Ant Atmainymo kalno Jėzus Kristus, Mozė ir Elijas perduoda kunigystės raktus Petrui, Jokūbui ir Jonui. Nusileidęs nuo kalno Jėzus iš berniuko išvaro velnią. Kafarnaume Jėzus stebuklingu būdu Sau ir Petrui parūpina pinigų šventyklos mokesčiui.
Parodykite vairuotojo pažymėjimą arba paprašykite tai padaryti kurio nors mokinio.
Ką žmogui leidžia daryti vairuotojo pažymėjimas?
Parodykite automobilio raktus (arba raktų paveikslėlį).
Kodėl svarbu turėti ir automobilio raktus, ne vien vairuotojo pažymėjimą?
Kaip vairuotojo pažymėjimą ir automobilio raktus būtų galima palyginti su įgaliojimu ir kunigystės raktais, reikalingais vadovauti Dievo darbui? (Kaip turintys vairuotojo pažymėjimus turi įgaliojimą vairuoti, taip ir dauguma vyrų turi kunigystės įgaliojimą. Tačiau kaip automobilio raktai vairuotojui leidžia užvesti tik konkretų automobilį, taip ir kunigystės raktai žmogui leidžia Dievo darbui vadovauti tik konkrečioje sferoje. Bažnyčios prezidentas turimais kunigystės raktais naudojasi pirmininkaudamas ir vadovaudamas visam Viešpaties darbui žemėje.)
Mokiniams priminkite, kad Mato 16:19 skaitome, jog Viešpats Petrui pažadėjo karalystės raktus, arba įgaliojimą vadovauti Dievo darbui žemėje. Tuo metu Petras ir visi kiti apaštalai jau turėjo kunigystės įgaliojimą, tačiau dar neturėjo karalystės raktų.
Paskatinkite mokinius šiandien, studijuojant Raštus, atkreipti dėmesį į tai, kaip Petras gavo karalystės raktus ir kaip tie patys raktai vėliau buvo perduoti Džozefui Smitui bei, mūsų dienomis, kitiems.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 17:1–2. Tegul klasė pasiklauso, kur Gelbėtojas nusivedė Petrą, Jokūbą ir Joną, kad paruoštų juos gauti kunigystės raktus. Galite atkreipti dėmesį į tai, jog Petrą, Jokūbą ir Joną Gelbėtojas pasikvietė eiti su Savimi todėl, kad po Gelbėtojo prisikėlimo ir pakilimo dangun jie tarnaus pirmojoje Bažnyčios prezidentūroje (žr. Joseph Fielding Smith, Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–1956], 3:152).
Kur Jėzus nusivedė Petrą, Jokūbą ir Joną?
Kas ant kalno nutiko Gelbėtojui?
Ką reiškia atmainyti?
Padėkite mokiniams suprasti, kad atmainymo metu asmenys laikinai pakeičia išorę ir esmę, tai yra pakyla į aukštesnį dvasinį lygį, kad galėtų ištverti dangiškų esybių akivaizdą ir šlovę (žr. Raštų rodyklę, skyrių „Atmainymas“,scriptures.lds.org). Petras, Jokūbas ir Jonas tuo metu irgi buvo atmainyti (žr. DS 67:11–12).
Lentoje užrašykite tokią antraštę: Ant Atmainymo kalno buvę asmenys. Po antrašte parašykite Jėzus Kristus, Petras, Jokūbas ir Jonas.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 17:3, o klasė tegul pasiklauso, kas ant to kalno pasirodė Jėzui ir apaštalams.
Kas pasirodė ant to kalno? (Paaiškinkite, kad Elijas yra Senojo Testamento pranašas Elija).
Į sąrašą lentoje įrašykite Mozė ir Elija.
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kodėl ant to kalno pasirodė Mozė ir Elija, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį pranašo Džozefo Smito teiginį:
Paveikslėlis
Pranašas Džozefas Smitas
„Gelbėtojas, Mozė, Elijas [Elija] suteikė [kunigystės] raktus Petrui, Jokūbui ir Jonui ant kalno, kai jie buvo atmainyti priešais Jį“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010 m.], p. 101).
