Jėzus Kristus mokė apie santuokos šventumą. Jis akcentavo, kad svarbu rinktis amžinąjį gyvenimą, o ne pasaulio turtus, ir mokė palyginimo apie vynuogyno darbininkus. Jėzus taip pat išpranašavo Savo mirtį, o Savo mokinius mokė tarnauti kitiems.
Parodykite paveikslėlį su laimingais jaunavedžiais po užantspaudavimo šventykloje. Atkreipkite dėmesį, kad Viešpaties doktrina apie santuoką ir ištuoką skiriasi nuo daugelio pasaulio pažiūrų.
Kokių žinote pasaulio pažiūrų apie santuoką ir ištuoką? (Perspėjimas. Neapsistokite ilgam prie tokių temų kaip vienos lyties santuoka, nes jos gali atimti kitų svarbių šios dienos pamokos principų laiką.)
Paprašykite Mato 19:1–12 studijuosiančių mokinių paieškoti, ko Viešpats moko apie santuoką bei ištuoką, ir pagalvoti, kuo šie mokymai galėtų būti svarbūs jiems.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 19:1–3. Tegul klasė pasiklauso, kokį klausimą fariziejai uždavė Jėzui. Paprašykite mokinių pasakyti, ką jie sužinojo.
Paaiškinkite, kad žodžiai „dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną“ (Mato 19:3) nusako vyrą, kuris siekia ištuokos su žmona dėl kokios nors priežasties, net jei toji priežastis yra nereikšminga ar savanaudiška.
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mato 19:4–6, o klasės paprašykite pasiklausyti, ko Gelbėtojas mokė apie santuoką ir ištuoką.
Kokių tiesų sužinome iš Gelbėtojo atsakymo fariziejams? (Mokiniai gali pasakyti kelias tiesas, bet būtinai pabrėžkite, jog santuoka tarp vyro ir moters yra šventas ryšys, sukurtas ir įsteigtas Dievo.)
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 19:7, o kiti mokiniai tepasiklauso, kokį dar klausimą fariziejai uždavė Gelbėtojui.
Ko fariziejai paklausė Gelbėtojo?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mato 19:8–9, o klasė tepasiklauso Gelbėtojo atsakymo.
Kodėl Mozė, pasak Gelbėtojo, leido skyrybas tarp izraelitų? (Dėl žmonių širdžių kietumo.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip šis mokymas susijęs su mūsų laikais, pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti tokį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Siekiant išaukštinimui būtinos santuokos – amžinos pagal trukmę ir dieviškos pagal kokybę – ištuokos galimybės nederėtų nė svarstyti. Viešpaties šventyklose poros sutuokiamos visai amžinybei. Bet kai kurios santuokos neištobulėja iki to idealo. Dėl „[mūsų] širdžių kietumo“ [Mato 19:8] Viešpats šiuo metu neįgyvendina celestialinio standarto pasekmių. Jis leidžia išsituokusiems asmenims vėl susituokti neužsitraukiant amoralumo žymės, nurodytos aukštesniame įstatyme“ („Ištuoka“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Galite mokinius pakviesti paliudyti, kad santuoką Dievas sukūrė ir įsteigė kaip šventą ryšį tarp vyro ir moters.
Jėzus moko apie amžinąjį gyvenimą ir pasako palyginimą apie vynuogyno darbininkus
Pakvieskite vieną mokinį ateiti į klasės priekį. Pasakykite jam, kad jei jis padarys 10 atsispaudimų, gaus nedidelį atlygį (pvz., 10 saldainių). Kai mokinys padarys 10 atsispaudimų, duokite jam atlygį ir pakvieskite kurį nors kitą savanorį. Antro mokinio paprašykite padaryti vieną atsispaudimą, o tada klasės paklauskite, kokio atlygio, jų nuomone, šis mokinys yra vertas ir kodėl. Paprašykite, kad abu mokiniai sugrįžtų į savo vietas. Klasę informuokite, kad vėliau pamokoje antrasis mokinys gaus tokį atlygį, apie kokį klasė sužinos iš Raštų.
