Biblioteka
7 pamoka. Mato 3

7 pamoka

Mato 3

Įvadas

Jonas Krikštytojas pamokslavo ir krikštijo Judėjoje. Iš Galilėjos Jėzus Kristus nukeliavo prie Jordano upės, ten jį pakrikštijo Jonas. Dievas Tėvas paliudijo, jog Jėzus yra Jo Mylimasis Sūnus.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Mato 3:1–12

Jonas Krikštytojas pamokslauja Judėjoje

Paprašykite klasės įsivaizduoti, kaip jie jaustųsi, jei vienas iš klasės mokinių pradėtų savintis kitų mokinių daiktus. Tada paprašykite jų įsivaizduoti, kad kaskart paėmęs daiktą tas mokinys atsiprašo, bet toliau savinasi kitų mokinių daiktus. Paklauskite:

  • Kaip vertintumėte šio mokinio atsiprašymus?

  • Kuo šio mokinio veiksmai yra panašūs į bandymą atgailauti nenuoširdžiai?

Kai mokiniai studijuos Mato 3 skyrių, paskatinkite juos ieškoti tų tiesų, kurios padėtų mums suprasti, kaip atgailauti iš tikrųjų.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 3:1–4. Paprašykite klasės surasti, koks įvykis padėjo paruošti žmones Gelbėtojo tarnystei.

  • Kas toks buvo Jonas Krikštytojas? (Jis buvo Zacharijaus ir Marijos giminaitės Elzbietos sūnus. Jis turėjo Aarono kunigystės raktus [žr. DS 13; 84:27–28].)

  • Ką Jonas darė?

  • Ką savo klausytojus Jonas ragino daryti?

Paaiškinkite, kad Jono misiją išpranašavo Izaijas (Esajas) ir kiti pranašai (žr. Izaijo 40:3; Malachijo 3:1; 1 Nefio 10:7–10). Jonas, skelbdamas atgailą ir krikštą vandeniu, turėjo paruošti kelią Mesijui (Jėzui Kristui).

  • Kaip, jūsų manymu, atgailos skelbimas ir krikštas vandeniu, padėjo paruošti kelią Viešpačiui?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 3:5–6. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir surasti, kaip žmonės reagavo į Jono žinią.

  • Kaip žmonės reagavo į Jono žinią? (Jie išpažino savo nuodėmes ir pasikrikštijo. Paaiškinkite, kad ryžtas išpažinti savo nuodėmes Dangiškajam Tėvui ir, kai būtina, paskirtam kunigijos vadovui yra būtina atgailos dalis [žr. Ištikimi Tikėjimui. Evangelijos žinynas (2004), p. 17–18].)

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 3:7. Paprašykite klasės sekti skaitomą tekstą ir surasti, kam kalbėjo Jonas.

  • Kam, pasak šios eilutės, kalbėjo Jonas?

Paaiškinkite, kad fariziejai buvo religinė žydų grupė, kurių pavadinimas reiškia „atskirtas“ arba „atskiras“. Jie didžiavosi griežtu Mozės įstatymo laikymusi ir tikėjo, kad žmogaus sugalvoti to įstatymo papildymai, dar vadinami žodiniu įstatymu, buvo tokie pat svarbūs, kaip ir pats Mozės įstatymas (žr. Raštų rodyklę, skyrių „Fariziejai“). Sadukiejai buvo nedidelė, tačiau politiškai galinga žydų grupė, tikėjusi paklusnumu Mozės įstatymo raidei. Jie netikėjo prisikėlimo ar amžinojo gyvenimo doktrina (žr. Raštų rodyklę, skyrių „Sadukiejai“).

  • Kuo Jonas išvadino fariziejus ir sadukiejus?

Paveikslėlis
Palestinian viper

Palestinietiškoji angis

© taviphoto/Shutterstock.com

Jei įmanoma, parodykite palestinietiškosios angies nuotrauką ir paaiškinkite, kad tai plačiausiai Izraelyje paplitusi nuodinga gyvatė. Angys suaktyvėja naktimis ir įprastai medžiodamos slepiasi ir pasalose tyko savo grobio. Pajutusios pavojų angys susirango, ima šnypšti ir puola savo priešą.

  • Kodėl, jūsų manymu, Jonas fariziejus ir sadukiejus pavadino angimis? (Galite atkreipti dėmesį į tai, jog fariziejai ir sadukiejai jautė Jono grėsmę, nes jis atitraukė daug žmonių nuo jų piktų darbų ir neteisingų mokymų.)

