Po krikšto Jėzus dykumoje 40 dienų pasninkavo ir buvo su Dangiškuoju Tėvu. Po to Jėzų gundė velnias. Kiekvienam gundymui Jėzus atsispyrė remdamasis Raštų ištraukomis. Nuėjęs į Galilėją Gelbėtojas pasišaukė Petrą ir kitus sekti paskui Jį; po to Jis mokė, pamokslavo ir gydė.
Pakvieskite vieną savanorį ateiti į klasės priekį. Mokiniui duokite užduotį sutelkti dėmesį į kurį nors daiktą klasėje ir neatitraukti nuo to daikto akių. Vos mokiniui pradėjus tai daryti, bandykite jį visaip blaškyti, kad šis atitrauktų savo žvilgsnį nuo to daikto. Pavyzdžiui, galite rodyti kokius nors ryškiaspalvius daiktus, garsiai triukšmauti arba tam mokiniui siūlyti maisto. Po 30 sekundžių mokinio paklauskite:
Kaip tau sekėsi? Kaip tau pavyko (arba kodėl nepavyko) išlaikyti dėmesį?
Apie ką galvojai per tas 30 sekundžių?
Klasės paklauskite:
Kuo šis pratimas yra panašus į mūsų pastangas išlaikyti dėmesį, sutelktą į Dangiškojo Tėvo įsakymų laikymąsi? Ką galėtų simbolizuoti pastangos blaškyti mokinio savanorio dėmesį? (Pastangas gundyti mus nusidėti.)
Mokinių pasiteiraukite, kokiais būdais Šėtonas juos gundo nusidėti. Paprašykite, kad studijuodami Mato 4 skyrių paieškotų principo, kurio taikymas padės jiems atsispirti pagundoms.
Paaiškinkite, kad po krikšto Gelbėtojas patyrė tai, kas padėjo Jam pasiruošti Savo žemiškai tarnystei. Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti Mato 4:1–2 ir atkreipkite dėmesį į Džozefo Smito Vertime esančius šių eilučių taisymus. Tegul klasė seka skaitomą tekstą ir paieško, ką dykumoje patyrė Jėzus. (Galite paaiškinti, kad šiame kontekste žodis būti su Dievu (žr. Džozefo Smito Vertimą) reiškia „būti su kuo nors“ arba artimai dvasiškai su kuo nors bendrauti.)
Kaip pasninkas ir buvimas su Dangiškuoju Tėvu galėjo padėti Jėzui pasiruošti Savo žemiškai tarnystei?
Ką Šėtonas stengėsi daryti po to, kai Jėzus kurį laiką praleido pasninkaudamas ir būdamas su Savo Tėvu?
Suskirstykite mokinius poromis. Kiekvienai porai padalinkite po tokią lentelę arba jų paprašykite ją persibraižyti į savo sąsiuvinius arba Raštų studijavimo žurnalus:
Nurodykite kiekvienai mokinių porai perskaityti paskirtas Raštų eilutes ir užpildyti lentelę. Prieš jiems pradedant paaiškinkite, kad Džozefo Smito Vertime yra pataisyta Mato 4:5, 8 Raštų ištrauka: joje Dvasia, o ne velnias, veda Gelbėtoją į įvairias šioje ištraukoje minimas vietas (taip pat žr. DžSV Luko 4:5, 9).
Kai mokiniai baigs pildyti šią lentelę, paprašykite kelių porų perskaityti, ką jos užrašė kiekviename langelyje. Galite jiems užduoti šiuos klausimus:
Į kokį troškimą Šėtonas bandė apeliuoti gundydamas pasninkavusį Jėzų akmenis paversti duona? (Jis bandė apeliuoti į troškimą patenkinti savo fizinį apetitą.)
Kodėl Šėtonas melavo siūlydamas Jėzui šio pasaulio karalystes? (Šėtonas žadėjo apdovanoti tuo, kas buvo ne jo ir ko jis negalėjo suteikti.)
Ką dar apie Šėtono strategijas mus sugundyti nusidėti iliustruoja šis pasakojimas? (Šėtonas kėsinasi į mūsų silpniausias ir pažeidžiamiausias vietas ir gundo nuolatos.)
