10 skyrius
Užtvindyti žemę ir savo gyvenimą Mormono Knyga
„[Mormono Knygoje] yra galia, kuri į jūsų gyvenimą pradės lietis tą pačią akimirką, kai pradėsite rimtai studijuoti šią knygą.“
Iš Ezros Tafto Bensono gyvenimo
1989 m. balandžio visuotinėje konferencijoje Prezidentas Tomas S. Monsonas perskaitė Bažnyčios vaikams skirtą Prezidento Ezros Tafto Bensono žinią. Toje žinioje Prezidentas Bensonas pasakė:
„Žinau, kad skaitote Mormono Knygą, nes iš jūsų esu gavęs šimtus asmeninių laiškų, kuriuose sakote, kad skaitote šią šventą knygą. Kai tai sužinau, man norisi verkti iš džiaugsmo. […]
Kaip malonu man žinoti, kad taip mylite Mormono Knygą. Aš ją irgi myliu, o Dangiškasis Tėvas nori, kad ir toliau kasdien mokytumėtės iš Mormono Knygos. Tai ypatinga Dangiškojo Tėvo dovana jums. Jei seksite jos mokymais, tai išmoksite vykdyti mūsų Tėvo danguje valią.“1
Visos Bažnyčios pastarųjų dienų šventieji įsiklausė į šį pranašo patarimą. Toliau pateikti pasakojimai iliustruoja palaiminimus, kurie išsiliejo atsiliepusiems į Prezidento Bensono kvietimą „užtvindyti [savo] gyvenimą Mormono Knyga.“2
„Kai Margo Meril pirmą kartą išgirdo Prezidento Ezros Tafto Bensono prašymą tėvams kartu su savo vaikais skaityti Mormono Knygą, ji pamanė: „Jis turbūt juokauja! Mano vaikams tėra šešeri, penkeri ir dveji metukai. Aš tik švaistysiu savo laiką ir kantrybę.“
Tačiau brolis ir sesuo Merilai nusprendė pabandyti kartu su vaikais skaityti Mormono Knygą. Kai jie skaitė pasakojimą apie sulūžusį Nefio lanką, šešerių metukų Melisa susirgo plaučių uždegimu.
Margo pasakojo: „Melisa meldė manęs, kad leisčiau jai eiti į mokyklą. Ji pasakė, kad jei ji nenueis, tai jos draugė Pamela – kitos bažnyčios narė – nežinos, kas nutiko Nefiui. Tada Melisa ėmė kukčioti ir susigūžė mano glėbyje. Aš nušluosčiau jai ašaras ir pasiūliau paskambinti Pamelai ir telefonu papasakoti jai, kas nutiko Nefiui.
Klausydamasi, kaip Melisa detaliai pasakoja apie Nefio lūžusį lanką, prisiminiau savo ankstesnes mintis, kad Mormono Knygos skaitymas su vaikais bus laiko ir kantrybės švaistymas. Ach, tikrai nepakankamai įvertinau jų gebėjimą įsisavinti Mormono Knygos pamokas!“3
Hovardas Dž. Makomberis II apmąstė Prezidento Bensono raginimą užtvindyti žemę Mormono Knyga. Jis mąstė: „Kaip aš, vienas žmogus, galiu būti svarbia tokio tvindymo dalimi?
Vieną vakarą, – pasakojo brolis Makomberis, – mąsčiau apie tai ir supratau, kad galiu kiekvienam mano gatvėje gyvenančiam žmogui suteikti progą gauti Mormono Knygą.
Tačiau buvo viena problema – jie mane pažinojo. Jie pažinojo mano pernelyg dažnai ir pernelyg anksti ryte pradedantį loti šunį. Jie žinojo, kad mano daržas nebuvo pats tvarkingiausias kaimynystėje. Jie žinojo mano, kaip jų kaimyno, trūkumus ir greičiausiai atstums mane.