Kodėl, pasak Džozefo Smito, ant kalno pasirodė Elija ir Mozė? (Kad Petrui, Jokūbui ir Jonui perduotų kunigystės raktus. Galite pridurti, kad 1836 m. balandžio 3 dieną Mozė ir Elija pasirodė Kirtlando šventykloje ir sugrąžino kunigystės raktus: Mozė sugrąžino Izraelio surinkimo raktus [žr. DS 110:11], o Elija sugrąžino su užantspaudavimo galia susijusius raktus [žr. DS 110:13–16]. Šie pasirodymai Kirtlande padeda suprasti, kas įvyko ant Atmainymo kalno.)
Paaiškinkite, kad Džozefo Smito Biblijos Vertimas išaiškina, jog ant kalno taip pat pasirodė Herodo nužudytasis Jonas Krikštytojas (žr. DŽSV Morkaus 9:3 Raštų rodyklėje; taip pat žr. Raštų rodyklę, skyrių „Elijas“). Į sąrašą lentoje įrašykite Jonas Krikštytojas.
Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Mato 17:4–9. Tegul klasė pasiklauso, kas dar buvo ant Atmainymo kalno.
Kas dar buvo ant Atmainymo kalno? (Į sąrašą lentoje įrašykite Dievas Tėvas.)
Mokiniams trumpai priminkite, kad Evangelijos laikotarpis – tai laiko tarpas, per kurį Dangiškasis Tėvas per Savo įgaliotuosius tarnus žemėje žmonėms teikia kunigystės įgaliojimus, apeigas ir Savo išgelbėjimo plano pažinimą. Paprašykite vieno mokinio ateiti prie lentos ir nupiešti po žvaigždutę šalia kiekvieno asmens, mūsų Evangelijos laikotarpiu pasirodžiusio pranašui Džozefui Smitui. (Mokinys po žvaigždutę turėtų nupiešti šalia kiekvieno lentoje išvardinto asmens.)
Paveikslėlis
Pirmasis regėjimas
Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus pasirodo Džozefui Smitui
Paveikslėlis
Jonas Krikštytojas suteikia Aarono kunigystę
Jonas Krikštytojas sugrąžina Aarono kunigystę
Paveikslėlis
Melchizedeko kunigystės sugrąžinimas
Petras, Jokūbas ir Jonas sugrąžina Melchizedeko kunigystę
Kokios tiesos galime pasimokyti iš šių įvykių apie kunigystės raktų perdavimą kiekviename Evangelijos laikotarpyje? (Mokiniai gali išsireikšti savaip, tačiau padėkite jiems surasti tokią tiesą: Kiekviename Evangelijos laikotarpyje Dievas Savo išrinktiesiems tarnams suteikia kunigystės raktus vadovauti Jo darbui žemėje.)
Kodėl svarbu žinoti, kad mūsų laikais pranašui Džozefui Smitui kunigystės raktai buvo suteikti tokia pat tvarka, kaip ir Jėzaus Kristaus laikais?
Ar dabartiniai pranašai ir apaštalai turi tuos pačius raktus, kuriuos gavo Džozefas Smitas? (Taip.) Kaip jie gavo tuos raktus? (Tuos raktus Džozefas Smitas perdavė Brigamui Jangui, šis kitam pranašui ir t. t.)
Galite mokinių paprašyti paliudyti apie kunigystės įgaliojimą ir apie tai, kokius palaiminimus gauna dėl to, kad dabartiniame Evangelijos laikotarpyje yra tie patys raktai, kurie egzistavo Jėzaus Kristaus žemiškosios tarnystės metu.
