Matas pateikė Jėzaus Kristaus genealogiją, o angelas Juozapui paskelbė apie dievišką Jėzaus kilmę. Išminčiai iš Rytų keliavo, kad surastų ir pagarbintų mažąjį Jėzų. Juozapui sapne buvo pasakyta išvesti savo šeimą į Egiptą, nes Betliejuje Herodas ims žudyti kūdikius.
Parodykite savo tėvų nuotrauką ir mokinių paklauskite, ar jie įžvelgia jūsų kokius nors iš tėvų paveldėtus bruožus. Be to, galite keliems mokiniams pasiūlyti atsinešti savo tėvų nuotraukų ir paprašyti klasės atspėti, kieno tėvai jie yra. Paprašykite mokinių tarpusavyje pasikalbėti apie bruožus, kuriuos jie paveldėjo iš savo tėvų (pvz., akių arba plaukų spalvą, ūgį).
Kai mokiniai studijuos Mato 1–2 skyrius, pasiūlykite jiems ieškoti tiesų apie Gelbėtojo tėvus ir bruožų, kuriuos Jis iš jų paveldėjo. Šis pratimas paruoš mokinius suprasti tokias tiesas: Jėzus Kristus yra dieviškas Dangiškojo Tėvo ir Marijos sūnus; Jis yra Tėvo Viengimis kūne.
Paaiškinkite, kad Mato 1:1–17 vardijami Gelbėtojo protėviai. Atkreipkite dėmesį, kad 1-oje eilutėje minima, jog Jėzus Kristus buvo Dovydo ir Abraomo palikuonis.
Paaiškinkite, kad Senojo Testamento pranašystėse paskelbta, jog Mesijumi bus Dovydo palikuonis (žr. 2 Samuelio 7:12–13; Izaijo 9:6–7; Jeremijo 23:5–6) ir kad „visos tautos žemėje gaus palaiminimą per [Abraomo] palikuonis“ (žr. Pradžios 22:18; taip pat žr. Abraomo 2:11). Matas norėjo, kad skaitytojai žinotų, jog Jėzus išpildė Senojo Testamento pranašystes apie Mesiją (žr. Mato 1:22–23; 2:5, 15, 23; 26:55–56). Mato 1:1–17 pateikta genealogija parodo, kad Jėzus buvo žadėtasis Mesijas ir teisėtas Dovydo sosto įpėdinis.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 1:16. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir surasti Jėzui suteiktą titulą, o suradus jį pasakyti.
Paaiškinkite, kad žodis Kristus yra graikiška aramėjų kalbos žodžio Mesijas forma ir reiškia „pateptasis“.
Ką ikižemiškajame gyvenime Jėzus Kristus buvo pateptas arba išrinktas daryti? (Dangiškasis Tėvas patepė Jį būti mūsų pranašu, kunigu, karaliumi ir išvaduotoju [žr. Raštų rodyklę, skyrių „Mesijas“; taip pat žr. Raštų rodyklę, skyrių „Pateptasis“].)
Angelas Juozapui paskelbia apie dievišką Jėzaus tėvą
Atkreipkite dėmesį, kad Mato 1:16 taip pat paminėta, jog Marija buvo Juozapo žmona. O pasak Mato 1:18, Juozapas su Marija buvo susižadėję. Tai reiškia, kad jiedu buvo susižadėję, t. y. susisaistę pagal įstatymą, bet dar negyveno kartu kaip vyras ir žmona. Tačiau prieš vestuves Juozapas sužinojo apie Marijos nėštumą. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Mato 1:19. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir suranda, ką Juozapas ketino daryti.
Ką sužinojęs apie Marijos nėštumą ketino daryti Juozapas? (Paaiškinkite, kad „tylomis ją atleisti“ reiškia, jog Juozapas ketino sužadėtuves atšaukti to neviešindamas, t. y. Marija galėjo išvengti viešo pažeminimo arba net galimo užmėtymo akmenimis.)
Ko šios eilutės mus pamoko apie Juozapo charakterį?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 1:20. Paprašykite klasės sekti skaitomą eilutę ir surasti, kas nutiko sužadėtuves su Marija svarsčiusiam nutraukti Juozapui.