Nusprendžiau pasitelkti tikėjimą ir pabandyti. Pasiūlysiu jiems knygą ir nesvarbu, ar jie ją išmes ar padės į lentyną dulkėti. Tačiau vis dar negatyviai mąsčiau; beveik įtikinau save, kad nieko doro iš mano pastangų nesigaus.
Tada prisiminiau, kad savo kaimynus pažįstu taip pat gerai, kaip jie pažįsta mane. Keli jų per paskutinį kaimynų susirinkimą pasakė nešvankių juokelių, dar kiti iš jų per paskutinę kaimynų iškylą padaugino gėrimų. Panašu, kad kai kurie nematė savo gyvenimo prasmės. Mąsčiau, koks būčiau aš, jei nebūčiau buvęs Bažnyčios narys arba jei niekada nebūčiau girdėjęs apie Mormono Knygą. Nėra abejonių, kad ši knyga padės tiems, kas suteiks jai tokį šansą.
Tad susisiekiau su visais žmonėmis iš savo gatvės ir pasiūliau jiems po Mormono Knygą – ir jie visi man padėkojo! Sekėsi taip gerai, kad nuėjau net į kitą gatvę, o užbaigęs savo kaimynystę, tęsiau kitoje. Baigęs suskaičiavau, kad apsilankiau 104 namuose, kuriuose palikau keturiasdešimt knygų.
Tapo lengviau pažįstamiems pasiūlyti Mormono Knygą.
Buvo metas, kai visiems 75 kolegoms darbe išdalinau po Mormono Knygą. Net dvidešimt trys iš jų sudalyvavo misionieriškuose pokalbiuose. Septyni vėliau pasikrikštijo ir keturi mano kolegų vaikai taip pat prisijungė prie Bažnyčios. Vienas vyriškis išklausė du pokalbius ir toliau nebesidomėjo Bažnyčia. Po septynių mėnesių, perėjęs jau į kitą darbą, jis paskambino man pasakyti, kad skaitydamas Mormono Knygą jaučia tą tylų ir ramų Dvasios prisilietimą, apie kurį buvau pasakojęs. Tad jis irgi išklausė likusius pokalbius ir pasikrikštijo.
Aš myliu Mormono Knygą. Įsivaizduoju ją lyg kokią Viešpaties telefono kortelę, net nustebau, kaip paprasta su ja net vienam žmogui pradėti dvasinį potvynį. Jei vykdome Viešpaties darbą, tai sulaukiame jo pagalbos.“4
Kitas narys papasakojo, kaip pasikeitė jo liudijimas po to, kai pasekė Prezidento Bensono patarimu skaityti Mormono Knygą. „Kai Prezidentas Bensonas pakvietė mus skaityti Mormono Knygą man tebuvo 15 metų. Tuomet jau buvau ištikimas Raštų skaitytojas, daugiausia domėjęsis Naujuoju Testamentu. Tačiau po Prezidento Bensono raginimo Mormono Knygą pradėjau skaityti kiekvieną dieną. Man tai tapo didelių pokyčių metu. Naujasis Testamentas supažindino mane su Jėzaus Kristaus tarnyste žemėje ir už tai būsiu visada dėkingas. Tačiau man reikėjo to gilumo, kurį jaučiau studijuodamas Mormono Knygą. Biblija padėjo man sužinoti apie Jėzaus darbus Šventojoje Žemėje, o Mormono Knyga padėjo man giliau suvokti, ką Jis padarė dėl manęs. Studijuodamas Mormono Knygą įgijau liudijimą apie begalinį mano Gelbėtojo Apmokėjimą. Kai vėliau mano tikėjimą ištikdavo krizė, Mormono Knyga mane guosdavo ir sustiprindavo. Dabar jau nepraeina nė diena be Mormono Knygos.“5
Milijonai žmonių atėjo pas Kristų dėl tiesų knygoje, kurią Moronis perdavė Džozefui Smitui
Ezros Tafto Bensono mokymai
1
Mormono Knyga buvo parašyta mums.