Mato 17:14–23 apibendrinkite paaiškindami, kad vienas tėvas pas Gelbėtoją išgydyti atvedė savo sūnų. Išgydęs vaiką Jėzus Savo mokinius mokė, jog tam tikri palaiminimai ateina tik per maldą ir pasninką. Jis taip pat pranašavo apie Savo mirtį ir prisikėlimą. (Pastaba. Šie įvykiai detaliau bus aptariami papildomoje Morkaus 9:14–29 mokymo idėjoje).
Jėzus stebuklingu būdu Sau ir Petrui parūpina pinigų šventyklos mokesčiui
Paskatinkite Mato 17:24–27 studijuosiančius mokinius paieškoti tiesos, padėsiančios suprasti, kaip mūsų pavyzdys gali daryti įtaką kitiems.
Kad padėtumėte mokiniams suprasti šios ištraukos kontekstą, paaiškinkite, jog pagal Mozės įstatymą visi 20 metų ir vyresni izraelitai vyrai kasmet turėdavo mokėti šventyklos mokestį, dar vadinamą didrachma (žr. Išėjimo 30:13–16). Šie pinigai buvo skirti šventyklai išlaikyti. Kai kuriuos kunigus ir rabinus valdančioji taryba atleisdavo nuo šio mokesčio.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Mato 17:24–26. Tegul klasė pasiklauso, ko Jėzus ir didrachmų rinkėjai klausė Petrą.
Ko didrachmų rinkėjai klausė Petrą? Ką Petras atsakė?
Ko Jėzus klausė Petrą? Ką Petras atsakė?
Paaiškinkite, kad žodis svetimieji šiose eilutėse reiškia visus karalystės žmones, kurie nėra karaliaus vaikai. „Svetimieji“ turi mokėti mokesčius, o karaliaus vaikai nuo mokesčių atleidžiami. Jėzus Petrą mokė, kad Jis yra Dievo Sūnus, o šventykla yra Jo Tėvo namai (žr. Mato 17:25–26; Jono 2:16), todėl Jam nereikia mokėti šio mokesčio ir Jis gali rinktis to nedaryti. Tačiau didrachmų rinkėjai nesuprato, kas toks yra Jėzus, tad reikalavo sumokėti mokestį.
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mato 17:27 ir surasti, ką Jėzus nurodė daryti Petrui.
Ką Jėzus nurodė daryti Petrui?
Kodėl Jėzus pasakė, kad sumokės didrachmą?
Lentoje užrašykite žodį piktinti ir paaiškinkite, kad šiame kontekste sakiniu „kad jų nepiktintume“ greičiausiai pasakoma, jog Gelbėtojas nenorėjo daryti nieko, kas galėtų kitus suklupdyti dvasiškai. (Jei jis nebūtų sumokėjęs to mokesčio, tai kai kurie žydai galėjo imti nepasitikėti Juo ir Jo pasekėjais bei kreipti mažiau dėmesio į Evangelijos žinią.)
Kokio principo galime pasimokyti iš Gelbėtojo pavyzdžio? (Nors mokiniai gali atsakyti savais žodžiais, tačiau jie turėtų įvardyti tokį principą: Gelbėtojo pavyzdžiu seksime vengdami tokio elgesio, dėl kurio kiti kluptų dvasiškai. Užrašykite šį principą lentoje.)
Kokiais dar atvejais šis principas gali mums padėti pasirinkti teisingai?
Kaip buvote palaiminti už tai, kad sekdami Gelbėtojo pavyzdžiu vengėte tokio elgesio, dėl kurio kiti kluptų dvasiškai?
Baigdami pamoką paskatinkite mokinius savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užrašyti, kurio anksčiau įvardinto principo jie ims labiau laikytis.
Paveikslėlis
scripture mastery icon
Raštų įvaldymo eilučių apžvalga
Jei mokiniai gebės lengvai rasti Raštų įvaldymo eilutes, jie galės labiau pasitikėdami savimi studijuoti Evangeliją, savo gyvenime pritaikyti jos principus ir mokyti iš Raštų.
