1 Be to, Viešpaties žodis sakė man: Paimk didelį ritinį ir užrašyk jame žmogaus rašikliu apie Maher Šalal Haš Bazą.

2 Ir aš paėmiau sau patikimus liudytojus rašyti: kunigą Uriją ir Zachariją, Jeberechijo sūnų.

3 Ir aš įėjau pas pranašę; ir ji pastojo ir pagimdė sūnų. Tada Viešpats pasakė man: Pavadink jį vardu Maher Šalal Haš Bazas.

4 Nes štai, vaikas dar nemokės sušukti: Mano tėve, nei mano motin, – kai Damasko turtai ir Samarijos grobis bus išvežamas priešais Asirijos karalių.

5 Viešpats taip pat man dar kalbėjo, sakydamas:

6 Kadangi šie žmonės atmeta tyliai tekančius Šiloacho vandenis ir džiaugiasi Recinu bei Remalijos sūnumi;

7 todėl štai Viešpats atneša ant jų galingus ir gausius upės vandenis, būtent Asirijos karalių ir visą jo šlovę; ir jis ištvins virš visų savo vagų ir išsilies per visus savo krantus.

8 Ir jis pereis per Judą; jis išsilies ir ištvins, pasieks net iki kaklo; o jo išskleisti sparnai uždengs tavo žemę per visą plotį, o Imanueli.

9 Junkitės, o jūs, žmonės, ir būsite sudaužyti į gabalus; ir atsukite ausį visi jūs, iš tolimų šalių; apsijuoskite ir būsite sudaužyti į gabalus; apsijuoskite ir būsite sudaužyti į gabalus.

10 Tarkitės tarpusavy, ir tai nueis niekais; tarkite žodį, ir jis neišsipildys; nes Dievas yra su mumis.

11 Nes Viešpats taip kalbėjo man stipria ranka ir pamokė mane, kad nevaikščiočiau šitų žmonių keliu, sakydamas:

12 Jūs nesakykite: Sąjunga, – visiems tiems, kam šitie žmonės sakys: Sąjunga; nei bijokite kaip jie, nei būgštaukite.

13 Garbinkite patį Pulkų Viešpatį, ir tegul jis bus jūsų baimė, ir tegul jis bus jūsų siaubas.

14 Ir jis bus šventovė; bet suklupimo akmuo ir papiktinimo uola abiem Izraelio namams, spąstai bei pinklės Jeruzalės gyventojams.

15 Ir daugelis iš jų suklups ir kris, ir juos sudaužys ir sugaus, ir paims.

16 Suriškite liudijimą, užantspauduokite įstatymą tarp mano mokinių.

17 Ir aš lauksiu Viešpaties, kuris slepia savo veidą nuo Jokūbo namų, ir ieškosiu jo.

18 Štai, aš ir vaikai, kuriuos Viešpats man davė, yra ženklai ir stebuklai Izraelyje nuo Pulkų Viešpaties, gyvenančio Sionės kalne.

19 Ir kai jie sakys jums: Kreipkitės į tuos, kurie turi pažįstamų dvasių, ir žyniuonius, kurie cypia ir murma, – ar neturėtų žmonės kreiptis į savo Dievą, kad gyvieji gautų žinių iš mirusiųjų?

20 į įstatymą ir liudijimą; ir jei jie nekalba sulig šituo žodžiu, tai dėl to, kad juose nėra šviesos.

21 Ir jie pereis per tai sunkiai prislėgti ir alkani; ir bus taip, kad būdami alkani, jie graušis ir keiks savo karalių ir savo Dievą, ir žiūrės aukštyn.

22 Ir jie žiūrės į žemę ir matys vargą ir tamsą, širdgėlos niūrumą, ir bus nuginti į tamsą.