Jėzui toliau mokant šventykloje, fariziejai ir sadukiejai bandė Jį sugauti užduodami painius klausimus. Jis sėkmingai atsakė į jų klausimus ir pamokė juos paklusti šalies įstatymams ir laikytis dviejų didžiųjų įsakymų.
Fariziejai, klausdami Gelbėtojo, ar teisėta mokėti duoklę, bando paspęsti Jam pinkles
Kokių svarbių valstybės įstatymų yra mūsų visuomenėje? Kodėl, jūsų manymu, jie yra svarbūs?
Paprašykite mokinių pagalvoti, ar yra įstatymų, kurių jie laikosi ne taip gerai, kaip turėtų. Tada Mato 22:15–22 studijuosiančių mokinių paprašykite paieškoti, ko Gelbėtojas mokė apie paklusnumą šalies įstatymams.
Mokiniams priminkite, kad paskutinę Savo gyvenimo savaitę Gelbėtojas kasdien mokė Jeruzalės šventykloje (žr. Luko 19:47; 22:53). Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mato 22:15, o klasė tepasiklauso, ką fariziejai ketino padaryti Gelbėtojui.
Ką reiškia frazė „jį sugauti kalboje“?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 22:16–17, o klasė tepasiklauso, kaip fariziejai bandė sugauti Gelbėtoją kalboje. Paaiškinkite, kad ciesorius buvo Romos imperijos imperatorius, tuo metu valdęs Izraelį.
Kaip jų užduotas klausimas potencialiai galėjo tapti pinklėmis Jėzui Kristui? (Jei Gelbėtojas būtų pasakęs, jog mokesčiai Romos imperijai yra teisėti, žydai būtų jį palaikę Romos šalininku ir nelojaliu Savo tautai. Jei Gelbėtojas jiems būtų atsakęs, kad mokesčių mokėjimas yra neteisėtas, fariziejai būtų galėję Jėzų apkaltinti išdavyste ir apie Jį pranešti Romos valdžiai.)
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 22:18–21, o klasė tepasiklauso, kaip Gelbėtojas atsakė į fariziejų klausimą. Paaiškinkite, kad 21 eilutės frazėje „atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui“ kalbama apie mūsų pareigą paklusti civiliniams įstatymams, pvz., mokesčių įstatymui. Parodykite monetą ir paklauskite:
Kodėl Gelbėtojo atsakymas yra tobulas atsakymas į fariziejų klausimą?
Kokios tiesos galime pasimokyti iš Gelbėtojo mokymo, kad turėtume atiduoti „kas ciesoriaus, ciesoriui“? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau įsitikinkite, kad jie surado tokią tiesą: Viešpats tikisi, kad būsime geri piliečiai ir paklusime šalies įstatymams [taip pat žr. Tikėjimo Teiginių 1:12]).
Kodėl, jūsų manymu, mums, Jėzaus Kristaus mokiniams, yra svarbu būti gerais piliečiais ir paklusti šalies įstatymams? (Žr. DS 58:21.)
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mato 22:22 ir surasti, kaip fariziejai reagavo į Gelbėtojo atsakymą. Paprašykite juos papasakoti, ką rado.
Gelbėtojas sadukiejus moko apie vedybas ir Prisikėlimą
Paaiškinkite, kad šventykloje bemokantį Gelbėtoją kalboje bandė sugauti ne tik fariziejai, bet ir sadukiejai. Kad padėtumėte mokiniams suprasti sadukiejų įsitikinimus, paprašykite jų tyliai Raštų rodyklėje perskaityti skyrelį „Sadukiejai“. Paprašykite jų atkreipti dėmesį į tai, kuo sadukiejai tikėjo ir kuo netikėjo.
Kokius įsitikinimus sadukiejai atmetė?
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mato 22:23–28, o klasės paprašykite pasiklausyti, kaip sadukiejai bandė prigauti Gelbėtoją.
Kaip apibendrintumėte sadukiejų Gelbėtojui užduotą klausimą?
Paaiškinkite, kad sadukiejai tyčia neteisingai pateikė šį Senojo Testamento paprotį, kuris buvo skirtas rūpintis našlėmis (žr. PakĮst 25:5–6). Jie pabandė išpūsti šį paprotį ir taip diskredituoti prikėlimo doktriną.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 22:29–30, o klasė tepasiklauso, kaip Gelbėtojas atsakė į sadukiejų klausimą.