Mormono Knyga […] buvo parašyta mūsų laikams. Patys nefitai niekada neturėjo šios knygos; neturėjo jos nė senovės lamanitai. Ji skirta mums. Mormonas rašė beveik nefitų civilizacijos pabaigoje. Įkvėptas Dievo, viską matančio nuo pradžios, jis sutrumpino šimtmečių metraščius, parinkdamas tokius pasakojimus, kalbas ir įvykius, kurie būtų naudingiausi mums.
Visi pagrindiniai Mormono Knygos rašytojai liudijo, kad jie ją rašė ateities kartoms. […] Jeigu jie matė mūsų dienas ir pasirinko tai, kas mums būtų vertingiausia, argi ne taip ir mes turėtume studijuoti Mormono Knygą? Turėtume nuolat savęs klausti: „Kodėl Viešpats įkvėpė Mormoną (arba Moronį ar Almą) įtraukti tai į savo metraštį? Ką iš to galėčiau išmokti tokio, kas padėtų man gyventi šiais laikais ir šiame amžiuje?“
Kaip bus atsakyta į šį klausimą byloja ne vienas pavyzdys. Pavyzdžiui, Mormono Knygoje pastebime, kaip reikia ruoštis Antrajam Atėjimui. Didelėje šios knygos dalyje koncentruojamasi į kelis dešimtmečius prieš Kristaus atėjimą į Ameriką. Atidžiai studijuodami tą laikotarpį galime pamatyti, kodėl vieni buvo sunaikinti baisiuose teismuose prieš Jo atėjimą, o kiti stovėjo prie Dosniosios žemės šventyklos ir savo rankomis lietė Jo rankose ir kojose buvusias žaizdas.
Iš Mormono Knygos sužinome, kaip Kristaus mokiniai gyvena per karus. Mormono Knygoje pamatome slaptų sąjungų blogį, joje pavaizduotą vaizdžia ir šiurpinančia realybe. Mormono Knygoje mokoma, kaip įveikti persekiojimą ir atsimetimą. Nemažai sužinome apie tai, kaip dirbti misionierišką darbą. Ir labiau nei bet kur kitur Mormono Knygoje pamatome materializmo pavojus ir kas nutinka, kai savo širdis nukreipiame į pasaulio dalykus. Ar dar kas gali abejoti, jog ši knyga yra skirta mums ir kad joje randame didelę galią, didelę paguodą ir didelę apsaugą?6
2
Jei kasdien studijuosime Mormono Knygą, tai į mūsų gyvenimą išsilies šios knygos galia.
Ne tik todėl, kad Mormono Knyga moko mus tiesos, nors ji tikrai jos moko. Ne tik todėl, kad Mormono Knyga liudija apie Kristų, nors ji tikrai tai daro. Bet yra kažkas daugiau. Šioje knygoje yra galia, kuri į jūsų gyvenimą pradės lietis tą pačią akimirką, kai pradėsite rimtai studijuoti šią knygą. Surasite galios atremti pagundą. Surasite galios išvengti klastos. Surasite galios išsilaikyti ankštame ir siaurame kelyje. Raštai dar vadinami „gyvenimo žodžiais“ (DS 84:85), o akivaizdžiausiai tai matosi Mormono Knygoje. Kai pradėsite alkti ir trokšti tų žodžių, tai pamatysite, kad gyvenimas darosi vis apstesnis ir apstesnis.7
Žmonės gali apgaudinėti vieni kitus, tačiau Dievas žmonių neapgaudinėja. Todėl Mormono Knyga savaime turi savo tikrumo įrodymą, nes joje parašyta perskaityti ją ir tada pasiteirauti Dievo, ar ji yra tikra [žr. Moronio 10:4]. […]
Tad tai yra dieviškas pažadas nuoširdiesiems, kad per asmeninį apreiškimą iš Dievo jie gali sužinoti apie Mormono Knygos tikrumą. Milijonai jau išmėgino šį pažadą, ir dar milijonai išmėgins.
