Sužinojęs apie Jono Krikštytojo mirtį Jėzus norėjo pabūti vienas, tačiau Jį sekiojo žmonių minios. Jis jų pasigailėjo, išgydė jų ligonius ir stebuklingai pamaitino daugiau nei penkis tūkstančius žmonių. Tą vakarą Jėzus jūros paviršiumi ėjo pas Savo mokinius, kovojusius su juos Galilėjos ežere ištikusia galinga audra.
Jėzus nori pabūti vienas, po to pamaitina daugiau nei penkis tūkstančius žmonių
Paprašykite mokinių prisiminti metą, kada jie labai liūdėjo. Pakvieskite juos papasakoti, ką jie darė, kad tą liūdesį ištvertų ir įveiktų.
Kokiais būdais žmonės bando ištverti ir įveikti liūdesį?
Kai mokiniai studijuos Mato 14 skyrių, paprašykite juos ieškoti būdų, kaip jie galėtų ištverti ir įveikti liūdesį, išbandymus ir abejones.
Mato 14:1–11 apibendrinkite paaiškindami, kad spaudžiamas savo naujosios žmonos (Erodiados) karalius Herodas neteisėtai įkalino Joną Krikštytoją. Kai jo žmonos dukra (Salomė) pašoko jam, Herodas viešai pažadėjo „duoti jai, ko tik prašysianti“ (Mato 14:7). Dukra pasitarė su savo motina ir paprašė Jono Krikštytojo galvos, tad Herodas įsakė Joną nukirsdinti.
Mokiniams priminkite, kad Jonas Krikštytojas buvo Jėzaus Kristaus draugas ir giminaitis, Dievo išrinktas būti Mesijui kelią paruošiančiu pranašu.
Įsivaizduokite, kad esate artimas Jono Krikštytojo draugas. Kaip reaguotumėte sužinoję apie jo neteisingą mirtį?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 14:12–13, o klasė tepasiklauso, ką sužinojęs apie Jono mirtį padarė Jėzus.
Ką padarė Jėzus, kai sužinojo apie Jono mirtį? (Galite paaiškinti, jog frazė „nuplaukė į dykvietę“ reiškia pasitraukimą į vienumą.
Kas nutiko Jėzui bandant pabūti vienam?
Kaip jaustumėtės jūs, jei liūdėdami norėtumėte pabūti vieni, bet jūsų dėmesį bandytų patraukti kiti žmonės?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 14:14. Tegul klasė pasiklauso, kaip Jėzus reagavo pamatęs, jog Jį seka minios žmonių.
Ką daryti, kai mus apima liūdesys, savo pavyzdžiu mokė Gelbėtojas? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau įsitikinkite, kad jie suprato tokią tiesą: Jei patys liūdėdami kitiems parodome gailestingumą, tai sekame Jėzaus Kristaus pavyzdžiu.)
Kodėl rodyti gailestingumą kitiems, kai patys kenčiame, gali būti sunku?
Kaip gailestingumo rodymas kitiems gali mums padėti kančių metu?
Ar kada nors jūs ar jūsų pažįstamas žmogus esate kitam žmogui parodę gailestingumą tuomet, kai patys išgyvenote didžiulį liūdesį? Kodėl padėjo tarnavimas kam nors kitam?
Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Mato 14:15–21. Tegul mokiniai pasiklauso, kaip Jėzus toliau rodė gailestingumą žmonių miniai. (Pastaba. Apie Mato 14:15–21 aprašomą stebuklą bus daug išsamiau mokoma pamokoje, kurioje nagrinėjamos Morkaus 6:35–44 eilutės.)
Kaip Jėzus toliau rodė gailestingumą Jį sekusiems žmonėms?
Kad padėtumėte mokiniams apmąstyti atvejus, kai sekdami Jėzumi Kristumi jie gali patirti abejonių ir baimių, paprašykite dviejų mokinių garsiai perskaityti tokius pavyzdžius:
Mergina jaučiasi bejėgė, matydama nuo mirtinos ligos kenčiančią mamą. Ji pradeda abejoti, ar Dangiškasis Tėvas mato jos šeimos kančią. Ji labai nori tikėti Dievu, tačiau ją pradeda apimti abejonės.
Vaikinas neseniai prisijungė prie Bažnyčios. Daug senų draugų atvirai kritikuoja jo sprendimą prisijungti prie Bažnyčios. Jis ima abejoti, ar turėtų likti aktyvus ir ištikimas Bažnyčios narys.
Kokiais dar atvejais Jėzaus Kristaus pasekėjai gali patirti abejonių arba baimių?
Paprašykite mokinių studijuojant likusią Mato 14 skyriaus dalį paieškoti tokių tiesų, kurios galėtų padėti jiems įveikti baimes, abejones ir pesimizmą.