Šiame vadovėlyje Raštų įvaldymo eilučių apžvalgos veiklos pateikiamos tam, kad žinotumėte įvairių metodų, kaip padėti mokiniams reguliariai apžvelgti Raštų įvaldymo eilutes. Šio vadovėlio priede rasite daugiau tokių apžvalgų.
Testai gali padėti mokiniams atsiminti išmoktą medžiagą ir įvertinti savo mokymąsi. Paprašykite mokinių perskaityti tris Raštų įvaldymo eilučių ištraukas, kurios jau buvo pateiktos šiame vadovėlyje. Taip pat galite įtraukti kelias naujas ištraukas. (Galite mokiniams pasiūlyti šias ištraukas pasižymėti Raštuose.) Mokiniams perskaičius, patikrinkite jų žinias perskaitydami kurį nors svarbiausią ištraukos žodį arba kurią nors frazę iš seminarijos skirtuko. Tada paprašykite mokinių Raštuose surasti atitinkamą eilutę.
Komentarai ir kontekstas
Mato 17:1–5. Atmainymas ir Evangelijos sugrąžinimas pastarosiomis dienomis
„Ant Atmainymo kalno buvę asmenys [Dievas Tėvas, Jėzus Kristus, Petras, Jokūbas, Jonas, Jonas Krikštytojas, Mozė ir Elija] suvaidino svarbų Evangelijos sugrąžinimo vaidmenį pastarosiomis dienomis. Tai padeda mums suvokti, kad šiame paskutiniame Evangelijos laikotarpyje buvo sugrąžinti tie patys ankstesniais Evangelijos laikotarpiais turėti kunigystės įgaliojimai ir raktai“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 56).
Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo akcentavo šią tiesą:
„Kviečiu kiekvieną iš jūsų pagalvoti, kaip jūs atsakytumėte į šį prezidento Deivido O. Makėjaus Bažnyčios nariams prieš daugelį metų užduotą klausimą: „Jei dabar kas nors kiekvieno iš jūsų paprašytų vienu sakiniu pasakyti, kuo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia labiausiai skiriasi nuo kitų, ką atsakytumėte?“ („The Mission of the Church and Its Members“, Improvement Era, Nov. 1956, p. 781).
Pats prezidentas Makėjus į savo užduotą klausimą atsakė: dievišku kunigystės įgaliojimu. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia skiriasi nuo kitų bažnyčių, tvirtinančių, kad jų turimas įgaliojimas visais laikais buvo perduodamas per žmones, Raštus ar teologinį išsilavinimą. Mes išsakome kitokį pareiškimą – kad kunigystės įgaliojimas per dangaus pasiuntinius rankų uždėjimu buvo tiesiogiai suteiktas Pranašui Džozefui Smitui“ („Dangaus galios“, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Dievas duoda kunigystės įgaliojimą vertiems Bažnyčios vyrams, kad šie galėtų Jo vardu darbuotis dėl Jo vaikų išgelbėjimo. Kunigystės raktai – tai teisė prezidentauti, arba Dievo žmogui duota galia vadovauti ir vesti Dievo karalystę žemėje (žr. Mato 16:15–19). Turintys kunigystės raktus gali įgalioti kunigystės turėtojus skelbti Evangeliją ir atlikti išgelbėjimo apeigas. Visi, tarnaujantys Bažnyčioje, yra pašaukiami žmogaus, turinčio kunigystės raktus. Taip jiems suteikiamas įgaliojimas ir teisė į galią, reikalingą tarnaujant savo pašaukime ir atliekant pareigas. (Žr. Dalinas H. Ouksas, „Kunigystės raktai ir įgaliojimas“, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apibendrino tai, ką žinome apie įvykius ant Atmainymo kalno:
„1) Iš Dvylikos Jėzus išsirinko Petrą, Jokūbą ir Joną; nusivedė juos ant neįvardinto kalno; ten jis prieš juos atsimainė ir jie išvydo jo šlovę. … [Petras] pasakė, kad jie „savo akimis [matė] jo didybę“ (2 Petro 1:16).