Kaip Gelbėtojas atsakė į klausimą?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti Gelbėtojo atsakymą, pakvieskite vieną iš jų perskaityti šį vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„[Jėzus Kristus] ne neigia, o riboja vyraujančią idėją, kad danguje bus vedama ir tekama. Jis sako, kad „jiems“ (sadukiejams) ir „jiems“ („šio pasaulio vaikams“) šeimos vienetas per prikėlimą nei tęsiasi, nei tęsis. […]
„Todėl, kai jie [tie, kurie negyvens, negyvena ar negali gyventi pagal amžinosios santuokos įstatymą] nebe pasaulyje, jie nei veda, nei tekinamos“ [DS 132:16].
Tai yra, danguje nei veda, nei teka tie, kuriems Jėzus taip pasakė, tie, kurie net netiki prikėlimu, jau nekalbant apie visas kitas gelbstinčias tiesas“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:606).
Kad padėtumėte mokiniams dar geriau suprasti Gelbėtojo žinią Mato 22:29–30, paaiškinkite, jog Viešpats pranašui Džozefui Smitui apreiškė daug svarbių tiesų apie amžinąją santuoką. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 132:15–17. Klasė tepasiklauso, ką apie santuoką Viešpats apreiškė Džozefui Smitui.
Kas, pasak Viešpaties, neves ir nebus tekinamos per prikėlimą (16 eilutė)?
Kokios tiesos Mato 22:30 ir Doktrinos ir Sandorų 132:15–17 Gelbėtojas moko apie santuoką ir pomirtinį gyvenimą? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau įsitikinkite, kad jie surado tokią tiesą: Tie, kurie šiame gyvenime su savo sutuoktiniais nėra užsiantspaudavę kunigystės įgaliojimu arba vikarinėmis apeigomis šventykloje, nebus susituokę būsimame gyvenime.)
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 22:31–33, o klasė tepasiklauso, kokių dar tiesų apie prikėlimą Gelbėtojas mokė sadukiejus.
Koks 32 eilutėje Gelbėtojo pasakytas dalykas rodo, kad prikėlimas yra realus?
Kaip žmonės reagavo, išgirdę šias Gelbėtojo mokomas doktrinas?
Paprašykite mokinių savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnaluose per vieną minutę surašyti kuo daugiau įsakymų. Paklauskite, kiek įsakymų jie sugebėjo surašyti.
Paaiškinkite, kad judaizmas moko, jog Mozės įstatyme yra 613 įsakymų. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mato 22:35–36. Klasė tepasiklauso, kokį klausimą dėl šių įsakymų vienas iš fariziejų uždavė Gelbėtojui.
Kokį klausimą fariziejus uždavė Gelbėtojui?
Prieš mokiniams imant ieškoti Gelbėtojo atsakymo, paprašykite jų apibraukti tą savo sąrašo įsakymą, kuris, jų manymu, yra „didžiausias“ arba pats svarbiausias įsakymas. Pakvieskite kelis mokinius paaiškinti, kurį įsakymą jie apibraukė ir kodėl.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 22:37–40. Tegul mokiniai pasiklauso, kaip Gelbėtojas atsakė į fariziejaus klausimą.
Koks yra didžiausias įsakymas? Koks yra antras didžiausias įsakymas? (Paaiškinkite, kad šie du įsakymai yra Mozės įstatyme [žr. PakĮst 6:5; Kunigų 19:18]. Taip pat paaiškinkite, kad Viešpaties nurodyme „mylėk savo artimą“ kalbama apie tai, kaip turime elgtis su kitais.)
Kodėl, jūsų manymu, šie įsakymai yra laikomi didžiausiais įsakymais?
Ką 40 eilutėje reiškia žodžiai „šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“? (Padėkite mokiniams suprasti, kad visi per Mozės įstatymą ir Senojo Testamento pranašus Dievo apreikšti įsakymai buvo skirti padėti žmonėms reikšti savo meilę Dievui ir artimui.)
Jei kiekvienas įsakymas yra skirtas tam, kad mums padėtų laikytis dviejų didžiausiųjų įsakymų, kokio principo iš 40 eilutės galime pasimokyti apie visų Dievo įsakymų laikymosi svarbą? (Mokiniams baigus atsakinėti, lentoje užrašykite tokį principą: Jei tikrai mylime Dievą, o savo artimą mylime kaip save patį, tai stengsimės laikytis visų Dievo įsakymų.)
