Kaip padėti žmogui, išgyvenančiam krizę

Visuomet rimtai vertinkite įspėjamuosius savižudybės požymius ir bet kokį grasinimą, kad bus mėginta nusižudyti, net jei manote, kad asmuo rimtai nesvarsto savižudybės, o tik siekia dėmesio. Padėdami vadovaukitės šiais trimis žingsniais: klausk, rūpinkis, pasakyk.

1-as žingsnis. Klausk. Be užuolankų žmogaus paklauskite, ar jis mąsto apie savižudybę. Galite paklausti: „Ar galvoji nutraukti savo gyvenimą?“ Jeigu atsako, kad galvoja apie savižudybę, paklauskite, ar turi planą. Galite paklausti: „Ar jau suplanavai nusižudyti?“ Jeigu žmogus turi planą, nedelsdami padėkite jam nuvykti į gydymo įstaigą arba paskambinkite į greitąją pagalbą arba krizių pagalbos liniją savo vietovėje. (Nuorodas į pagalbos linijas visame pasaulyje galite rasti „Crisis Help Lines.) Jeigu žmogus neturi plano, ženkite antrą žingsnį.

2-as žingsnis. Rūpinkis. Išklausydami parodykite, kad jums rūpi tai, ką tas žmogus sako. Skirkite laiko išklausyti, kaip jis jaučiasi. Gerbkite jo jausmus ir pasakykite, pavyzdžiui: „Apgailestauju, kad tenka kęsti tokį skausmą“ arba „Nesuvokiau, kaip tau sunku“. Galite pasiūlyti padėti susikurti savižudybės riziką mažinantį planą (žr. „How to Create a Suicide-Prevention Safety Plan“, Doug Thomas, Ensign, Sept. 2016, 63). Riziką mažinantis planas gali padėti žmonėms atpažinti savo stiprybes, pozityvius santykius ir naudingus sunkumų sprendimo įgūdžius. Toks planas padeda apsunkinti prieigą prie savižalos priemonių, pavyzdžiui, ginklų ar medikamentų. Jeigu žmogus prašo niekam nepasakoti apie jo jausmus, paaiškinkite, kad kiek įmanoma gerbsite jų privatumą, bet jam reikia profesionalesnės pagalbos nei ta, kurią jūs galite suteikti. Niekada nežadėkite nuslėpti žmogaus mintis apie savižudybę.

3-ias žingsnis. Pasakyk. Paraginkite žmogų išsipasakoti tiems, kurie gali suteikti daugiau paramos. Nurodykite, kur galima ieškoti naudingų priemonių jūsų krašte. Pagalbą gali teikti viešos gydymo įstaigos arba nemokamos krizių linijos. Jei žmogus nenori kreiptis pagalbos, jūs turite tai padaryti už jį. Jam galite pasakyti ką nors tokio: „Man tu rūpi, ir noriu, kad būtum saugus (-i). Ketinu pasakyti žmogui, kuris gali pasiūlyti tau reikalingą pagalbą.“ Gerbkite jo privatumą pasakydami tik tiems, kurie, jūsų manymu, gali padėti, pavyzdžiui, artimam šeimos nariui, to asmens vyskupui, mokyklos konsultantui, gydytojui ar kitam sveikatos priežiūros specialistui. Jeigu nesate tikri, kur kreiptis, pasikalbėkite su savo vyskupu arba paskambinkite į nemokamą krizių liniją jūsų krašte. Atminkite, kad nesitikima, jog patys vieni padėsite tokiam asmeniui.

Pastaba. Jeigu vedate diskusiją, galite dalyvių paprašyti pamėginti pritaikyti šiuos žingsnius. Skirkite jiems tokią užduotį: į juos kreipiasi žmogus ir prisipažįsta, jog mąsto apie savižudybę; paprašykite jų atsakyti, kaip jie reaguotų.

Papildomos priemonės

Mozijo 4:27; Moronio 7:45–47; Doktrinos ir Sandorų 81:5.
Welfare Help Line (kuolų prezidentams, vyskupams ir skyrių prezidentams).
„Taking Time to Talk and Listen“, Rosemary M. Wixom, Ensign, Apr. 2012, 10–13.
“I’m Worried about Someone,” suicide.ChurchofJesusChrist.org.
“Suicide,” Counseling Resources, ChurchofJesusChrist.org.