Kodėl angelas Juozapui pasakė nesibaiminti santuokos su Marija?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti frazę „iš Šventosios Dvasios“ (Mato 1:18, 20), paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Kaip Jėzus yra tikras Marijos sūnus, lygiai taip jis yra tikras Dievo, Amžinojo Tėvo, palikuonis. […] Mato teiginį „Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia“ tinkamiau būtų versti „Šventosios Dvasios galia ji tapo nėščia“ (plg. Mato 1:18 variantus įvairiuose Biblijos vertimuose lietuvių kalba). […] Alma tobulai apibūdina, kaip buvo pradėtas ir gimė mūsų Viešpats, pranašaudamas: Kristus „gims iš Marijos, […] ir ji bus mergelė, brangus ir išrinktas indas, kuris bus pridengtas šešėliu ir pradės Šventosios Dvasios galia, ir atves sūnų, taip, būtent Dievo Sūnų“ (Almos 7:10).“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:82.)
Ką iš šių mokymų sužinome apie Jėzaus tėvus? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų nurodyti tokią doktriną: Jėzus Kristus yra dieviškas Dangiškojo Tėvo ir Marijos Sūnus. Galite pasiūlyti mokiniams užsirašyti šią doktriną Raštų paraštėje šalia Mato 1:18–25.)
Vėl atkreipkite dėmesį į savo tėvų nuotrauką ir dar kartą priminkite, kokius bruožus iš jų paveldėjote. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Džeimso E. Talmidžo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite mokinių paklausyti, kodėl svarbu suprasti, kad Jėzus yra dieviškas Dangiškojo Tėvo ir Marijos Sūnus.
Paveikslėlis
Vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas
„Tas Marijai turėjęs gimti vaikelis buvo pradėtas Elohimo, Amžinojo Tėvo. […] Jo prigimtyje Dievybės galios susijungė su mirtingojo gyvenimo pajėgomis ir galimybėmis. […] Vaikelis Jėzus turėjo paveldėti fizines, protines ir dvasines savybes, polinkius ir galias, kurios buvo būdingos Jo gimdytojams – nemirtingam ir pašlovintam Dievui ir mirtingai moteriai“ (Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 81).
Kokias savybes Jėzus paveldėjo iš Savo Tėvo? Kokias savybes Jis paveldėjo iš Savo mamos?
Paaiškinkite, kad dėl to, jog Jėzus buvo nemirtingo Tėvo ir mirtingos motinos Sūnus, Jis turėjo galimybę rinktis gyventi amžinai arba mirti. Dėl šios unikalios dieviškos savybės Jis galėjo kentėti už mūsų nuodėmes, mirti ant kryžiaus ir prisikelti.
Klasei parodykite tris dovanų dėžutes arba lentoje nupieškite piešinį su trimis dovanomis.
Kas Jėzui po gimimo atnešė dovanų?
Paaiškinkite, kad tik Evangelijoje pagal Matą pasakojama apie išminčius. Išdalinkite lapelius su klausimais (arba klausimus prieš pamoką surašykite lentoje). Skirkite mokiniams kelias minutes perskaityti klausimus ir užrašyti atsakymus.
Skirkite pakankamai laiko pagalvoti, tada paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mato 2:1–12 ir surasti atsakymus į klausimus, užrašytus padalintuose lapeliuose arba lentoje.
Pakvieskite kelis mokinius papasakoti, ką naujo jie sužinojo apie išminčius. Įvairių lietuviškų Biblijos vertimų 11 ir 16 eilutėse esančios detalės byloja, kad išminčiai pas šventąją šeimą turbūt atkeliavo praėjus dvejiems metams po Jėzaus gimimo (išminčiai Jėzų rado name, o ne tvartelyje; Jis jau buvo „mažas vaikas“, o ne kūdikis). Atkreipkite dėmesį, jog Herodas paprašė išminčių pranešti jam apie surastą Mesiją tam, kad jis galėtų Jį nužudyti (žr. Mato 2:13).
Kokiu būdu išminčiai sužinojo, kur surasti Mesiją?