Mato 19:13–27 apibendrinkite paaiškindami, kad Jėzus ragino Savo mokinius siekti amžinojo gyvenimo, o ne pasaulio turtų. Petras paklausė, ką mokiniai gaus už tai, kad atsisako pasaulio turtų ir seka Gelbėtoju. (Pastaba. Šiose eilutėse aptariamų įvykių bus detaliau mokoma pamokoje, kurioje nagrinėjamas Morkaus 10 skyrius.)
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 19:28–30. Tegul klasė pasiklauso, ką Gelbėtojas atsakė Petrui.
Ką, pasak 29 eilutės, paveldės tie, kurie atsisako visko tam, kad sektų Gelbėtoju?
Paaiškinkite, kad Gelbėtojas tuomet Savo mokinius pamokė palyginimo, nes norėjo jiems padėti suprasti Dangiškojo Tėvo troškimą visiems Savo vaikams suteikti galimybę gauti amžinąjį gyvenimą. Šiame palyginime vienas vyras skirtingu dienos metu pasamdo darbininkų dirbti jo vynuogyne. Įprasta darbo diena Naujojo Testamento laikais būdavo nuo 6 valandos ryto iki 6 valandos vakaro, su nežymiais nukrypimais skirtingais metų laikais.
Lentoje nubraižykite šią lentelę arba, išspausdinę ant popieriaus, paruoškite ją išdalinti:
Darbininkai (darbo pradžia)
Sutartas atlygis
Išdirbta valandų
Sumokėtas atlygis
Anksti ryte (6:00)
Trečią valandą (9:00)
Šeštą valandą (12:00)
Devintą valandą (15:00)
Vienuoliktą valandą (17:00)
Paprašykite mokinių padirbėti grupelėmis. Paprašykite jų grupelėmis perskaityti Mato 20:1–7 ir surasti, kiek laiko išdirbo kiekviena grupelė darbininkų ir kokį atlygį jie sulygo. (Denaras buvo romėniška valiuta, o vienas denaras buvo apytikslis vienos darbininko dienos atlygis.)
Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, tada pakvieskite kelis mokinius ateiti prie lentos ir užpildyti pirmuosius du lentelės stulpelius (arba paprašykite juos tai padaryti jūsų išdalintuose lapuose).
Kam, jūsų manymu, turėtų būti sumokėta daugiausia?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mato 20:8–10, o klasė tepasiklauso, kokį atlygį gavo kiekviena darbininkų grupelė.
Kokį atlygį gavo kiekviena darbininkų grupelė? (Mokiniams atsakius, stulpelyje „Sumokėtas atlygis“ į kiekvieną langelį užrašykite denaras.)
Jei jūs būtumėte vienas iš visą dieną dirbusių darbininkų, ką galvotumėte ar jaustumėte, jei gautumėte tą patį atlygį, kaip ir vieną valandą tedirbę darbininkai?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 20:11–14. Tegul klasė pasiklauso, ką vynuogyno šeimininkui sakė dirbusieji visą dieną ir ką jis atsakė jiems.
Kuo skundėsi dirbusieji visą dieną?
Ką jiems atsakė vynuogyno šeimininkas?
Kodėl vynuogyno šeimininkas su dirbusiais visą dieną pasielgė sąžiningai?
Kad padėtumėte mokiniams šiame palyginime surasti tiesą, paaiškinkite, kad vieno denaro atlygis gali simbolizuoti Mato 19:29 minimą nesibaigiantį arba amžinąjį gyvenimą. Lentoje užrašykite tokį nebaigtą teiginį: „Dievas amžinąjį gyvenimą duoda visiems žmonėms, kurie …“
Jei šiame palyginime atlygis simbolizuoja amžinąjį gyvenimą, ką tada galėtų simbolizuoti darbas? (Mokiniai gali atsakyti įvairiai, tačiau žiūrėkite, kad pabrėžtumėte, jog šiame palyginime darbas gali simbolizuoti šventų sandorų su Dievu sudarymą ir laikymąsi. Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokią tiesą: Dievas amžinąjį gyvenimą duoda visiems žmonėms, kurie pasirenka su Juo sudaryti ir laikytis šventų sandorų.)
