1 Ir štai dabar buvo taip, kad tie lamanitai dar labiau pyko, kadangi nužudė savo brolius; todėl jie prisiekė atkeršyti nefitams; ir tuo metu daugiau nebandė žudyti anti nefi lehių liaudies.

2 Bet jie pasiėmė savo armijas ir perėjo į Zarahemlos žemės ribas, ir užpuolė žmones, kurie buvo Amoniho žemėje, ir sunaikino juos.

3 Ir po to kovojo daug kautynių su nefitais, kuriose jie buvo išvyti ir nukauti.

4 Ir tarp nukautųjų lamanitų buvo beveik visa Amulono ir jo brolių, kurie buvo Nojaus kunigai, sėkla; ir jie buvo nukauti nefitų rankomis.

5 O likusieji, pabėgę į rytinius tyrus ir užgrobę galią bei valdžią lamanitams užvaldę lamanitus, padarė taip, kad daug kas iš lamanitų žūtų nuo ugnies dėl savo tikėjimo,

6 nes daugelis jų, patyrę daug netekčių ir tiek daug suspaudimų, pradėjo būti raginami prisiminti žodžius, kuriuos Aaronas ir jo broliai skelbė jiems jų žemėje; todėl jie liovėsi tikėję savo tėvų tradicijomis, o pradėjo tikėti Viešpatį, ir kad jis suteikė didžią galią nefitams; ir taip daugelis iš jų buvo atversti tyruose.

7 Ir buvo taip, kad tie valdovai, kurie buvo Amulono vaikų likutis, nurodė atiduoti juos mirčiai, taip, visus tuos, kurie tikėjo šitais dalykais.

8 Dabar šitos žudynės padarė taip, jog daugelis iš jų brolių buvo sukurstyti pykčiui; ir tyruose prasidėjo kova; ir lamanitai pradėjo medžioti Amulono bei jo brolių sėklą ir žudyti juos; o šie pabėgo į rytinius tyrus.

9 Ir štai iki šios dienos jie tebemedžiojami lamanitų. Tuo būdu išsipildė Abinadžio žodžiai, kuriuos jis pasakė apie sėklą kunigų, per kuriuos jis kentėjo mirtį nuo ugnies.

10 Nes jis pasakė jiems: Ką padarysite man, bus pavaizdas to, kas įvyks.

11 Ir dabar, Abinadis buvo pirmasis, kuris dėl savo tikėjimo Dievu iškentėjo mirtį nuo ugnies; dabar, būtent tai jis turėjo galvoje – kad daugelis kentės mirtį nuo ugnies, kaip jis kentėjo.

12 Ir jis pasakė Nojaus kunigams, kad jų sėkla daugelį atiduos mirčiai panašiu būdu, kaip jį, ir kad jie bus plačiai išsklaidyti ir žudomi taip, kaip avys, neturinčios piemens, yra vejamos ir papjaunamos laukinių žvėrių; ir dabar štai šie žodžiai buvo patvirtinti, nes jie buvo vejami lamanitų ir medžiojami, ir triuškinami.

13 Ir buvo taip, kad lamanitai, pamatę, jog negali pergalėti nefitų, vėl sugrįžo į savo žemę; ir daugelis jų perėjo gyventi į Izmaelio žemę ir Nefio žemę, ir prisijungė prie Dievo žmonių, kurie buvo anti nefi lehių liaudis.

14 Ir jie taip pat užkasė savo karo ginklus, kaip buvo padarę jų broliai, ir tapo teisiais žmonėmis; ir jie vaikščiojo Viešpaties keliais ir stengėsi laikytis jo įsakymų ir nuostatų.

15 Taip, ir jie laikėsi Mozės įstatymo; nes jiems kol kas reikėjo laikytis Mozės įstatymo, kadangi jis ne visas buvo įvykdytas. Bet nepaisant Mozės įstatymo, jie žvelgė ateitin, laukdami ateinant Kristaus, suvokdami, kad Mozės įstatymas buvo jo atėjimo pavaizdas, ir tikėdami, kad jie turi vykdyti tuos išorinius ritualus tol, kol jis nebus apreikštas jiems.

16 Dabar, jie nemanė, kad išgelbėjimas atėjo per Mozės įstatymą; bet Mozės įstatymas tarnavo stiprinti jų tikėjimą Kristumi; ir taip per tikėjimą jie išlaikė viltį, savo amžinam išgelbėjimui, pasikliaudami pranašystės dvasia, kuri kalbėjo apie tuos būsimus dalykus.

17 Ir dabar štai Amonas ir Aaronas, ir Omneris, ir Himnis, ir jų broliai nepaprastai džiaugėsi pasisekimu, kurį patyrė tarp lamanitų, matydami, kad Viešpats davė jiems pagal jų maldas ir taip pat patvirtino savo žodį jiems dėl kiekvienos smulkmenos.