Ko galime pasimokyti iš Gelbėtojo ieškojusių išminčių pavyzdžio? (Mokinių atsakymai gali skirtis, tačiau padėkite jiems nustatyti tokį principą: Jei Gelbėtojo ieškosime nuoširdžiai ir stropiai, tai būsime pas Jį nuvesti.)
Kaip galime stropiai ieškoti Gelbėtojo?
Ką išminčiai padarė suradę Gelbėtoją? Kodėl? (Viena iš dovanų įteikimo Gelbėtojui priežasčių buvo Jo pagarbinimas.)
Ko galime pasimokyti iš Gelbėtojui dovanas įteikusių išminčių pavyzdžio? (Mokiniai gali atsakyti įvairiai, tačiau turėtų nustatyti tokią tiesą: Viešpatį galime pagarbinti Jam atnašaudami prasmingas dovanas.)
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kaip galime Gelbėtojui atnašauti prasmingas dovanas, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas
„Senovėje žmonės, norėdami garbinti Viešpatį ir ieškodami Jo palaimų, dažnai atnešdavo Jam dovaną. […]
Ar jumyse arba jūsų gyvenime yra kas nors netyro ar neverto? Kai to atsikratysite, tai bus dovana Gelbėtojui. Ar jūsų gyvenime trūksta gerų įpročių arba savybių? Įgydami juos ir keisdami savo charakterį, jūs dovanojate Viešpačiui dovaną. Kartais tai daryti sunku, bet ar jūsų atgailos ir paklusnumo dovanos būtų vertingos, jei jums jos nieko nekainuotų?“ (“When Thou Art Converted,” Ensign arba Liahona, May 2004, 12.)
Paprašykite mokinių apgalvoti vyresniojo Kristofersono teiginį ir pamąstyti, kokias dovanas jie turėtų atnašauti Gelbėtojui. Kad jie galėtų užsirašyti savo idėjas, padalinkite jiems popieriaus lapų. Paskatinkite juos suplanuoti, kaip tas dovanas jie įteiks Jėzui Kristui.
Paaiškinkite, kad, pasak Mato 2:13–23, Herodas baisiai įniršo po to, kai nepasakę jam, kur yra Mesijas, išminčiai „pasuko į savo kraštą“ (Mato 2:12). Vildamasis nužudyti Mesiją, jis įsakė išžudyti visus dvejų metų ir jaunesnius berniukus iš Betliejaus ir gretimų apylinkių.
Garsiai perskaitykite Mato 2:13–14. Paprašykite mokinių sekti skaitomas eilutes ir surasti, kaip Juozapas nusprendė apsaugoti savo šeimą. Po to paprašykite mokinių atsakyti.
Kur Juozapas išsivedė Mariją ir Jėzų?
Mato 2:15–23 apibendrinkite paaiškindami, kad Juozapas, Marija ir Jėzus Egipte liko iki Herodo mirties. Dievas per sapnus Juozapui nurodė parvesti savo šeimą atgal į Izraelį, ir jie įsikūrė Nazareto mieste.
Kaip Juozapo jautrumas dvasiniams dalykams palaimino kitų gyvenimus?
Kokio principo galime pasimokyti iš Juozapo? (Nors mokiniai gali atsakyti įvairiai, tačiau turėtų įvardyti tokį principą: Jei būsime jautrūs Dvasiai, tai gausime apreiškimą ir vadovavimą.)
Paprašykite mokinių pamąstyti, ką jie galėtų daryti, kad būtų jautresni Dvasiai. Paskatinkite juos nusistatyti tikslą veikti pagal kiekvieną gaunamą paraginimą.
„Jėzus nebuvo Juozapo sūnus, tačiau Juozapo genealogija iš esmės yra Marijos genealogija, nes jiedu buvo giminaičiai; Jėzus iš savo motinos, Marijos, paveldėjo Dovydo kraujo liniją ir todėl turi teisę į Dovydo sostą. Jėzus gimė karališkos giminės linijoje ir, kaip paaiškino vyresnysis Džeimsas E. Talmidžas, „jei Judo karalystė būtų buvusi laisva ir nepriklausoma tauta, valdoma teisėto valdovo, tai dailidė Juozapas būtų buvęs jos karūnuotasis karalius; o jo teisėtas sosto įpėdinis būtų buvęs Jėzus iš Nazareto, Žydų Karalius“ [Jesus the Christ, 3rd ed. (1916), 87; taip pat žr. Jesus the Christ, 83–86, 89–90; Bruce R. McConkie, Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. (1965–1973), 1:94–95]“ (The Life and Teachings of Jesus and His Apostles, 2nd ed. [Church Educational System manual, 1979], 22).