Atkreipkite dėmesį, kad Jėzus galiausiai patenkins Savo alkį ir netgi žemiškąją materiją pavers maistu (žr. Jono 2:1–11). Jis taip pat sulauks dieviško patvirtinimo ir pagalbos dėl Savo tarnystės (žr. Mato 17:1–5; Luko 22:41–44) bei vieną dieną ims valdyti pasaulį (Zacharijo 14:9; Apreiškimo 11:15). Tačiau jei visa tai Jėzus būtų įgijęs gundomas Šėtono, o ne sulaukęs tinkamo laiko ir tinkamu būdu, tai būtų savanaudiškas piktnaudžiavimas Gelbėtojo galia. Savo dievišką Dievo Sūnaus tapatybę Jėzus atskleidė Dangiškajam Tėvui priimtinu būdu, o ne Šėtono liepiamas. (Žr. Džefris R. Holandas, „The Inconvenient Messiah“, Ensign, Feb. 1984, 68–73.)
Kuo per kiekvieną gundymą Gelbėtojo reakcija buvo panaši? (Į kiekvieną Šėtono gundymą Gelbėtojas atsakė cituodamas Raštus.)
Paprašykite kiekvienos mokinių poros užrašyti po vieną principą, kurio galime pasimokyti iš Gelbėtojo pavyzdžio, kaip atsispirti velnio pagundoms. Paprašykite kelių mokinių lentoje užrašyti savo surastus principus. Mokiniams rašant rastus principus, pabrėžkite šį principą: Prisimindami ir pritaikydami Raštuose mokomas tiesas galime atsispirti velnio pagundoms. Jei ši tiesa neatsispindi mokinių rastuose principuose, užrašykite ją lentoje šalia jau užrašytų principų.
Atkreipkite dėmesį, jog Gelbėtojas ne tik priminė tas Raštų eilutes, kurios paaiškina, kaip teisingai pasielgti esant konkrečiai pagundai, bet Jis taip pat pritaikė tose Raštų eilutėse mokomas tiesas.
Kodėl svarbu, turint omenyje šį principą apie Raštuose mokomų tiesų prisiminimo ir taikymo galią, reguliariai studijuoti Raštus?
Kiekvienai mokinių porai padalinkite po popieriaus lapą ir paprašykite jų nubrėžti tris stulpelius. Nurodykite jiems pirmame stulpelyje užrašyti tris nuodėmes, kurias jų bendraamžiai gali būti gundomi padaryti. Antrame stulpelyje paprašykite jų užrašyti, kokiu būdu Šėtonas bando ką nors suvilioti padaryti kiekvieną iš pirmame stulpelyje užrašytų nuodėmių. Nurodykite mokiniams savo lapais susikeisti su kita pora. Tada nurodykite jiems surasti konkrečias Raštų ištraukas, kurių mokomas tiesas būtų galima prisiminti ir pritaikyti tuomet, kai kyla pagunda daryti kiekvieną gautuose lapuose išvardintą nuodėmę. (Mokinius galite paskatinti remtis Raštų įvaldymo eilutėmis, pvz., Pradžios 39:9; Jono 14:15 arba Doktrinos ir Sandorų 10:5.) Paprašykite mokinių trečiajame stulpelyje surašyti Raštų nuorodas.
Po kelių minučių vieno kiekvienos poros mokinio paprašykite perskaityti, kokią Raštų nuorodą, tinkančią gautame lape užrašytai kuriai nors vienai pagundai, jie surado. Pasiteiraukite jų, kaip toji Raštų ištrauka galėtų mums padėti, kai būsime gundomi.
Ar kada nors esate jautę pastiprinimą ir sugebėjimą atsispirti pagundai dėl to, kad prisiminėte bei pritaikėte Raštuose mokomas tiesas? (Priminkite mokiniams, kad nesidalintų pernelyg asmeniška ar privačia informacija.)
Paprašykite mokinių savo klasės užrašuose arba Raštų studijavimo žurnale užrašyti vieną Raštų nuorodą, kurią jie prisimins ir pritaikys kitą kartą, kai bus gundomi nusidėti. Paraginkite juos pasirinktą Raštų ištrauką išmokti mintinai.
