„21 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Nugalėkime išdidumą“, Mormono Knygos mokymai ir doktrina. Medžiaga mokytojui (2021)
„21 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Mormono Knygos mokymai ir doktrina. Medžiaga mokytojui
21 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Nugalėkime išdidumą
Vienas iš Mormono Knygoje pabrėžiamų dvasinių pavojų yra išdidumo nuodėmė. Iš šio metraščio sužinome, kaip išdidumas sutrikdė Lehio šeimos santarvę, sukėlė susiskaldymus Viešpaties Bažnyčioje, nesuskaičiuojamą daugybę karų ir galiausiai nefitų civilizaciją privedė prie žlugimo. Prezidentas Ezra Taftas Bensonas perspėjo, kad „išdidumas – visuotinė nuodėmė, didžioji yda“ (“Beware of Pride,” Ensign, May 1989, 6). Studijuodami ir ruošdamiesi pamokai ieškokite mokymų, kurie galėtų padėti jums pastebėti išdidumo ženklus jūsų gyvenime. Taip pat apsvarstykite, kaip Jėzaus Kristaus mokymai ir pavyzdys gali padėti jums įveikti išdidumą.
1 dalis
Kaip galiu lengviau pastebėti žalingą poveikį, kurį išdidumas daro mano gyvenime?
Po Nefio mirties Jokūbą ėmė neraminti didėjantis nefitų nedorumas. Viešpats nurodė Jokūbui kalbėti žmonėms apie jų nuodėmes (žr. Jokūbo knygos 1:15–2:4, 11). Paklusdamas Jokūbas šventykloje kalbėjo žmonėms apie jų nuodėmes, taip pat apie tai, kad jų turtai veda juos tolyn nuo Viešpaties.
Kaip aprašyta Mormono Knygos pabaigoje, Mormonas ir Moronis patys matė, kaip nenoras atgailauti dėl išdidumo privedė nefitus prie visiško sunaikinimo (žr. Moronio 8:27). Po to, kai savo akimis matė nefitų sunaikinimą, Moronis regėjime pamatė, kad išdidumas taip pat bus ir mūsų laikų žmonių problema.
1989 metais prezidentas Bensonas pasakė garsiąją kalbą apie išdidumą. Perskaitykite šią jo kalbos ištrauką ir apsvarstykite, gal vertėtų pasižymėti pagrindinius žodžius ir frazes, apibrėžiančius išdidumo esmę.
Dauguma iš mūsų mano, kad išdidumas reiškia egocentrizmą, išpuikimą, nuolatinį gyrimąsi, aroganciją arba didžiavimąsi. Visa tai yra tos nuodėmės dalys, tačiau vis dar trūksta šerdies, arba esmės.
Pagrindinis išdidumo bruožas yra priešiškumas Dievui ir priešiškumas savo artimui. Priešiškumas reiškia „neapykantą kažkam arba pasipriešinimo būseną“. Tai galia, kuria Šėtonas nori mus valdyti.
Iš esmės išdidumas savo prigimtimi yra susijęs su konkuravimu. Mes pastatome savo valią prieš Dievo valią. […]
Išdidieji negali sutikti, kad Dievo valdžia vadovautų jų gyvenimui. (Žr. Hebrajams 12:6.) […]
Išdidieji savo intelektą, nuomones, darbus, turtus, talentus ir visas kitas pasaulietiškas puikavimosi priemones lygindami su kitais, kiekvieną žmogų paverčia savo priešininku. K. S. Luiso žodžiais tariant, „Puikybė patiria malonumą ne ką nors turėdama, o turėdama daugiau negu kitas. […] Tik sulyginimas pakelia jus į puikybę – per malonumą pranokti kitus. Pranykus varžymosi elementui, dingsta ir puikybė“ (Tiesiog krikščionybė, 2007 m., Katalikų pasaulio leidiniai, p.143.) […]
Žmonių nuomonės baimė pasireiškia varžymusi dėl žmonių palankumo. […]
Dauguma mūsų mano, kad išdidumas tai tų žmonių iš aukščiau, pavyzdžiui, turtingųjų ir mokytųjų, žvelgiančių į visus mus iš aukšto, nuodėmė. (Žr. 2 Nefio 9:42.) Tačiau tarp mūsų yra ir daug didesnė liga – tai išdidumas, žiūrintis iš apačios į viršų. Jis pasireiškia daugybe būdų, pavyzdžiui, kabinėjimusi, apkalbinėjimu, liežuvavimu, murmėjimu, gyvenimu ne pagal išteklius, pavydu, geidimu, dėkingumo ir pagyrimo, kurie galėtų pakylėti kitą, sulaikymu ir buvimu neatlaidžiam ir įtariam. (“Beware of Pride,” 4, 5)
2 dalis
Kaip galiu įveikti išdidumo nuodėmę?
Perspėjęs savo žmones apie išdidumo nuodėmę, Jokūbas juos mokė svarbių tiesų, kaip ją įveikti.
Mormono Knygoje aprašyta, kad nefitai daugelį sykių tapo išdidūs. Pavyzdžiui, laimėję ilgą karą su Gadiantono plėšikais, nefitai klestėjo ir netrukus tapo išdidūs, ėmė skirstytis į sluoksnius pagal savo turtus ir mokytumą. Kai kurie ėmė persekioti tuos, kuriems mažiau pasisekė. (Žr. 3 Nefio 6:4–12.)
Prezidentas Bensonas mokė, kaip įveikti išdidumą:
Išdidumo priešnuodis yra nuolankumas – romumas, paklusnumas. (Žr. Almos 7:23.) […]
Nuspręskime būti nuolankūs.
Pasirenkame būti nuolankūs, nugalėdami priešiškumą savo broliams ir seserims, gerbdami juos kaip save pačius ir pakeldami juos taip aukštai, kaip esame patys, o gal ir aukščiau. [Žr. Doktrinos ir Sandorų 38:24.]
Galime nuspręsti nusižeminti priimdami patarimą ir papeikimą. [Žr. Jokūbo knygos 4:10.]
Galime nuspręsti nusižeminti ir atleisti savo skriaudikams. [Žr. 3 Nefio 13:11, 14; Doktrinos ir Sandorų 64:10.]
Galime nuspręsti nusižeminti ir atlikti nesavanaudišką tarnystę. (Žr. Mozijo 2:16–17.)
Galime nuspręsti nusižeminti ir vykti į misijas bei skelbti žodį, kuris gali padėti nusižeminti kitiems. [Žr. Almos 4:19.]
Mes galime nuspręsti nusižeminti dažniau lankydamiesi šventykloje.
Galime nuspręsti nusižeminti ir išpažinti bei palikti savo nuodėmes, ir užgimti iš Dievo. [Žr. Doktrinos ir Sandorų 58:43.]
Galime nuspręsti nusižeminti ir mylėti Dievą, atiduoti Jam savo valią ir savo gyvenime teikti pirmenybę Jam. [Žr. 3 Nefio 11:11.] (“Beware of Pride,” 6–7)