2) Petras, Jokūbas ir Jonas „buvo atmainyti priešais Jį“ [Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2010), p. 101], … tad galėjo matyti angelus, regėjimus ir suprasti Dievo dalykus. […]
3) Mozė ir Elija – du senovės pranašai, kurie į dangų buvo perkelti neragavę mirties ir su apčiuopiamais kūnais, galėję sugrįžti būtent tuo metu, metu prieš prisikėlimo dieną, – pasirodė tame kalne; ir jie, kartu su Jėzumi, perdavė karalystės raktus Petrui, Jokūbui ir Jonui [žr. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, p. 101].
4) Jonas Krikštytojas, kuriam prieš tai Herodo nurodymu buvo nukirsta galva, taip pat ten buvo. […]
5) Petras, Jokūbas ir Jonas regėjime matė žemės atmainymą, t. y. jie išvydo ją atnaujintą ir sugrąžintą į rojaus būseną, – tai nutiks per antrąjį atėjimą, prasidėjus tūkstantmečio erai. [DS 63:20–21.]
6) Atrodo, kad ant to kalno Petras, Jokūbas ir Jonas gavo savo endaumentus. [Žr. Joseph Fielding Smith, Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. (1954–56), 2:165.] […] Taip pat atrodo, kad ant to kalno tvirtesniu pranašystės žodžiu jiems buvo apreikšta, kad jie yra užantspauduoti amžinajam gyvenimui. (2 Petro 1:16–19; DS 131:5.)
7) Akivaizdu, kad Mozė ir Elija stiprino ir drąsino Jėzų būti pasiruošusį artėjančioms nesibaigiančioms kančioms ir agonijai, per kurią bus įvykdytas nesibaigiantis ir amžinas apmokėjimas. [Žr. James E. Talmage, Jesus the Christ, 3rd ed. (1916), 373.] […]
8) Neabejotina, kad trys išrinktieji apaštalai buvo aiškiai mokomi apie „Jėzaus mirtį ir prisikėlimą“ [žr. DžSV Luko 9:31]. […]
9) Be to, jiems turėjo būti aišku, kad senieji Evangelijos laikotarpiai jau praėjo, kad Įstatymas (kurio simbolis buvo Mozė) ir pranašai (kuriuos simboliškai atstovavo Elija) buvo pavaldūs Tam, kurio klausyti dabar jiems buvo įsakyta.
10) Atrodo, kad kalne buvo Dievas Tėvas, uždengtas ir paslėptas debesies“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:399–401).
DžSV Morkaus 9:3 (žr. Raštų rodyklę) rašoma, kad ant Atmainymo kalno taip pat pasirodė nužudytas, bet dar neprikeltas Jonas Krikštytojas. Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasiūlė tokį galimą Jono Krikštytojo pasirodymo paaiškinimą:
„Nereikia suprasti, kad Jonas Krikštytojas buvo Elija, kuris kartu su Moze tuomet Melchizedeko kunigystę turėjusiesiems perdavė raktus ir įgaliojimus; toji aukštesnioji kunigystė jau turėjo visus įgaliojimus ir galią, kurią savo tarnystės metu turėjo ir naudojo Jonas. Bet dėl kažkokios dar nežinomos priežasties, dėl tų įvykių aprašymo trūkumo, Jonas tame šlovingame įvykyje suvaidino kažkokį kitą mirtingiesiems pažadėtą vaidmenį. Ten jis greičiausiai viešėjo kaip paskutinis teisėtas Senosios Sandoros vykdytojas, o tai simbolizavo Įstatymo įvykdymą ir visų senų dalykų užbaigimą; jo pareigos skyrėsi nuo Petro, Jokūbo ir Jono, kurie tuomet tapo „pirmaisiais“ teisėtais Naujosios Karalystės valdytojais, pareigų“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:404).