Mato 4:12–15 apibendrinkite paaiškindami, kad po patyrimų dykumoje Gelbėtojas nukeliavo į Galilėją ir ten apsistojo Kapernaumo mieste. Matas pastebi, kad Gelbėtojo tarnystė Galilėjoje išpildė Izaijo pranašystę (žr. Izaijo 9:1–2). Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mato 4:16. Galite jiems pasiūlyti pasižymėti tai, kas, pasak Izaijo pranašystės, turėjo įvykti. Atkreipkite dėmesį, jog iš šios pranašystės sužinome, kad Jėzus Kristus atneša šviesą tiems, kurie skendi tamsoje. Paraginkite mokinius atkreipti dėmesį, kaip Gelbėtojas tai darė per visą Savo tarnystę.
Mato 4:17 apibendrinkite paaiškindami, jog Gelbėtojas apie atgailą pamokslauti pradėjo todėl, kad ruošėsi įkurti dangaus karalystę tarp žmonių.
Parodykite paveikslėlį „Žvejų pašaukimas“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009 m.], 37 pav.; taip pat žr. LDS.org). Atkreipkite dėmesį, kad valties priekyje esantys du vyrai yra Petras ir jo brolis Andriejus.
Ką jie veikia su tuo tinklu?
Paaiškinkite, kad nors kiti žmonės Petrą ir Andriejų laikė paprastais žvejais, Jėzus Kristus įžvelgė didelį jų potencialą ir žinojo, kuo jie gali tapti.
Kuo mes esame panašūs į Petrą ir Andriejų?
Mokiniams toliau studijuojant Mato 4 skyrių, paskatinkite juos atkreipti dėmesį į tai, ką turime daryti, kad taptume tuo, kuo Viešpats nori, kad taptume.
Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mato 4:18–22. Klasės paprašykite sekti skaitomą tekstą ir atkreipti dėmesį į Gelbėtojo pokalbį su keliais žvejais.
Ką Gelbėtojas pasišaukė Petrą, Andriejų, Jokūbą ir Joną daryti? Ką reiškia „žmonių žvejai“? (19 eilutė.)
Ką turės paaukoti šie vyrai, kad galėtų sekti Gelbėtoju ir padėti Jo darbe? Kodėl jiems tai gali būti sunku?
Paprašykite mokinių pamąstyti, kaip būtų reagavę, jei tais vyrais būtų buvę jie patys.
Ką pastebėjote šių vyrų atsakymuose? Ką apie jų būdą byloja greitas atsakas į Gelbėtojo pakvietimą?
Ar tokie vyrai gyvenime daugiau gero nuveiks būdami paprasti žvejai, ar būdami „žmonių žvejai“? Kodėl?
Kas, kaip iliustruojama šiame pasakojime, gali nutikti mums, jei į Gelbėtojo pakvietimą sekti Juo mes reaguosime greitai? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų paminėti tokį principą: Jei į Gelbėtojo pakvietimą sekti Juo mes reaguosime greitai, tai su mūsų gyvenimais Jis galės padaryti daugiau nei mes patys.)
Kurį nors mokinį pakvieskite garsiai perskaityti šį prezidento Ezros Tafto Bensono teiginį. Paprašykite klasės pasiklausyti, kaip Viešpats su mūsų gyvenimais gali padaryti daugiau, jei tik seksime Juo.
Paveikslėlis
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas
„Vyrai ir moterys, kurie savo gyvenimą paskyrė Dievui, pamatys, kad Jis iš jų gyvenimo gali padaryti daug daugiau, nei jie patys pajėgtų. Jis padidins jų džiaugsmus, praplės viziją, atgaivins protą, sustiprins raumenis, pakylės dvasią, padaugins palaimas, suteiks daugiau galimybių, paguos jų sielas, užaugins draugų ir išlies ramybės. Kas tik praras savo gyvenimą tarnaudamas Dievui, ras amžinąjį gyvenimą“ (“Jesus Christ—Gifts and Expectations,” Ensign, Dec. 1988, 4).
Ar kada nors jūs, ar jūsų pažįstamas žmogus, esate patyrę panašių palaiminimų dėl to, kad norėdami sekti Gelbėtoju palikote pasaulietiškus rūpesčius?