Mato 14:22 apibendrinkite paaiškindami, kad Gelbėtojas Savo mokiniams nurodė irtis į kitą Galilėjos ežero pusę, kol Jis atleisiąs minią. Vieno mokinio paprašykite garsiai perskaityti Mato 14:23. Tegul klasė pasiklauso, kur atleidęs minią nuėjo Jėzus. Paprašykite jų atsakyti.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mato 14:24–25, o klasė tepasiklauso, kas nutiko Galilėjos ežeru plaukusiems mokiniams.
Kas nutiko Galilėjos ežeru plaukusiems mokiniams?
Ką reiškia „pūtė priešingas vėjas“? (24 eilutė.) (Jis pūtė iš tos pusės, į kurią jie plaukė.)
Pasak 23 eilutės, kai Jėzus vienas užkopė į kalną, o mokiniai yrėsi Galilėjos ežeru, atėjo vakaras. Ežero plotis buvo apie aštuonis kilometrus, tad esant geram orui jį galima perplaukti per dvi ar tris valandas.
Kada, pasak 25 eilutės, Gelbėtojas vandeniu ėjo pas mokinius? (Ketvirtoji nakties sargyba buvo nuo 3:00 iki 6:00 ryto.)
Kiek apytiksliai laiko mokiniai grūmėsi su vėju ežere? (Apytiksliai 9–12 valandų.)
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Morkaus 6:47–48 ir paieškoti papildomos apie šį įvykį Morkaus suteiktos informacijos. Paprašykite mokinių papasakoti, ką rado.
Ar Jėzus galėjo savo mokinius iš bėdos išvaduoti greičiau? Kodėl mokiniams kurį laiką buvo leista grumtis patiems ir tik po to jie buvo išvaduoti?
Kokios tiesos apie savo pačių bėdas galime pasimokyti iš šių ežerą bandžiusių perplaukti mokinių nutikimų? (Mokiniai gali atsakyti savaip, tačiau savo atsakymuose jie turėtų perteikti tokią tiesą: Nors Dievas ne visada išvaduos mus iš bėdų, tačiau Jis žino, ką mes išgyvename, ir Savo laiku ateis mums į pagalbą.)
Kodėl gali būti naudingiau kurį laiką pasigrumti su sunkumais, užuot iš karto išsivadavus iš jų su Viešpaties pagalba?
Kaip žinojimas, kad Viešpats žino mūsų bėdas, gali sustiprinti mūsų tikėjimą Juo, net kai Jis iš karto iš tų bėdų mūsų neišvaduoja?
Paprašykite mokinių įsivaizduoti save vidury nakties plaukiančius žvejybine valtimi, daug valandų besigrumiančius su galingu vėju bei bangomis ir pamatančius kažką ateinant vandens paviršiumi.
Ką, būdami tokioje situacijoje, pagalvotumėte ar pajaustumėte?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 14:26–27, o klasė tegul pasiklauso, kaip reagavo mokiniai pamatę Jėzų.
Kaip reagavo mokiniai pamatę Jėzų?
Kaip į jų išgąstį reagavo Jėzus?
Kito mokinio paprašykite garsiai perskaityti Mato 14:28, o klasė tepasiklauso, ką, išgirdęs Viešpaties balsą, troško padaryti Petras.
Ką, išgirdęs Viešpaties balsą, troško padaryti Petras?
Klasei parodykite paveikslėlį su Jėzumi ir paprašykite, kad mokiniai įsivaizduotų save esant Petru valtyje. Paprašykite dviejų mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Mato 14:29–30. Perskaičius kiekvieną eilutę, mokinių pasiteiraukite, ką jie galvotų ar jaustų Petro vietoje.
Kodėl Petras ėmė skęsti?
Kaip perkeltine prasme šio pasakojimo vėjai ir bangos galėtų mūsų gyvenime sukelti baimę ar abejonę?
Ko galėtume pasimokyti iš Petro apie tai, kaip nebūti nugalėtiems savo baimių ir abejonių? (Mokiniai gali atsakyti savaip, tačiau užtikrinkite, kad būtų aišku, jog jei savo žvilgsnio nenukreipsime nuo Jėzaus Kristaus ir išlaikysime tikėjimą Juo, tai nebūsime nugalėti savo baimių ir abejonių.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį prezidento Hovardo V. Hanterio teiginį, o klasės paprašykite pasiklausyti, kodėl pavojinga neišlaikyti tikėjimo Viešpačiu.
Paveikslėlis
Prezidentas Hovardas V. Hanteris
„Tvirtai tikiu, kad jei mes visi pavieniui, šeimomis, bendruomenėmis ir tautomis galėtume kaip Petras nenuleisti akių nuo Jėzaus, tai ir mes galėtume pergalingai žengti per „kylančias netikėjimo bangas“ ir „nesibaiminti stiprėjančių abejonės vėjų“. Bet jei tik nukreipsime savo akis nuo to, kuriuo turime tikėti, o tai visai nesunku ir pasaulis visaip gundo tai daryti, jei imsime žvalgytis į mus supančių stichijų galią ir šėlsmą, o ne į tą, kuris mums gali padėti ir išgelbėti, tai neišvengiamai imsime grimzti į priešpriešos, širdgėlos ir nevilties jūrą“ (“The Beacon in the Harbor of Peace,” Ensign, Nov. 1992, 19).