Paaiškinkite, kad Džozefo Smito Vertime yra daugiau fariziejams ir sadukiejams Jono pasakytų žodžių. Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti DžSV Mato 3:34–36: „Kodėl jūs nepriimate pamokslo to, kurį pasiuntė Dievas? Jei širdyse nepriimate jo, tai nepriimate ir manęs; o jei nepriimate manęs, tai nepriimate to, apie kurį esu pasiųstas liudyti; ir nedangstykite savo nuodėmių. Todėl atgailaukite ir duokite atsivertimą liudijančių vaisių; ir nemėginkite sau sakyti: „Juk mūsų tėvas – Abraomas ir tik mes galime duoti tikrų mūsų tėvo Abraomo palikuonių“; nes aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų.“

  • Ką, pasak Jono, atmes fariziejai ir sadukiejai, jei pastarieji atmes jo pamokslavimą?

  • Kaip apibendrintumėte Jono žinią jiems?

Lentoje užrašykite frazę Duoti atgailos vertų vaisių.

Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią frazę, atkreipkite dėmesį, jog Raštuose žmonės kartais vaizduojami kaip gerus arba blogus vaisius duodantys medžiai. Parodykite arba nupieškite kokį nors vaisių ir paaiškinkite, jog jis simbolizuoja mūsų troškimus ir veiksmus.

Klasei priminkite apie pamokos pradžioje jų paprašytą įsivaizduoti atvejį (iš kitų mokinių daiktus besisavinantį mokinį, kuris atsiprašęs vis tiek toliau savinasi svetimus daiktus).

  • Ar šis mokinys savo troškimais ir veiksmais tinkamai pademonstravo atgailos principą? Kodėl ne? (Nes mokinys ir toliau ėmė kitų mokinių daiktus po to, kai dėl to atsiprašė.)

  • Kaip apibendrintumėte frazės „duoti atgailos vertų vaisių“ prasmę? (Žr. įvairius Mato 3:8 vertimus lietuviškuose Biblijos leidimuose.) (Mokiniai gali atsakyti įvairiai, tačiau turėtų išreikšti tokią tiesą: Tikrąją atgailą Viešpačiui parodome tuomet, kai pakeitę savo troškimus ir veiksmus imame sekti Jo mokymais.)

  • Kokie troškimai ir veiksmai rodo, kad tikrai atgailavome už savo nuodėmes?

Kad padėtumėte mokiniams suprasti šią tiesą, lentoje surašykite tokius pavyzdžius: nusirašinėti arba sukčiauti mokykloje, pyktis su broliais ir seserimis, įžeidinėti arba užgaulioti kitus mokinius, keiktis ir žiūrėti pornografiją. Paklauskite mokinių, kaip už kurią nors vieną iš šių nuodėmių atgailavęs žmogus galėtų mąstyti ir elgtis.

Garsiai perskaitykite Mato 3:10. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą ir surasti, kas laukia tų, kurie netinkamai atgailauja. Tada paprašykite jų papasakoti, ką rado. Paaiškinkite, kad būti iškirstam ir įmestam į ugnį reiškia, jog nuo neatgailaujančių asmenų atsitraukia Dievo Dvasia ir jie galiausiai nebetenka celestialinės karalystės palaiminimų.

Paskatinkite mokinius pamąstyti, kokius troškimus ir veiksmus jie turėtų pakeisti, kad jų atgaila būtų tinkama. Paraginkite juos savo tikrąją atgailą pademonstruoti pakeičiant tuos troškimus ir veiksmus, kurie nesiderina su Dievo mokymais.

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mato 3:11 ir surasti, ką, pasak Jono, darys Gelbėtojas.

  • Ką, pasak 11 eilutės, padarys Jėzus, ko negalėjo daryti Jonas? (Jėzus krikštys „Šventąja Dvasia ir ugnimi“. Paaiškinkite, kad Jonas čia kalba apie Šventosios Dvasios priėmimą, antrąją krikšto sandoros ir apeigų dalį. Šventoji Dvasia pašventina ir išgrynina mūsų sielas lyg ugnimi [žr. 2 Nefio 31:13–14, 17].)

12 eilutę apibendrinkite paaiškindami, jog joje simboliškai pasakoma, kas nutiks Jėzų Kristų priėmusiems teisiesiems (kviečiams) ir Jį atmetusiems nelabiesiems (pelams).

Mato 3:13–17

Pakrikštijamas Jėzus Kristus, o Tėvas paskelbia Jį Savo Mylimuoju Sūnumi

Paprašykite pasikrikštijusių mokinių prisiminti savo krikštą. Paprašykite kelis iš jų papasakoti, ką jie prisiminė.