Senovės Izraelyje šeimos galva, įprastai tai būdavo tėvas, nuspręsdavo, kurią merginą turi vesti vaikinas. Kai jaunikio tėvas arba šeimos galva surasdavo potencialią žmoną, prasidėdavo derybos. Jose be viso kito dar buvo deramasi dėl „nuotakos kainos“, tam tikro atlyginamojo kraičio dydžio, kurį jaunosios šeimai turėdavo sumokėti jaunikio tėvas arba šeimos galva. Sutarta santuoka susidėdavo iš dviejų etapų: sužadėtuvių (dar vadinamų susižadėjimu; žr. Mato 1:18) ir vestuvių ceremonijos.
Teisine ir religine prasme reikšmingesnės būdavo sužadėtuvės, o ne po jų sekusi vestuvių ceremonija, po kurios pora imdavo gyventi kartu. Sužadėtuvės būdavo laikomos paskutine iškilmingos sandoros dalimi. Jos būdavo laikomos sandora tarp ją sudarančių dievobaimingų šalių (žr. Pradžios 2:24; Ezechielio 16:8; Efeziečiams 5:21–33). Nors vyru ir žmona teisiškai būdavo tampama per poros sužadėtuves (žr. Pakartoto Įstatymo 22:23–24), tačiau nuo sužadėtuvių iki santuokos ceremonijos reikėdavo griežtai laikytis skaistybės principo (žr. Mato 1:18, 25).
„Sužinojęs, kad Marija laukiasi ir kad jis nėra tėvas, Juozapas galėjo pasielgti įvairiai. Pirma, jis galėjo Marijai surengti viešas skyrybas ir, galbūt, net egzekuciją, kadangi žmonės Mariją būtų apkaltinę svetimavimu; pagal Mozės įstatymą šis nusikaltimas būdavo baudžiamas mirtimi (žr. Kunigų 20:10; Jono 8:5). Antra, Juozapas galėjo savo sužadėtuves su Marija privačiai paskelbti negaliojančiomis priešais du liudytojus. Trečia galimybė buvo sudaryti santuoką. Juozapas buvo linkęs pasigailėti Marijos ir sužadėtuvių susitarimą privačiai paskelbti negaliojančiu (žr. Mato 1:19). Tačiau angelo patikintas, kad Marija laukiasi Dievo Sūnaus, Juozapas pasirinko ją vesti. Taip darydamas jis rizikavo užsitraukti viešą gėdą ir pajuoką (žr. Mato 1:20–25; Luko 3:23; Jono 8:41).
Džeraldas N. Landas, vėliau tapęs Septyniasdešimties nariu, taip kalbėjo apie Juozapo sapnus ir dvasinį jautrumą: „Matas mums pasakoja, jog [Juozapas] buvo kilęs iš karaliaus Dovydo giminės, kad jis buvo teisingas ir taktiškas vyras, kad angelas sapne jam pasakė, kuo bus Jėzus, kad jis buvo paklusnus ir kad jis Jėzui suteikė vardą, reiškiantį gelbėtojas. (Žr. Mato 1.) Žinome, kad jis Mariją nusivedė į Betliejų, kur gimė Jėzus. (Žr. Luko 2:4–6.) Praėjo mažiau nei dveji metai, kai Juozapas su savo šeima pabėgo į Egiptą nuo Herodo. Taip daryti jis buvo įspėtas sapne. Būnant Egipte, sapne jam vėl buvo pasakyta sugrįžti, o dar kitame sapne jam buvo pasakyta keliauti į Galilėją. (Žr. Mato 2:13–15, 19–22.) Keturi sapnai iš Dievo! Juozapas turbūt buvo išskirtinis regėjimus matantis ir dvasiškai jautrus vyras“ (Jesus Christ, Key to the Plan of Salvation [1991], 51–52)” (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 13–14).