Atkreipkite dėmesį, kad ši tiesa padeda mums suprasti Dangiškojo Tėvo gailestingumą tiems žmonėms, kurie sandorų nesudaro ir nesilaiko nuo pat vaikystės ir kurie tokią galimybę tegauna tik po savo mirties (žr. DS 137:7–8).
Kodėl, jūsų manymu, mums svarbu žinoti, kad Dievas amžinąjį gyvenimą duoda visiems su Juo šventas sandoras sudariusiems ir jų besilaikantiems žmonėms, kad ir kada jie tai būtų padarę?
Mokiniams priminkite apie antrąjį vieną atsispaudimą tepadariusį mokinį ir paklauskite:
Kokio atlygio, jūsų manymu, yra vertas šis mokinys už tai, kad padarė vieną atsispaudimą? (Mokiniui duokite tokį patį atlygį, kaip ir 10 atsispaudimų padariusiam mokiniui.)
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Mato 20:15–16. Mokiniai tepasiklauso, ką vynuogyno šeimininkas atsakė tiems, kurie skundėsi jo gerumu kitiems darbininkams.
Ką, jūsų manymu, turėjo omenyje vynuogyno šeimininkas klausdamas: „Ar todėl šnairuoji, kad aš geras?“ (15 eilutė.)
Paaiškinkite, kad vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo šį klausimą taip perfrazavo: „Kodėl pavydite, jei aš pasirinkau būti geras?“ („Vynuogyno darbininkai“, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)
Ką 16 eilutėje reiškia frazė „daug yra pašauktų, bet mažai išrinktų“ (žr. D. Kundroto Biblijos vertimą)? (Būti pašauktam reiškia būti pakviestam dalyvauti Dangiškojo Tėvo darbe. Būti išrinktam reiškia gauti Jo palaiminimus, įskaitant amžinojo gyvenimo palaiminimą.)
Kokio principo galime pasimokyti iš 16 eilutės? (Mokiniai gali pasakyti įvairių principų, įskaitant tokį: Jei kitiems pavydėsime Dangiškojo Tėvo palaiminimų, tai patys neteksime tų palaiminimų, kuriuos Jis nori suteikti mums.)
Garsiai perskaitykite vyresniojo Džefrio R. Holando teiginį ir paprašykite mokinių pamąstyti, kaip jie gali būti gundomi kitiems pavydėti Dangiškojo Tėvo palaiminimų:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Mūsų gyvenime ateis metas, kai kažkas kitas gaus nelauktą palaimą ar kokį nors ypatingą pripažinimą. Norėčiau prašyti jūsų neužsigauti – ir jau tikrai nepavydėti, – kai sėkmė aplanko kitą žmogų. Mes negauname mažiau, kai kas nors kitas gauna daugiau. Mes nelenktyniaujame vieni su kitais, kad pamatytume, kas turtingiausias, kas talentingiausias, kas gražiausias arba netgi kas daugiausia palaimintas. Lenktynės, kuriose iš tiesų dalyvaujame, yra lenktynės prieš nuodėmę, ir, be abejo, pavydas yra viena iš labiausiai paplitusių nuodėmių. […]
Pavydas, raukymasis ar nuotaikos kitiems gadinimas nepagerinajūsų padėties, lygiai kaip kurio nors kito žmogaus žeminimas nepagerina jūsų paties įvaizdžio. Taigi, būkite malonūs ir dėkingi, kad Dievas yra malonus. Tai būdas gyventi laimingai“ („Vynuogyno darbininkai“, ten pat).
Pasidalinkite liudijimu apie tiesas, kurias mokiniai surado studijuodami palyginimą apie vynuogyno darbininkus.
Užrašykite lentoje toliau pateiktą teiginį. Skirkite mokiniams šiek tiek laiko savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose užsirašyti savo mintis apie šį teiginį: „Kadangi iš šio palyginimo sužinojau …, tai …“
Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, tada paprašykite kelių nesidrovinčių atvirauti mokinių klasei paskaityti, ką užsirašė.
Jėzus išpranašavo Savo mirtį, o Savo mokinius mokė tarnauti kitiems
Mato 20:17–34 apibendrinkite paaiškindami, kad Gelbėtojas išpranašavo, jog tuomet, kai grįš į Jeruzalę, bus išduotas ir pasmerktas myriop. Savo mokinius Jis mokė ne varžytis dėl posto ar galių, bet sekti Jo pavyzdžiu ir tarnauti kitiems.
