Savižudybė
Savižudybių prevencija ir rūpinimasis netektį patyrusiais asmenimis

Savižudybių prevencija ir rūpinimasis netektį patyrusiais asmenimis

Daugelyje pasaulio šalių augantis savižudybių skaičius kelia didelį nerimą. Tikimasi, kad informacija šioje medžiagoje padės tėvams, šeimoms, Bažnyčios vadovams ir Bažnyčios nariams tarnauti tiems, kurie susidūrė su savižudybe.

Nariai iš šios medžiagos gali sužinoti, ko Bažnyčia moko apie savižudybes, įspėjamuosius savižudybės požymius, kaip padėti krizę išgyvenančiam žmogui ir kaip pasirūpinti savižudžių artimaisiais. Vadovai gali vadovautis šia medžiaga vesdami prasmingas diskusijas su kuolo ir apylinkės tarybos nariais ir kitais žmonėmis. Šių diskusijų tikslas – padėti vadovams ir nariams veiksmingiau tarnauti tiems, kurie susidūrė su savižudybe.

Jeigu diskusija apie savižudybę galėtų padėti užkirsti kelią savižudybei ir tarnauti tiems, kurie su ja susidūrė, ją turėtų vesti du suaugusieji. Vadovai į diskusiją gali pakviesti vietos specialistą, kuris supranta ir gerbia Bažnyčios mokymus, susijusius su savižudybe. Prieš kalbantis su vaikais iki 12 metų, pirma tokią galimybę reiktų suteikti tėvams.

Kuolo ir apylinkės tarybų nariai, peržvelgę šį dokumentą, turėtų aptarti, kaip tinkamiausiai paremti visuomenėje vykdomas pastangas, ir nariams pranešti apie turimus išteklius.

Doktrina ir principai

Viešpats ragina mus būti supratingus ir atjaučiančius mokydamas: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mato 22:39). Mūsų tarnystė tiems, kurie susidūrė su savižudybe, bus daug veiksmingesnė, jei geriau suprasime šias doktrinas ir mokymus:

  • Per Apmokėjimą Jėzus Kristus patyrė mirtingojo gyvenimo iššūkių pilnatvę, kad žinotų, „kaip pagelbėti savo žmonėms jų silpnybėse“ (Almos 7:11–13). Džeimsas E. Faustas mokė: „Kadangi Gelbėtojas iškentėjo viską, ką mes kada nors galime pajusti ar patirti, Jis gali padėti silpniesiems tapti stipresniems“ (“The Atonement: Our Greatest Hope,” Ensign, Nov. 2001, 22).

  • Mirtingasis gyvenimas yra brangi Dievo dovana, kuri turi būti vertinama ir branginama (žr. Doktrinos ir Sandorų 18:10; M. Russell Ballard, “Suicide: Some Things We Know, and Some We Do Not,” Ensign, Oct. 1987, 6–9).

  • Kai kas nors nusižudo, tik Dievas gali vertinti to žmogaus mintis, veiksmus ir atsakomybę už juos. Savižudybė neturėtų tapti esminiu nusižudžiusiojo bruožu, kuriuo jis apibūdinamas amžinojo gyvenimo kontekste (žr. 1 Samuelio 16:7; Doktrinos ir Sandorų 137:9; Dale G. Renlund, „Grieving after a Suicide Loss“, vaizdo įrašas iš suicide.lds.org).

Papildomos priemonės:

  • Evangelijos temos iš topics.lds.org ir programėlė „Evangelijos biblioteka“

Kokie ženklai rodo, kad žmogus galvoja apie savižudybę?

Daugelis bandę žudytis nenori mirti, jie tiesiog nori išsilaisvinti iš patiriamo fizinio, psichologinio, emocinio ar dvasinio skausmo. Daugumai krizę išgyvenančių žmonių būdingi tam tikri požymiai, įspėjantys, kad ketinama žudytis. Jeigu išmoksite atpažinti šiuos įspėjamuosius požymius, būsite geriau pasiruošę tarnauti tiems, kuriems reikia pagalbos. Išgirskite, kai sakoma: „Nesvarbu, ar mirsiu“ arba „Visiems be manęs būtų geriau“. Įspėjamiesiems požymiams gali būti priskirtas toks elgesys:

  • Ieško būdų, kaip nusižudyti

  • Kalba apie tai, kad jaučia neviltį arba kad neturi dėl ko gyventi

  • Kalba apie tai, jog neturi išeities arba patiria nepakeliamą skausmą

  • Kalba apie tai, kad yra našta kitiems

  • Pradeda dažniau ir daugiau vartoti alkoholio arba narkotikų

  • Be priežasties išdalija savo asmeninius daiktus

  • Elgiasi nerimastingai, susierzina arba elgiasi beatodairiškai

  • Vengia arba atsiriboja nuo žmonių

  • Rodo įniršį arba kalba apie kerštą

  • Patiria nepaprastą nuotaikos kaitą (žr. National Suicide Prevention Lifeline)

Pavienis požymis gali nereikšti, kad žmogus išgyvena krizę. Tačiau jeigu žmogus jau yra bandęs žudytis arba pastebite netikėtą permainą ar daugiau nei vieną požymį, nedelsdami imkitės veiksmų. Nemokamų krizių pagalbos linijų kontaktus ir papildomą informaciją rasite adresu suicide.lds.org. (Daugiau informacijos ieškokite vadove „Kaip padėti žmogui, išgyvenančiam krizę?“.)

Net ir didžiausios mūsų pastangos negali sustabdyti visų savižudybių. Kartais nusižudoma nerodant jokių įspėjamųjų požymių. Jūs nesate atsakingi už kitų pasirinkimą pasitraukti iš gyvenimo.

Papildomos priemonės:

Kaip padėti žmogui, išgyvenančiam krizę

Visuomet rimtai vertinkite įspėjamuosius savižudybės požymius ir bet kokį gąsdinimą, kad bus mėginta nusižudyti, net jei manote, kad asmuo rimtai nesvarsto savižudybės, o tiesiog siekia dėmesio. Padėdami vadovaukitės šiais trimis žingsniais: klausk, rūpinkis, pasakyk.

1-as žingsnis. Klausk. Be užuolankų paklauskite žmogaus, ar jis mąsto apie savižudybę. Galite paklausti: „Ar galvoji pasitraukti iš gyvenimo?“ Jeigu atsako, kad galvoja apie savižudybę, paklauskite, ar turi planą. Galite paklausti: „Ar turi planą, kaip nusižudysi?“ Jeigu turi planą, nedelsdami padėkite jiems nuvykti į gydymo įstaigą arba paskambinkite į greitąją pagalbą arba krizių pagalbos liniją savo krašte. (Apsilankykite svetainėje suicide.lds.org/crisis ir raskite informacijos apie visame pasaulyje teikiamą pagalbą.) Jeigu neturi plano, ženkite antrąjį žingsnį.

2-as žingsnis. Rūpinkis. Išklausydami parodykite, kad jums rūpi tai, ką jie sako. Skirkite laiko išklausyti, kaip jie jaučiasi. Gerbkite jų jausmus ir pasakykite, pavyzdžiui: „Apgailestauju, kad tenka kęsti tokį skausmą“ arba „Nesuvokiau, kaip sunkiai tai išgyveni“. Galite pasiūlyti padėti susikurti savižudybės riziką mažinantį planą (žr. “How to Create a Suicide-Prevention Safety Plan,” Doug Thomas, Ensign, Sept. 2016, 63). Riziką mažinantis planas gali padėti žmonėms atpažinti savo stiprybes, pozityvius santykius ir naudingus sunkumų sprendimo įgūdžius. Toks planas padeda apsunkinti prieigą prie savižalos priemonių, pavyzdžiui, ginklų, medikamentų. Jeigu prašo niekam nepasakoti apie jų jausmus, paaiškinkite, kad kiek įmanoma gerbsite jų privatumą, bet jiems reikia profesionalesnės pagalbos nei ta, kurią jūs galite suteikti. Niekada nežadėkite nuslėpti jų minčių apie savižudybę.