Dvasiai, kaip ir kūnui, reikalingas nuolatinis maitinimas. Vakarykščio valgio nepakaks šiandieniniam alkiui. Tad nereguliaraus „teisingiausios iš visų knygų žemėje“, kaip ją vadino Džozefas Smitas, skaitymo nepakaks (History of the Church, 4:461).
Ne visos tiesos yra vienodos vertės ir ne visi Raštai yra vienodai vertingi. Ar yra geresnis būdas maitinti dvasią, nei dažnai sotintis iš knygos, kuri, pasak Pranašo Džozefo Smito, gali žmogų „labiau [priartinti] prie Dievo [gyvenant] pagal jos priesakus, negu pagal bet kokios kitos knygos“? (History of the Church, 4:461.)8
Ar sulauksime kokių nors amžinųjų pasekmių, jei šią knygą priimsime arba atmesime? Taip, sulauksime arba palaimų, arba pasmerkimo.
Kiekvienas pastarųjų dienų šventasis šios knygos studijavimą turi paversti viso gyvenimo siekiu. Kitu atveju jis rizikuoja savo siela ir ignoruoja tai, kas visą gyvenimą jam gali teikti dvasios ir proto vienybę. Yra skirtumas tarp to atsivertusiojo, kuris padedamas Mormono Knygos remiasi į Kristaus uolą ir tvirtai laikosi už geležies lazdos, ir to, kuris to nedaro.9
Vis daugiau žmonių per Mormono Knygą įsitikina, kad Jėzus yra Kristus. O dabar reikia vis daugiau žmonių, kurie pasinaudodami Mormono Knyga įsipareigotų Kristui. Turime būti įsitikinę ir įsipareigoję.
[…] Mano mylimi broliai ir seserys, skaitykime Mormono Knygą ir įsitikinkime, kad Jėzus yra Kristus. Skaitykime Mormono Knygą ne vieną kartą ir tai darykime tam, kad labiau priartėtume prie Kristaus, įsipareigotume Jam ir būtume Jo užvaldyti.
Su Priešininku susiduriame kiekvieną dieną. Šių laikų iššūkiai bus didesni už ankstesnių laikų iššūkius, ir tie iššūkiai didės tiek dvasine, tiek ir materialia prasme. Turime laikytis arčiau Kristaus, turime kasdien prisiimti Jo vardą, visuomet Jį atminti ir laikytis Jo įsakymų.10
3
Turime užtvindyti žemę ir savo gyvenimą Mormono Knyga.
Kiekvienas iš mūsų per Šventąją Dvasią turime įgyti asmeninį liudijimą apie Mormono Knygą. O kai įgysime asmeninį liudijimą, tai pasitelkę Mormono Knygą pasidalinsime liudijimu su kitais, kad ir jie per Šventąją Dvasią sužinotų apie jos tikrumą.11
Ar galite įsivaizduoti, kas nutiktų vis didėjant Mormono Knygos tiražams ir vis didėjant skaičiui ją nešiojančių iš Dievo užgimusių misionierių, mokančių ja naudotis? Kai taip nutiks, tai turėsime dosnų sielų derlių, kurį pažadėjo Viešpats.12
„Turiu viziją, kad visa žemė bus užtvindyta Mormono Knyga“
Esu įsitikinęs, kad: kuo daugiau mokysime ir pamokslausime iš Mormono Knygos, tuo labiau pamaloninsime Viešpatį ir tuo labiau išaugs mūsų galia kalbėti. Taip darydami smarkiai padidinsime atsivertusiųjų skaičių tiek pačioje Bažnyčioje, tiek tarp besidominčiųjų. […] Tad mums pavesta mokyti tų Evangelijos principų, kurie yra Biblijoje ir Mormono Knygoje. „Jie mokys jų, kaip jiems nurodys Dvasia“ (DS 42:13).13
Mormono Knyga yra tas įrankis, kurį Dievas parinko nušluoti žemę tarsi tvanu, kad surinktų savo išrinktuosius (žr. Mozės 7:62). Ši šventa Raštų knyga turėtų būti pagrindinė knyga, pagal kurią mes pamokslaujame, mokome ir dirbame misionierišką darbą.