Mąstant apie sekimo Gelbėtoju palaiminimus, kodėl, jūsų manymu, į Gelbėtojo pakvietimus sekti Juo svarbu reaguoti greitai?
Paprašykite mokinių savo sąsiuviniuose arba Raštų studijavimo žurnale užrašyti atsakymą į tokį klausimą:
Kaip galite geriau reaguoti į Gelbėtojo pakvietimus sekti Juo?
Vaikščiodamas po Galilėją Jėzus moko, pamokslauja ir gydo
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mato 4:23–25 ir surasti, ką veikė Gelbėtojas. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti, ką jie randa. Paaiškinkite, kad konkretūs Gelbėtojo mokymo, pamokslavimo ir gydymo atvejai bus studijuojami visose evangelijose.
Baikite paliudydami apie šios pamokos metu mokinių surastas tiesas.
Kai kurie žmonės mano, kad šis įvykis Judėjos dykumoje buvo vienintelis kartas, kai Šėtonas gundė Jėzų, ir kad Gelbėtojas tuomet tapo nugalėtoju. Tačiau Luko 4:13 sužinome, kad po šių gundymų Šėtonas nuo Jėzaus atsitraukė tik „iki laiko“. Šėtonas ir toliau priešinosi bei gundė Gelbėtoją, kartais pasiųsdamas nelabų žmonių, kurie persekiojo Jėzų (pvz., žr. Mato 27:41–43).
Prezidentas Deividas O. Makėjus, kalbėdamas apie dykumoje Gelbėtojo patirtus gundymus, pasakė:
„Suskirstykite juos į grupes ir pamatysite, kad beveik visos mus sutepančios pagundos […] pasireiškia vienu iš šių trijų būdų: 1) kaip apetitų pagundos; 2) pasidavimas puikybei, madoms ir tuštybei tų, kurie atsiribojo nuo Dievo dalykų; 3) aistrų tenkinimas, pasaulio turtų troškimas arba valdžios kitiems siekimas“ (iš Conference Report, Oct. 1911, 59).
Mato 4:4, 7, 10. Raštų ištraukų prisiminimas ir jose mokomų tiesų taikymas pagundų metu
Raštus studijuoti yra būtina tam, kad pagundų metu būtų galima prisiminti Raštų ištraukas. Studijuodami Raštus galime mintinai mokytis eilučių arba ištraukų. Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kaip mums gali padėti įsiminti Raštai:
„Raštų mokymasis mintinai gali suteikti didžią galią. Išmokti Raštų ištrauką mintinai – tai tarsi įžiebti naują draugystę. Tai tarsi atrasti naują draugą, kuris, esant reikalui, gali padėti, įkvėpti, paguosti ar įtikinti, kad būtina pasikeisti“ („Raštų galia“,2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo štai ką patarė dėl Raštų mokymosi atmintinai:
„Išmintingai naudokite techniką. Pasižymėkite savo prietaise svarbias Raštų ištraukas ir dažnai jas peržiūrėkite. Jei jūs, jaunuoliai, peržiūrėtumėte Raštų ištraukas taip dažnai, kaip kai kurie iš jūsų siuntinėjate tekstines žinutes, netrukus galėtumėte mintinai mokėti šimtus Raštų ištraukų. Tos ištraukos taptų galingais šaltiniais, iš kurių sunkiomis akimirkomis galėtumėte semtis Šventosios Dvasios įkvėpimo ir vadovavimo“ („Vardan ramybės namuose“, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo štai ką pasakė apie Gelbėtojo pavyzdį, kaip atsispirti pagundai:
„Sekdami pavyzdžiu Mokytojo, kuris ištvėrė gundymus ir „nekreipė į juos dėmesio“, galime gyventi pasaulyje, kupiname gundymų, kurie „tėra žmogiški“ (1 Korintiečiams 10:13). Žinoma, Jėzus kreipė dėmesį į Jį apnikusias milžiniškas pagundas, tačiau apie jas Jis nuolat negalvojo ir neanalizavo. Atvirkščiai, Jis greitai jas atmesdavo. Jei pernelyg domėsimės pagundomis, tai jos netrukus susidomės mumis!“ („Overcome … Even As I Also Overcame“, Ensign, May 1987, 71.)
