1 Dabar, kada Amonas ir jo broliai išsiskyrė lamanitų žemės pakrašty, štai Aaronas leidosi savo kelionėn link žemės, kurią lamanitai vadino Jeruzale, vadindami ją pagal savo tėvų gimtinę; ji buvo toli ir ribojosi su Mormono žeme.

2 Dabar, lamanitai ir amalekininkai bei Amulono žmonės buvo pastatę didį miestą, pavadintą Jeruzale.

3 Dabar, jau patys lamanitai buvo pakankamai užkietinti, bet amalekininkai ir amulonitai buvo užkietinti dar labiau; taigi jie pastūmėjo lamanitus užkietinti savo širdis, kad augtų nelabumu ir savo bjaurumais.

4 Ir buvo taip, kad Aaronas atėjo į Jeruzalės miestą ir pirmas pradėjo pamokslauti amalekininkams. Ir pradėjo pamokslauti jiems jų sinagogose, nes jie buvo pasistatę savo sinagogas pagal nehorų tvarką; nes daug amalekininkų ir amulonitų buvo nehorų tvarkos.

5 Todėl kai Aaronas įėjo į vieną iš jų sinagogų pamokslauti žmonėms ir kai jis kalbėjo jiems, štai ten pakilo amalekininkas ir pradėjo ginčytis su juo, sakydamas: Apie ką tu čia liudijai? Tu matei angelą? Kodėl gi angelai nepasirodo mums? Štai argi šitie žmonės ne tokie pat geri, kaip tavo žmonės?

6 Tu taip pat sakai, kad, jeigu neatgailausime, žūsime. Kaip tu žinai mūsų širdžių mintis ir ketinimus? Kaip tu žinai, kad mes turime dėl ko atgailauti? Kaip tu žinai, kad mes nesame teisūs žmonės? Štai, mes pastatėme šventoves ir renkamės drauge garbinti Dievą. Mes tikime, kad Dievas išgelbės visus žmones.

7 Dabar Aaronas tarė jam: Ar tiki, kad Dievo Sūnus ateis išpirkti žmonijos iš jų nuodėmių?

8 Ir vyras tarė jam: Mes netikime, kad tu žinai ką nors tokio. Mes netikime šitomis kvailomis tradicijomis. Mes netikime, jog tu žinai apie tai, kas įvyks, ir netikime, kad tavo tėvai ir taip pat mūsų tėvai žinojo apie tai, ką jie kalbėjo, – apie tai, kas įvyks.

9 Dabar Aaronas ėmė jiems aiškinti Raštus apie Kristaus atėjimą ir taip pat apie mirusiųjų prikėlimą, ir kad negalėtų būti jokio žmonijos išpirkimo, jei ne per Kristaus mirtį ir kentėjimus, ir apmokėjimą jo krauju.

10 Ir buvo taip, kad jam pradėjus jiems tai dėstyti, jie pyko ant jo ir pradėjo iš jo tyčiotis; ir nenorėjo klausytis žodžių, kuriuos jis kalbėjo.

11 Todėl pamatęs, kad jie nenori klausytis jo žodžių, jis išvyko iš jų sinagogos ir perėjo į kaimą, kuris vadinosi Ani Antis, ir čia jis rado Mulokį, skelbiantį žodį jiems; ir taip pat Amą ir jo brolius. Ir jie su daugeliu ginčijosi apie žodį.

12 Ir buvo taip, kad jie matė, jog žmonės užkietins savo širdis, todėl jie išvyko ir perėjo į Midonio žemę. Ir jie skelbė žodį daugeliui, ir keletas patikėjo žodžiais, kurių jie mokė.

13 Tačiau Aaronas ir kažkiek jo brolių buvo suimti ir įmesti į kalėjimą, o likusieji iš jų pabėgo iš Midonio žemės į aplinkines sritis.

14 Ir tie, kurie buvo įmesti į kalėjimą, daug iškentė ir buvo išlaisvinti Lamonio ir Amono ranka, ir buvo pamaitinti ir aprengti.

15 Ir jie vėl išėjo skelbti žodžio, ir taip jie buvo pirmąjį kartą išlaisvinti iš kalėjimo; ir taip jie iškentė.

16 Ir jie ėjo pirmyn, kur tik buvo vedami Viešpaties Dvasios, skelbdami Dievo žodį kiekvienoje amalekininkų sinagogoje arba kiekviename lamanitų susirinkime, kur tik juos įleisdavo.

17 Ir buvo taip, kad Viešpats pradėjo laiminti juos taip, kad jie daugelį atvedė į tiesos pažinimą; taip, jie daugelį įtikino dėl jų nuodėmių ir jų tėvų tradicijų klaidingumo.

18 Ir buvo taip, kad Amonas ir Lamonis sugrįžo iš Midonio žemės į Izmaelio žemę, kuri buvo jų paveldo žemė.

19 Ir karalius Lamonis neleido, kad Amonas tarnautų jam, arba būtų jo tarnas.

20 Bet jis nurodė, kad Izmaelio žemėje būtų pastatytos sinagogos; ir jis nurodė, kad jo žmonės, arba jo valdžioje esantys žmonės, rinktųsi drauge.

21 Ir jis džiūgavo dėl jų ir daug ko mokė juos. Ir jis taip pat paskelbė jiems, kad jie yra jo valdžioje ir kad jie yra laisvi žmonės, kad jie laisvi nuo karaliaus, jo tėvo, priespaudų; nes jo tėvas davė jam valdyti žmones, kurie buvo Izmaelio žemėje ir visoje aplinkinėje žemėje.

22 Ir jis taip pat paskelbė jiems, kad jie yra laisvi garbinti Viešpatį, savo Dievą, pagal savo norus, kokioje vietoje jie bebūtų, jei tai būtų žemėje, kuri buvo karaliaus Lamonio valdžioje.

23 Ir Amonas pamokslavo karaliaus Lamonio žmonėms. Ir buvo taip, kad jis mokė juos viso to, kas susiję su teisumu. Ir jis kasdien su visu stropumu ragino juos; ir jie atidžiai klausė jo žodžio ir uoliai vykdė Dievo įsakymus.