Vyresnysis F. Burtonas Hovardas iš Septyniasdešimties aiškino, jog pranašai jau seniai moko apie santuokos vaidmenį Dievo plane:
„Amžinoji santuoka yra principas, kuris buvo įsteigtas prieš pasaulio sukūrimą ir kuris buvo įvestas šioje žemėje prieš mirčiai į ją ateinant. Dievas davė Adomą ir Ievą vienas kitam Edeno sode prieš nuopuolį. Raštai sako: „Kai Dievas sukūrė žmogų, jis padarė jį panašų į Dievą, kaip vyrą ir moterį sukūrė. […] Jis juos palaimino“ (Pradžios 5:1–2; kursyvas pridėtas).
Pranašai visi kaip vienas mokė, kad absoliutus ir aukščiausias Dievo didžio plano Jo vaikams palaiminti elementas yra amžinoji santuoka“ („Amžinoji santuoka“,2003 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Sesuo Džiulė B. Bek, buvusi visuotinė Paramos bendrijos prezidentė, štai ko mokė apie tai, kodėl santuoka yra įsteigta Dievo:
„Žinome, kad didžiajame ikimirtingajame konflikte mes stojome mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pusėn, kad išsaugotume savo potencialą priklausyti amžinosioms šeimoms. […] Mes tikime tuo, kad būtina sudarinėti amžinas šeimas. Tai yra tikime, kad būtina tuoktis“ („Didžiausią gėrį pastarųjų dienų šventosios moterys padarys būdamos tvirtos ir pastovios“, 2007 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pakomentavo, kokį poveikį ištuokos daro šeimoms:
„Yra daug gerų išsituokusių Bažnyčios narių. […] Žinome, kad daugelis jūsų esate nekaltos aukos – nariai, kurių buvę sutuoktiniai nuolat išduodavo šventas sandoras arba ilgą laiką nepaisė santuokos atsakomybių ar atsisakė jas vykdyti. […]
Visi, kurie patyrė ištuoką, žino tą skausmą. Jiems reikia Apmokėjimo teikiamos gydančios galios ir vilties. Ta gydanti galia ir viltis yra prieinama jiems ir jų vaikams. […]
Mes negalime kontroliuoti kitų pasirinkimų ir neatsakome už juos, net jeigu jie atneša mums daug skausmo. […]
Koks bebūtų rezultatas ir kokia sunki bebūtų jūsų patirtis, jums pažadėta, kad gausite amžinosios šeimos santykių palaimas, jei tik mylite Viešpatį, laikotės Jo įsakymų ir darote viską, ką galite („Ištuoka“,2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kad senovėje kai kurie žmonės neteisingai tikėjo, jog reikia gyventi laikantis celibato:
„Akivaizdu, jog buvo tokių vyrų, eunuchų, kurie vedini neteisingo pagoniško tikėjimo savanoriškai suluošindavo save ir tikėdavo, kad toks poelgis padarys juos išgelbėtaisiais. Aišku tai, kad pagal tikrąją Evangeliją tokie veiksmai visiškai nereikalingi. Evangelijoje nėra tokio dalyko kaip savanoriškas kastravimasis; tokios idėjos prieštarauja tikriesiems dauginimosi ir celestialinės santuokos principams“ (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 241).
Mato 20:1–16. Palyginimas apie vynuogyno darbininkus
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasidalino svarbia pamoka, kurios reikėtų pasimokyti iš palyginimo apie vynuogyno darbininkus:
„Kaip ir kiti evangelijos pasakojimai, šis moko įvairių vertingų dalykų. Esamam tikslui tai pamoka, kad galutinis Mokytojo sprendimas dėl atlygio nebus paremtas tuo, kiek ilgai mes dirbome vynuogyne. Mes negausime savo dangiško atlygio už darbo pradžios atsižymėjimą. Esmė ta, kad mūsų darbas Dievui sąlygoja mus kažkuo tapti. Vieniems tam prireikia daugiau laiko, kitiems mažiau. Svarbiausia tai, kuo mes tapome per savo darbus“ („Iššūkis tapti“, 2000 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).