[…] Jei šiais elektronikos ir plačiai platinamo spausdinto Dievo žodžio laikais Mormono Knygos neplatinsime dar galingiau, tai Dievas laikys mus atsakingais už tai.
Turime Mormono Knygą, turime narius, turime misionierius, turime išteklius ir pasauliui jos reikia. Dabar yra tas metas!
Mano mylimi broliai ir seserys, kažin ar suvokiame Mormono Knygos galią, ar suvokiame, kokį dievišką vaidmenį ji turi, ar suvokiame, kokiu mastu ją turime išplatinti. […]
Kviečiu visus mus pamaldžiai pamąstyti, kokių asmeninių žingsnių imsimės, kad šį naują liudijimą apie Kristų labiau įtrauktume tiek į savo pačių gyvenimą, tiek į pasaulį, kuriam jo žūtbūt reikia.
Turiu viziją, kad namai bus budrūs, pamokos Bažnyčioje bus gyvos ir nuo sakyklų liepsnos Mormono Knygos žinių dvasia.
Turiu viziją, kad namų mokytojai ir lankančiosios seserys, apylinkių ir skyrių pareigūnai, kuolų ir misijų vadovai dalins patarimus mūsų žmonėms remdamiesi pačia teisingiausia knyga žemėje – Mormono Knyga.
Turiu viziją, kad menininkai ypatingas Mormono Knygos temas ir ypatingus jos žmones vaizduos filmuose, spektakliuose, literatūroje, muzikoje ir tapyboje.
Turiu viziją, kad tūkstančiai misionierių į misijos vietą atvažiuos mintinai išmokę šimtus Mormono Knygos eilučių, kad galėtų pamaitinti dvasiškai išbadėjusį pasaulį.
Turiu viziją, kad visa Bažnyčia priartės prie Dievo laikydamasi Mormono Knygos priesakų.
Taip, turiu viziją, kad visa žemė bus užtvindyta Mormono Knyga.14
Leiskite pagirti ištikimus šventuosius, besistengiančius žemę ir savo gyvenimą užtvindyti Mormono Knyga. Mes ne tik galingesniu būdu turime išplatinti daugiau Mormono Knygos egzempliorių, bet ir dar drąsiau po savo gyvenimą ir visą žemę paskleisti jos nuostabias žinias.15
Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti
Klausimai
-
Peržiūrėkite 1 poskyryje pateiktus Prezidento Bensono patarimus, kaip studijuoti Mormono Knygą. Kaip šie patarimai gali mums padėti įveikti iššūkius? Kokių žinote Mormono Knygos ištraukų, kurios yra susijusios su mūsų patiriamais iššūkiais?
-
Ar matote, kaip pildosi 2 poskyryje išvardinti pažadai? Ką galime padaryti, kad pasidalintume Mormono Knyga su tais žmonėmis, kuriems reikia tų pažadų išsipildymo?
-
Ką, jūsų manymu, reiškia, „užtvindyti žemę ir savo gyvenimą Mormono Knyga“? (Kelis pavyzdžius rasite 3 poskyryje.)
Susijusios Raštų eilutės
2 Nefio 27:22; Mormono 8:26–41; Moronio 1:4; 10:3–5; taip pat žr. Mormono Knygos įvadą
Pagalba studijuojant
Skaitydami „pabraukite ir pažymėkite žodžius ar frazes, kad atskirtumėte idėjas, esančias vienoje [pastraipoje]. […] Paraštėse parašykite Raštų nuorodas, kurios paaiškina studijuojamas eilutes“ (Skelbti mano evangeliją [2004], 23).