1 Ištarmė apie Babilonę, kurią matė Izaijas, Amoco sūnus.

2 Iškelkite vėliavą ant aukšto kalno, pakelkite balsą į juos, pamokite ranka, kad jie galėtų įeiti pro kilmingųjų vartus.

3 Aš įsakiau savo pašventintiesiems, taip pat pašaukiau savo galinguosius, nes mano pyktis skirtas ne tiems, kas džiaugiasi mano iškilumu.

4 Kalnuose minios triukšmas kaip didžio sambūrio, surinktų tautų karalysčių audringas triukšmas: Pulkų Viešpats renka kovos pulkus.

5 Jie ateina iš tolimos šalies, nuo padangės pakraščio, taip, Viešpats ir jo pasipiktinimo ginklai visai šaliai sunaikinti.

6 Aimanuokite, nes Viešpaties diena čia pat; ji ateis kaip sunaikinimas nuo Visagalio.

7 Todėl visos rankos nusilps, kiekvieno žmogaus širdis sutirps.

8 Ir jie bijos; diegliai ir sielvartai juos suims; jie stebėsis vienas kitu; jų veidai bus kaip liepsnos.

9 Štai, Viešpaties diena ateina, žiauri tiek rūstybe, tiek ir nuožmiu pykčiu, paversti šalies negyvenama; ir jis išnaikins iš jos nusidėjėlius.

10 Nes dangaus žvaigždės ir žvaigždynai neteiks šviesos; saulė bus užtemdyta per savo patekėjimą, ir mėnulis neskleis šviesos.

11 Ir aš bausiu pasaulį už blogį, ir nelabuosius – už jų nedorumą; aš sustabdysiu išdidėlių įžūlumą ir pažeminsiu baisūnų puikybę.

12 Aš padarysiu, kad žmogus bus brangesnis už gryną auksą; netgi žmogus – už Ofyro aukso liejinį.

13 Todėl aš papurtysiu dangus, ir žemė persikels iš savo vietos, Pulkų Viešpačiui užsirūstinus ir jo nuožmaus pykčio dieną.

14 Ir tai bus kaip persekiojama stirna ir kaip avys, kurių niekas nesurenka; ir jie, kiekvienas žmogus, pasuks pas savuosius, ir bėgs kiekvienas į savo paties žemę.

15 Kiekvienas, kuris išdidus, bus pervertas; taip, ir kiekvienas, kuris prisijungė prie nelabųjų, kris nuo kalavijo.

16 Jų vaikai taip pat bus sudaužyti į gabalus jų akyse; jų namai bus išplėšti, ir jų žmonos išprievartautos.

17 Štai, aš sukurstysiu prieš juos medus, kurie nepaisys sidabro ir aukso, ir nesigėrės jais.

18 Jų lankai taip pat ištaškys jaunuolius į gabalus, ir jiems nebus gaila įsčių vaisiaus; jų akys nepasigailės vaikų.

19 Ir Babilonė, karalysčių šlovė, chaldėjų didybės pažiba, taps kaip Sodoma ir Gomora, kai Dievas jas sunaikino.

20 Jis niekada nebebus apgyvendintas, ir nebebus gyvenamas per kartų kartas: nei arabas ten statysis palapinę; nei piemenys ten darysis avidę.

21 Bet laukiniai dykumos žvėrys ten gulinės; ir jų namai bus pilni liūdnų paradų; ir pelėdos ten gyvens, ir šoks satyrai.

22 Ir salų laukiniai žvėrys stūgaus jų tuščiuose namuose, ir drakonai – jų prabangiuose rūmuose; ir jo metas netrukus ateis, ir jo diena nebus prailginta. Nes aš sunaikinsiu jį greitai; taip, nes būsiu gailestingas savo žmonėms, bet nelabieji pražus.