3-ias žingsnis. Pasakyk. Paraginkite žmogų išsipasakoti tiems, kurie gali suteikti daugiau paramos. Nurodykite, kur gali ieškoti naudingos pagalbos jūsų krašte. Pagalbą gali teikti jūsų gydymo įstaigos arba nemokamos krizių linijos. Jeigu žmogus, mąstantis apie savižudybę, nesikreips pagalbos, turite kam nors apie tai pranešti už jį. Galite pasakyti ką nors panašaus: „Tu man rūpi ir noriu, kad nepadarytum sau žalos. Kreipsiuosi į galinčius suteikti tau reikiamą pagalbą.“ Gerbkite to žmogaus privatumą apie situaciją papasakodami tik tam, kuris, jūsų manymu, galėtų pagelbėti, pavyzdžiui, artimam šeimos nariui, to žmogaus vyskupui, psichologui mokykloje, gydytojui arba kitam sveikatos priežiūros įstaigų specialistui. Jeigu nesate tikri, kur kreiptis, pasikalbėkite su savo vyskupu arba paskambinkite į nemokamą krizių liniją jūsų krašte. Atminkite, kad nesitikima, jog vieni padėsite šiam asmeniui.

Pastaba. Jeigu vedate diskusiją, galite dalyvių paprašyti praktiškai pritaikyti šiuos žingsnius. Kaip pavyzdį, pasakykite, kad į juos kreipiasi žmogus ir prisipažįsta, jog mąsto apie savižudybę. Paprašykite jų pamėginti atsakyti į tokį prisipažinimą.

Papildomos priemonės:

Kaip pasirūpinti savižudžių artimaisiais

Net ir didžiausios mūsų pastangos negali sustabdyti visų savižudybių. Natūralu, kad nusižudžiusiųjų artimieji gali neigti, patirti šoką, jausti kaltę, pyktį ir būti sutrikę. Prezidentas M. Raselas Balardas sakė: „Savižudybė yra tikra tragedija, nes toks poelgis palieka daug aukų, pirma, patį nusižudžiusįjį, antra, dešimtis kitų – šeimą ir draugus, – kurie lieka ilgus metus gyventi su nepakeliamu skausmu ir sąmyšiu“ (“Suicide: Some Things We Know, and Some We Do Not,” Ensign, Oct. 1987, 7). Šiuos asmenis pagydo Gelbėtojas, kuris „nusileido žemiau visko“, kad „savo kūnu sužinotų, kaip pagelbėti savo žmonėms jų silpnybėse“ (Doktrinos ir Sandorų 88:6; Almos 7:12). Specialistų teikiama pagalba ir psichologo konsultacijos taip pat gali būti naudingos.

Kuolo ir apylinkės tarybos gali aptarti, kaip paremti pavienį asmenį ar šeimą, kurių artimasis nusižudė. Galima aptarti tokius klausimus:

  • Kaip mokymai apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą gali padėti šiam asmeniui arba šeimai išgyti?

  • Kokius to asmens arba šeimos poreikius tarnaujantieji broliai ir seserys pastebėjo? Kaip jie tarnavo?

  • Kokios tęstinės emocinės arba dvasinės pagalbos reikės šiam asmeniui arba šeimai? Kas ją gali suteikti?

  • Ar šiam asmeniui arba šeimai reikia pagalbos tenkinant materialius poreikius, pvz., pavežėti arba paruošti maistą?

  • Kaip apylinkės pagalbinių organizacijų vadovai padeda vaikams arba jaunuoliams, kurių artimasis nusižudė?

Nusižudžiusiojo gedėjimas gali trukti labai ilgai. Jeigu gedintis žmogus nuolat jaučia stiprų skausmą, širdgėlą, pasitarkite su kitais, kuriems šis žmogus rūpi. Pamaldžiai apsvarstykite galimus paramos variantus. Galite padėti tam žmogui gauti kunigystės palaiminimą arba susisiekti su jūsų krašte esamais paramos šaltiniais. Gali padėti gedinčiųjų paramos grupės, gydytojai arba kiti sveikatos priežiūros specialistai.

Pastaba. Jeigu vedate diskusiją, nekalbėkite apie tai, kaip žmogus nusižudė. Tai netyčia gali ką nors iš grupės paskatinti padaryti tą patį. Jeigu kas nors iš grupės pradeda pasakoti smulkmenas, mandagiai nukreipkite diskusiją kita linkme.

Papildomos priemonės:

Kiti ištekliai

Bažnyčios vadovų patarimas

Narių asmeninės patirtys

Kitos Bažnyčios priemonės

Papildomų priemonių žr. suicide.lds.org.