1 Ir buvo taip, kad tarp visų šalies gyventojų ant viso šitos žemės veido pasigirdo balsas, šaukiantis:

2 Vargas, vargas, vargas šitiems žmonėms; vargas visos žemės gyventojams, jeigu jie neatgailaus; nes velnias juokiasi ir jo angelai džiūgauja dėl žuvusiųjų mano liaudies gražiųjų sūnų ir dukrų; ir tai dėl savo nedorybės ir bjaurumų jie krito!

3 Štai, tą didį Zarahemlos miestą aš sudeginau ugnimi, ir jo gyventojus.

4 Ir štai, tą didį Moronio miestą aš įsakiau nugramzdinti jūros gelmėse ir jo gyventojus paskandinti.

5 Ir štai, tą didį Moroniho miestą ir jo gyventojus aš užverčiau žeme, kad paslėpčiau jų nedorybes ir bjaurumus nuo savo veido, idant pranašų ir šventųjų kraujas daugiau nebeliudytų man prieš juos.

6 Ir štai, Gilgalo miestą aš įsakiau nugramzdinti ir jo gyventojus palaidoti žemės gelmėse;

7 taip, ir Oniho miestą ir jo gyventojus, ir Mokumo miestą ir jo gyventojus, ir Jeruzalės miestą ir jo gyventojus; ir aš įsakiau, jog vandenys ateitų į jų vietą, idant paslėptų jų nelabumą ir bjaurumus nuo mano veido, kad pranašų ir šventųjų kraujas daugiau nebeliudytų man prieš juos.

8 Ir štai, Gadiandžio miestą ir Gadiomno miestą, ir Jokūbo miestą, ir Gimgimno miestą – visus šituos aš nurodžiau nugramzdinti ir padariau kalvas ir slėnius jų vietose; ir jų gyventojus palaidojau žemės gelmėse, kad paslėpčiau jų nelabumą ir bjaurumus nuo savo veido, idant pranašų ir šventųjų kraujas daugiau nebeliudytų man prieš juos.

9 Ir štai, tą didį Jokūbogato miestą, apgyventą karaliaus Jokūbo žmonių, aš nurodžiau sudeginti ugnimi už jų nuodėmes ir jų nelabumą, kuris viršijo bet kokį visos žemės nelabumą, už jų slaptas žmogžudystes ir sąjungas; nes tai jie sunaikino mano žmonių taiką ir šalies valdžią; todėl aš nurodžiau sudeginti juos, idant išnaikinčiau juos iš savo akivaizdos, idant pranašų ir šventųjų kraujas daugiau nebeliudytų man prieš juos.

10 Ir štai Lamano miestą ir Jošo miestą, ir Gado miestą, ir Kiškumeno miestą ir jų gyventojus, už jų nelabumą išmetant pranašus ir mušant akmenimis tuos, kuriuos aš pasiunčiau skelbti jiems apie jų nelabumą ir bjaurumus, aš nurodžiau sudeginti ugnimi.

11 Ir kadangi jie išmetė juos visus lauk, tad tarp jų nebeliko nė vieno teisaus, aš pasiunčiau žemyn ugnį ir sunaikinau juos, idant jų nelabumas ir bjaurumai būtų paslėpti nuo mano veido, idant pranašų ir šventųjų, kuriuos aš pasiunčiau pas juos, kraujas nebesišauktų manęs nuo žemės prieš juos.

12 Ir aš padariau, kad daug didelių sunaikinimų ištiktų šitą žemę ir šituos žmones už jų nelabumą ir bjaurumus.

13 O visi jūs, kurių pasigailėta dėl to, kad buvote teisesni negu jie, ar dabar nesugrįšite pas mane ir neatgailausite dėl savo nuodėmių, ir neatsiversite, kad galėčiau jus išgydyti?

14 Taip, iš tiesų sakau jums: jeigu ateisite pas mane, jūs turėsite amžinąjį gyvenimą. Štai, mano gailestingumo ranka ištiesta į jus, ir kiekvieną ateinantį aš priimsiu; ir palaiminti tie, kas ateina pas mane.

15 Štai, aš – Jėzus Kristus, Dievo Sūnus. Aš sukūriau dangus ir žemę, ir visa, kas juose. Aš buvau su Tėvu nuo pradžios. Aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje; ir manyje Tėvas pašlovino savo vardą.

16 Aš atėjau pas savuosius, ir savieji manęs nepriėmė. Ir Raštai apie mano atėjimą išsipildė.

17 Ir visiems, kurie tik mane priėmė, aš daviau tapti Dievo sūnumis; ir lygiai taip aš duosiu visiems, kurie tikės mano vardą, nes štai, per mane ateina išpirkimas, ir Mozės įstatymas manyje įvykdytas.

18 Aš esu pasaulio šviesa ir gyvybė. Aš esu Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga.

19 Ir jūs daugiau nebeatnašausite man kraujo praliejimo; taip, jūsų aukos ir jūsų deginamosios atnašos panaikinamos, nes aš nebepriimsiu jokių jūsų aukų ir deginamųjų atnašų.

20 O kaip auką man jūs atnašausite sudužusią širdį ir atgailaujančią dvasią. Ir kas tik ateina pas mane su sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia, tą aš pakrikštysiu ugnimi ir Šventąja Dvasia, taip kaip lamanitai dėl savo tikėjimo manimi atsivertimo metu buvo pakrikštyti ugnimi ir Šventąja Dvasia, ir jie to nežinojo.

21 Štai, aš atėjau į pasaulį, kad atneščiau išpirkimą pasauliui, kad išgelbėčiau pasaulį iš nuodėmės.

22 Todėl, kas tik atgailauja ir ateina pas mane kaip mažas vaikas, tą aš priimsiu, nes iš tokių yra Dievo karalystė. Štai, už tokius aš paguldžiau savo gyvybę ir vėl ją paėmiau; todėl atgailaukite ir ateikite pas mane jūs, žemės pakraščiai, ir būkite išgelbėti.