Kad pailiustruotumėte šį principą, pasiūlykite mokiniams pažvelgti į savo sąsiuviniuose ar Raštų studijavimo žurnale surašytą įsakymų sąrašą. Paprašykite jų šalia meilę Dievui skatinančių įsakymų uždėti žvaigždutę, o šalia meilę savo artimui skatinančių įsakymų uždėti kvadratėlį. (Prie kai kurių įsakymų galima uždėti ir žvaigždutę, ir kvadratėlį.) Paprašykite mokinių iš savo sąrašo išsirinkti vieną įsakymą ir paaiškinti, kaip to įsakymo laikymasis parodo meilę Dievui, meilę artimui arba abiem.
Kaip jautėtės pasirinkę paklusti kokiam nors konkrečiam įsakymui, kad parodytumėte savo meilę Dievui arba kitam žmogui?
Paliudykite apie principą, kad jei tikrai norime mylėti Dievą ir savo artimą kaip save patį, tai turime laikytis visų Dievo įsakymų. Paprašykite mokinių pagalvoti, kokio įsakymo jie laikysis ištikimiau, norėdami parodyti savo meilę Dangiškajam Tėvui arba kitam žmogui, ir paraginkite juos nusistatyti tikslą jo laikytis. Paskatinkite juos sugalvotą tikslą užsirašyti į sąsiuvinius arba Raštų studijavimo žurnalus.
Gelbėtojas klausia fariziejų, ką jie mano apie Kristų
Paaiškinkite, kad sėkmingai atsakęs į fariziejų ir sadukiejų klausimus, Gelbėtojas fariziejams irgi uždavė kelis klausimus.
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 22:41–42, o klasė tepasiklauso, ko Gelbėtojas paklausė fariziejų.
Kokius klausimus Jėzus Kristus uždavė fariziejams?
Kaip atsakė fariziejai?
Paaiškinkite, kad dauguma žydų žinojo, jog Kristus, arba Mesijas, bus karaliaus Dovydo palikuonis. Fariziejai tikėjo, kad Mesijas bus karūnuotas Izraelio karalius, padės jiems nugalėti užsienio priešus (pvz., Romą) ir atgauti laisvę, kaip tai anksčiau buvo padaręs karalius Dovydas. Mato 22:43–46 apibendrinkite paaiškindami, kad Jėzus fariziejus mokė, jog pagal jų pačių Raštą, Kristus turėjo būti daugiau nei tik Dovydo sūnus, Jis turėjo būti Dievo sūnus. Arba, kaip vėliau apreiškė Mylimasis Jonas, Kristus buvo „Dovydo atžala ir palikuonis“ (Apreiškimo 22:16); Jis buvo tiek Dovydo Viešpats, tiek jo palikuonis.
Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip jie atsakytų į klausimą: „Ką jūs manote apie Kristų?“ Baikite paliudydami apie Gelbėtoją.
Duokite mokiniams laiko ant kortelių ar lapelių perrašyti žodžius iš Mato 22:36–39. Kad atmintų laikytis pirmojo ir antrojo didžiausiųjų įsakymų, paskatinkite mokinius visą šią dieną korteles nešiotis su savimi ir jas periodiškai peržiūrėti.
Komentarai ir kontekstas
Mato 22:21. „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui“
Mato 22:21 fraze „atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui“ pasakoma apie mūsų pareigą paklusti civiliniams įstatymams, pvz., mokesčių įstatymui. Bet ką daryti, jei civiliniai įstatymai prieštarauja Dievo įstatymams? Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo davė tokį patarimą:
„Kartais turime mesti iššūkį tiems įstatymams, kurie gali apriboti mūsų tikėjimo išpažinimo laisvę; tai turėtume daryti remdamiesi savo konstitucine teise laisvai išpažinti religiją“ (“Balancing Truth and Tolerance,” Ensign, Feb. 2013, 27).