Paaiškinkite, kad Mato 3:13–17 pasakojama apie Gelbėtojo krikštą. Šias eilutes studijuosiančius mokinius paskatinkite paieškoti panašumų tarp savo krikšto ir Gelbėtojo krikšto.

Lentoje užrašykite tokius klausimus:

Kas?

Kaip?

Kodėl?

Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite kiekvienos poros pakaitomis garsiai perskaityti Mato 3:13–17 ir paieškoti atsakymų į šiuos tris klausimus. Skirkite pakankamai laiko pagalvoti, tada paklauskite:

  • Kas pakrikštijo Jėzų? (Lentoje šalia klausimo Kas? užrašykite Jonas Krikštytojas.)

  • Kodėl Jėzus iš Galilėjos keliavo prie Jordano upės, kad būtų pakrikštytas Jono Krikštytojo? (Mokiniams priminkite, kad Jonas turėjo Aarono kunigystės raktus ir tuo metu buvo vienintelis vyras, turintis įgaliojimą atlikti krikšto apeigas. Lentoje šalia Jonas Krikštytojas užrašykite Tinkamas įgaliojimas.)

  • Kokia 16 eilutės frazė nusako, kaip buvo pakrikštytas Jėzus? (Žiūrėkite, kad mokiniai suprastų, jog frazė „tuoj išbrido iš vandens“ reiškia krikštą panardinant, t. y. Jis buvo visiškai paniręs po vandeniu. Lentoje šalia klausimo Kaip? užrašykite Panardinant)

Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie yra prie Jordano upės tuomet, kai ten krikštijasi Jėzus.

  • Kodėl Jonas iš pradžių nedrįso krikštyti Gelbėtojo? (Jis žinojo, jog Jėzaus padėtis ir įgaliojimas buvo aukštesni nei jo.)

  • Pasak 15 eilutės, kokią savo krikšto priežastį nurodė Jėzus? („Atlikti visa, kas reikalinga teisumui.“ Lentoje šalia klausimo Kodėl? užrašykite šią frazę.)

  • Ką, jūsų manymu, reiškia ši frazė?

Paaiškinkite, kad „atlikti visa, kas reikalinga teisumui“ reiškia daryti viską, ko iš mūsų reikalauja Dangiškasis Tėvas tam, kad vėl galėtume gyventi su Juo. Tai apima išgelbėjimo apeigų priėmimą, kurio Dievas reikalauja iš visų Savo vaikų, įskaitant Jėzų. Pasikrikštydamas Jėzus mums parodė tobulą sektiną pavyzdį, pademonstravo nuolankumą, pakluso Savo Tėvo įsakymams ir priėmė amžinajam gyvenimui įgyti būtinas apeigas (žr. 2 Nefio 31:4–11).

Paprašykite mokinių remtis lentoje surašytais atsakymais į klausimus ir surasti Mato 3:13–17 esančią doktriną. (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų nurodyti tokią doktriną: Įgaliojimą turinčio žmogaus atliekamas krikštas panardinant yra būtinas išgelbėjimui.

  • Kaip savo krikštą palygintumėte su Gelbėtojo mums parodytu pavyzdžiu?

Paaiškinkite, kad Mato 3:16–17 mums taip pat padeda pasimokyti Dievybės doktrinos. Paprašykite mokinių tyliai dar kartą perskaityti šias eilutes ir surasti, ko jos moko apie Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią.

  • Kur visi Dievybės nariai buvo per Gelbėtojo krikštą? (Jėzus Kristus buvo Jordano upėje, Šventoji Dvasia nužengė ant Jo it balandis, o Dangiškasis Tėvas prabilo iš dangaus. Galite paaiškinti, jog Šventoji Dvasia iš tikrųjų nepavirto į balandį. Balandis tiesiog pažymėjo arba simbolizavo Šventosios Dvasios nužengimą ant Jėzaus.)

  • Kokios doktrinos apie Dievybę moko šios eilutės? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų pasakyti tokią doktriną: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra trys skirtingos ir atskiros esybės.)

Atkreipkite dėmesį, jog daug žmonių neturi teisingo ar išsamaus Dievybės suvokimo. Kuo geriau suprantame tikrąją Dievybės esmę, tuo labiau Ją pamilstame ir geriau pasiruošiame kitiems apie Ją liudyti.

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti kiekvieną Dievybės narį, suskirstykite juos grupelėmis po tris ir paprašykite Raštų rodyklėje perskaityti straipsnelį „Dievas“. Kiekvienos grupės kiekvienam mokiniui skirkite po vieną iš trijų Dievybės asmenų. Paprašykite mokinių persiskaityti straipsnelį ir paieškoti informacijos apie jiems paskirtą Dievybės narį. Skirkite pakankamai laiko užduočiai atlikti, tada paprašykite mokinių pamokyti kitus savo grupelės narius to, ką sužinojo, ir paaiškinti, kodėl mums svarbu šias tiesas žinoti.