Kaip, jūsų manymu, galėtume „nenuleisti akių nuo Jėzaus“, kaip Petras darė iš pradžių?
Ar esate matę tokį žmogaus tikėjimą Jėzumi Kristumi, kuris padėjo jam įveikti baimę ar abejonę?
Paliudykite, kad jei „nenuleisime akių“ nuo Jėzaus Kristaus ir išlaikysime tikėjimą Juo, tai surasime vilties ir drąsos pasitikti iššūkius. Paprašykite mokinių pagalvoti ir nusistatyti tikslą pakeisti savo gyvenimus taip, kad galėtų geriau susitelkti į savo tikėjimą Jėzumi Kristumi ir jį išlaikyti.
Paaiškinkite, kad mes, kaip ir Petras, neišlaikydami savo tikėjimo Jėzumi Kristumi kartais galime pasiduoti baimei, abejonei ar pesimizmui.
Paveikslėlis
Christ walking on water
Parodykite paveikslėlį su vandeniu einančiu Jėzumi Kristumi (žr. Evangelijos paveikslų knyga [2009], 43 pav.; taip pat žr. internete adresu LDS.org). Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 14:30–32.
Ką, pasak 30 eilutės, padarė Petras, kai suprato, jog skęsta?
Ko galime pasimokyti iš šio pasakojimo apie tai, ką padarytų Viešpats, jei susilpnėjus tikėjimui paprašytume Jo pagalbos? (Nors mokiniai atsakys savais žodžiais, jie turėtų įvardyti tokį principą: Jei susilpnėjus tikėjimui paprašytume Dievo pagalbos, tai Jis galėtų ištraukti mus iš mūsų baimių ir abejonių.)
Kokiais būdais Dievas ištraukia mus iš mūsų baimių ir abejonių?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 14:33, o klasė tepasiklauso, kaip valtyje buvę mokiniai reagavo po to, kai į valtį įlipo Jėzus su Petru.
Mato 14:33–36 apibendrinkite paaiškindami, kad po šio įvykio Jėzus su Savo mokiniais tęsė kelionę ir atvyko į tolimus Galilėjos krantus. Sužinoję apie atvykusį Jėzų, žmonės atvedė pas Jį visus sergančiuosius. Dauguma pagijo tiesiog palietę Jo apsiausto apvadą.
Baikite paragindami mokinius pritaikyti šioje pamokoje išmoktus dalykus veikiant pagal kiekvieną jų gautą įkvėpimą.
Komentarai ir kontekstas
Mato 14:25. „Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos“
Norėdami, kad Viešpats greitai išspręstų mūsų problemas, nepastebime, jog Savo pagalbos suteikti Jis neskuba dėl didesnio tikslo. Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo papasakojo apie vieną asmeninį išbandymą, kurio metu Viešpats neskubėjo padėti:
„Nors tuomet man buvo labai sunku, tačiau dabar tai prisiminęs esu dėkingas, kad problema nebuvo greitai išspręsta. Kadangi ilgus metus buvau priverstas beveik kasdien prašyti Dievo pagalbos, išmokau teisingai melstis ir gauti atsakymus į maldą bei praktinio tikėjimo Dievu. Gelbėtoją ir Dangiškąjį Tėvą pažinau taip ir tiek, kaip nebūčiau pažinęs kitaip arba būčiau užtrukęs daug ilgiau. […] Išmokau Viešpačiu pasikliauti visa savo širdimi. Išmokau vaikščioti su Juo diena iš dienos“ (“Give Us This Day Our Daily Bread” [Church Educational System fireside, Jan. 9, 2011], LDS.org).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo štai ką pasakė apie Gelbėtojo žinojimą, jog Jo mokiniai Galilėjos ežere grumiasi su audra:
„Besimelsdamas kalno viršūnėje Jėzus pamatė į bėdą papuolusius ir su ja besigrumiančius mylimus savo draugus, bandančius nusigauti į saugią vakarinę Galilėjos ežero pakrantę. […] Apie tokią padėtį Jis greičiausiai sužinojo Dvasios galia, o ne prigimtinėmis akimis, nes jie buvo už daugiau nei 7 (greičiausiai už 8–10) kilometrų. […]
Per kokias aštuonias ar dešimt valandų nuo kranto jie tenuplaukė kokius penkis ar šešis kilometrus.
Juos ištiko didelė bėda. Net stipriausi vyrai negali neribotą laiką atlaikyti besidaužančių bangų ir ežere šėlstančios audros galios. Atėjo ketvirtos nakties sargybos metas, t. y. laikas nuo trečios iki šeštos valandos ryto. Jėzus paliko juos grumtis ir triūsti iki išsekimo. O tada atėjo į pagalbą“ (The Mortal Messiah, 4 vols. [1979–81], 2:358–359).