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas taip pat mokė, kad jei civiliniai įstatymai nedraudžia nuodėmingo elgesio, mes vis tiek turime paklusti Dievo įstatymams:
„Mūsų dvyliktame Tikėjimo Teiginyje pareikšta, jog tikime paklusnumu civilinei valdžiai ir „įstatymui, gerbiant ir palaikant jį“. Tačiau žmogaus įstatymai negali moraliu padaryti to, ką Dievas paskelbė amoraliu. Įsipareigojimas mūsų aukščiausiam prioritetui – mylėti Dievą ir tarnauti Jam – reikalauja, kad savo elgsenos standartu laikytume Jo įstatymą. Pavyzdžiui, Dievas mums vis dar įsako nesvetimauti ar neištvirkauti, nors pagal valstijų ar šalių, kuriose gyvename, įstatymus tai jau nebėra nusikaltimas. Panašiai ir su vadinamąją „tos pačios lyties santuoką“ legalizuojančiais įstatymais: jie nekeičia Dievo santuokos įstatymo, Jo įsakymų ir mūsų standartų, susijusių su tuo“ („Neturėk kitų dievų“, 2013 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
„Svarbus Gelbėtojo žodžių supratimo raktas yra atminti, kad jie buvo sakomi sadukiejams, kurie „neigia mirusiųjų prisikėlimą“ (Mato 22:23). Tad jų Gelbėtojui užduotas klausimas buvo nenuoširdus – jų tikrai nedomino santuoka po prisikėlimo. Gelbėtojo atsakymas, kad „prisikėlę nei ves, nei tekės“ (Mato 22:30; kursyvas pridėtas), buvo skirtas jiems patiems, t. y. sadukiejams, sakiusiems: „Pas mus yra buvę septyni broliai“ (Mato 22:25; kursyvas pridėtas). Tie, kurie tuokiasi ne amžinybei, po šio gyvenimo nebus susituokę (žr. DS 132:15–17). Šiomis paskutinėmis dienomis Viešpats apreiškė, kad santuoka amžina gali būti tik tada, jei ji sudaroma pagal Jo įstatymą, atliekama įgaliojimą turinčio žmogaus ir užantspauduojama Šventąja Pažado Dvasia (žr. DS 132:19).
Dar vienas Gelbėtojo žodžių suvokimo raktas yra suprasti, kad minėdami Mozės žodžius (žr. Mato 22:24) sadukiejai kalbėjo apie santuoką, kurią kartais vadino „levirato santuoka“. Pagal Mozės įstatymą, jei vyras mirdavo savo žmonai nepalikęs vaiko, tai velionio brolis turėdavo aprūpinti velionio našlę ir velioniui užauginti vaikus (žr. PakĮst 25:5)“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 66–67).
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas apie pirmąjį ir antrąjį didžiuosius įsakymus pasakė:
„Mylėti Dievą visa širdimi, siela, protu ir stiprybe reikalauja visko ir apima viską. Tai ne paviršutiniškos pastangos. Tai visiškas savo fizinės, protinės, emocinės ir dvasinės esybės pašventimas meilei Viešpačiui.
Meilės Dievui plotis, gylis ir aukštis apima kiekvieną žmogaus gyvenimo aspektą. Mūsų troškimai, tiek dvasiniai, tiek laikinieji, turėtų būti įsišakniję į meilę Viešpačiui. Mūsų mintys ir prieraišumas turėtų telktis į Viešpatį. […]
Kodėl Dievas pirmąjį įsakymą padarė pirmu? Nes Jis žinojo, kad jei tikrai Jį mylėsime, tai norėsime laikytis visų kitų Jo įsakymų. […]
Kai Dievą iškeliame į pirmą vietą, visi kiti dalykai arba atsistoja į savo vietas, arba iškrenta iš mūsų gyvenimų. Mūsų meilė Viešpačiui lems tai, kam mes skirsime savo meilę bei savo laiką, kokių interesų sieksime ir kokie bus mūsų prioritetai.
Savo gyvenime Dievą turime iškelti virš viso kito. […]
Savo artimą palaiminsime labiausiai tada, kai pirmąjį įstatymą laikysime svarbiausiu“ (“The Great Commandment—Love the Lord,” Ensign, May 1988, 4–6; taip pat žr. Morkaus 12:28–34).
Mato 22:45. „Jei Dovydas vadina jį Viešpačiu, kaipgi tada jis gali būti jo sūnus?!“
Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad Jėzus Kristus buvo Jehova:
„Jėzus Kristus Dovydo sūnus yra pagal fizinę genealogiją. […] Bet iki Jėzui vėlyvaisiais „laikų vidurio“ amžiais gimstant kūne, dar prieš tai, kai apie Dovydą, Abraomą ir Adomą žemėje nebuvo žinoma, Jis jau buvo Jehova, Viešpats ir Dievas“ (Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 552).