Pamokos pabaigoje galite pakviesti mokinius paliudyti kitiems mokiniams klasėje apie Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią.

Komentarai ir kontekstas

Mato 3:11. „Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi“

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo aptarė, ką reiškia būti pakrikštytiems ugnimi:

„Mums įsakyta ir nurodyta gyventi taip, kad puolusi mūsų prigimtis būtų pakeista per pašventinančią Šventosios Dvasios galią. Prezidentas Merionas Dž. Romnis mokė, kad Šventosios Dvasios krikštas ugnimi „atverčia [mus] nuo kūniškumo į dvasingumą. Tai valo, gydo ir taurina sielą. […] Tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi, atgaila ir vandens krikštas yra parengiamosios ir būtinos tam apeigos, o [krikštas ugnimi] yra užbaigimas. To [krikšto ugnimi] gavimas – tai tarsi savo drabužių išplovimas apmokančiu Jėzaus Kristaus krauju“ (Learning for the Eternities, comp. George J. Romney [1977], p. 133; taip pat žr. 3 Nefio 27:19–20).

Taigi, mums atgimus iš naujo ir stengiantis, kad Jo Dvasia visada būtų su mumis, Šventoji Dvasia šventina ir valo mūsų sielas tarsi ugnimi (žr. 2 Nefio 31:13–14, 17). Galiausiai turėsime be dėmės stoti prieš Dievą“ („Švarios rankos ir tyra širdis“, 2007 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Mato 3:12. „Jo rankoje – vėtyklė“

Mato 3:12 eilutėje minima „vėtyklė“ yra vėtyti skirta priemonė, su kuria kviečiai išmetami į orą. Tokiu būdu kviečiai atsiskirdavo nuo pelų. Kviečių sėklos nukrisdavo atgal ant žemės, o lengvesnius pelus sukeltas vėjelis nupūsdavo į šoną. Kviečiai tuomet būdavo surenkami į aruodą arba sandėliuką, o pelai sudeginami lauže. Jonas Krikštytojas mokė, kad po jo ateisiantis Gelbėtojas tikinčiuosius nuo netikinčiųjų atskirs tokiu pat būdu, kaip yra atskiriami pelai nuo kviečių (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 17).

Mato 3:16. Balandžio ženklas

Pranašas Džozefas Smitas paaiškino, kad po Jėzaus Kristaus krikšto Šventoji Dvasia nepasirodė balandžio pavidalu. Tikriau sakant, besileidžiantis balandis parodė, kad tuo metu ten buvo Šventoji Dvasia. Džozefas Smitas mokė:

„Balandžio ženklas buvo įsteigtas prieš pasaulio sukūrimą, liudijimas apie Šventąją Dvasią, ir velnias negali apsireikšti balandžio ženklu. Šventoji Dvasia yra asmuo ir yra asmens pavidalo. Balandis yra ne jos pavidalas, o ženklas. Šventoji Dvasia negali pasiversti balandžiu; bet Jonui buvo duotas balandžio ženklas, kad patvirtintų įvykusį krikštą, kadangi balandis yra tiesos ir nekaltumo ženklas arba simbolis“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 80).

Mato 3:13–17. Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra trys skirtingos ir atskiros esybės

Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip Dievybės nariai kartu yra ir viena, ir atskiros esybės:

„Mes tikime, kad šios trys dieviškos asmenybės, sudarančios vieną Dievybę, yra vienijamos bendro tikslo, būdo, liudijimo ir misijos. Manau, būtų tikslu pasakyti, jog tikime, kad jie yra viena kiekvienu svarbiu ir amžinu aspektu, išskyrus tai, jog netikime, kad trys asmenys yra surinkti į vieną, nes ši Trejybės sąvoka niekur neskelbiama Raštuose, kadangi tai nėra tiesa“ („Vienintelis tikrasis Dievas ir Jo siųstasis Jėzus – Mesijas“, 2007 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Vyresnysis Holandas toliau aiškino, kad viena iš painiavos apie Dievybės esmę priežasčių yra ta, jog per didįjį atsimetimą, diskutuodami apie Dievybės esmę, įvairūs dvasininkai, filosofai ir bažnyčios galvos galiausiai priėmė sprendimą, kad Dievas yra nepažinus ir nesuvokiamas (žr. „Vienintelis tikrasis Dievas ir Jo siųstasis Jėzus – Mesijas“).

Spausdinti