1 Ir buvo taip, kad Ahazo, Jotamo sūnaus, Uzijo sūnaus, Judo karaliaus, dienomis Recinas, Sirijos karalius, ir Pekachas, Remalijo sūnus, Izraelio karalius, ėjo link Jeruzalės kariauti prieš ją, bet nepajėgė jos įveikti.

2 Ir Dovydo namams buvo pasakyta: Sirija susidėjo su Efraimu. Ir sudrebėjo jo širdis ir jo žmonių širdys, kaip miško medžiai dreba nuo vėjo.

3 Tada tarė Viešpats Izaijui: Išeik dabar sutikti Ahazo, tu ir Šear Jašubas, tavo sūnus, ant velėtojo lauko kelio prie aukštutinio tvenkinio kanalo galo.

4 Ir sakyk jam: Būk budrus ir tylėk; nebijok ir nebūk silpnaširdis dėl šių rūkstančių dviejų uodegų nuodėgulių, dėl Recino su Sirija ir Remalijos sūnaus nuožmaus pykčio.

5 Nes Sirija, Efraimas ir Remalijos sūnus surengė sąmokslą prieš tave, sakydami:

6 Žygiuokime prieš Judą ir suspauskim jį, ir pralaužkim jį sau, ir paskirkime ten karalių, taip, Tabealio sūnų.

7 Taip sako Viešpats Dievas: To nebus ir tai neįvyks.

8 Nes Sirijos galva yra Damaskas, o Damasko galva Recinas; ir per tris dvidešimtmečius ir penkerius metus Efraimas bus taip sudaužytas, kad tai jau nebebus liaudis.

9 O Efraimo galva yra Samarija, o Samarijos galva yra Remalijos sūnus. Jei netikėsite, tikrai neišliksite.

10 Be to, Viešpats vėl kalbėjo Ahazui, sakydamas:

11 Prašyk Viešpatį, savo Dievą, ženklo; prašyk jį, ar gelmėse ar aukštybėse.

12 Bet Ahazas tarė: Aš neprašysiu ir negundysiu Viešpaties.

13 Ir jis tarė: Klausykite dabar jūs, o Dovydo namai; ar jums nepakanka varginti žmones, bet varginsite dar ir mano Dievą?

14 Todėl Viešpats pats duos jums ženklą – štai, mergelė pastos ir pagimdys sūnų, ir pavadins jį vardu Imanuelis.

15 Jis maitinsis varške ir medumi, kad mokėtų atmesti blogį ir pasirinkti gėrį.

16 Nes dar prieš vaikui išmokstant atmesti blogį ir pasirinkti gėrį, žemę, kuria tu bjauriesi, apleis abu jos karaliai.

17 Viešpats užleis ant tavęs ir ant tavo žmonių, ir ant tavo tėvo namų tokias dienas, kokių nėra buvę nuo dienos, kai Efraimas išvyko iš Judo, – Asirijos karalių.

18 Ir tą dieną bus taip, kad Viešpats sušnypš musei, kuri yra tolimiausioje Egipto dalyje, ir bitei, kuri yra Asirijos žemėje.

19 Ir jos atskris, ir visos nutūps ištuštėjusiuose slėniuose ir uolų plyšiuose, ir ant erškėčių, ir ant visų krūmų.

20 Tą pačią dieną Viešpats nuskus pasamdytu skustuvu, tais iš anapus upės, Asirijos karaliumi, galvą ir tarpkojo plaukus; tai praris taip pat ir barzdą.

21 Ir tą dieną bus taip, kad vyras laikys jauną karvę ir dvi avis.

22 Ir bus taip, kad dėl gausybės pieno, kurį jos duos, jis maitinsis varške; nes varškę ir medų valgys visi palikti žemėje.

23 Ir tą dieną bus taip, kad kiekviena vieta, kur buvo tūkstantis vynmedžių už tūkstantį sidabrinių, bus usnims ir erškėčiams.

24 Su strėlėmis ir su lankais vyrai ateis čia, nes visa šalis taps usnimis ir erškėčiais.

25 O visose kalvose, kurios bus dirbamos kauptuku, – ten neužeis usnių ir erškėčių baimė; bet tai bus jaučiams išginti ir smulkesniems galvijams mindyti.