1 Mano sūnau, atsuk ausį mano žodžiams, nes sakau tau, kaip sakiau Helamanui, jog kiek laikysies Dievo įsakymų, tiek klestėsi žemėje; ir kiek nesilaikysi Dievo įsakymų, tiek būsi atkertamas nuo jo akivaizdos.

2 Ir dabar, mano sūnau, aš tikiu, kad aš didžiai džiaugsiuosi tavimi dėl tavo tvirtumo ir tavo ištikimybės Dievui; nes kaip tu pradėjai savo jaunystėje žvelgti į Viešpatį, savo Dievą, lygiai taip tikiuosi, kad ir toliau laikysiesi jo įsakymų; nes palaimintas tas, kuris ištveria iki galo.

3 Sakau tau, mano sūnau, kad aš jau didžiai džiaugiausi tavimi dėl tavo ištikimybės ir tavo stropumo, ir tavo kantrybės, ir tavo didžio kantrumo tarp zoramininkų žmonių.

4 Nes žinau, kad buvai pančiuose; ir taip pat žinau, kad buvai apmėtytas akmenimis dėl žodžio; ir tu kantriai pakėlei visa tai, kadangi Viešpats buvo su tavimi; ir dabar tu žinai, kad Viešpats išvadavo tave.

5 Ir dabar, mano sūnau Šiblonai, norėčiau, jog atmintum, kad kiek sudėsi savo viltis į Dievą, lygiai tiek būsi išvaduojamas iš savo išmėginimų ir vargų, ir suspaudimų, ir būsi iškeltas paskutiniąją dieną.

6 Dabar, mano sūnau, aš nenorėčiau, kad galvotum, jog aš žinau tai iš savęs, bet tai Dievo Dvasia, kuri yra manyje, atskleidžia man tai; nes jei nebūčiau užgimęs iš Dievo, aš nežinočiau šitų dalykų.

7 Bet štai, Viešpats iš savo didelio gailestingumo pasiuntė savo angelą pareikšti man, kad aš privalau liautis vykdyti naikinimo darbą tarp jo žmonių; taip, ir aš mačiau angelą veidas į veidą, ir jis kalbėjo su manimi, ir jo balsas buvo kaip griaustinis ir sudrebino visą žemę.

8 Ir buvo taip, kad aš tris dienas ir tris naktis buvau apimtas aštriausio sielos skausmo ir kančios, ir kol nesikreipiau į Viešpatį Jėzų Kristų pasigailėjimo, negavau savo nuodėmių atleidimo. Bet štai aš šaukiausi jo ir radau ramybę savo sielai.

9 Ir dabar, mano sūnau, aš tau papasakojau tai, kad pasimokytum išminties, kad pasimokytum iš manęs, jog nėra jokio kito kelio ar priemonės, kuria žmogus gali būti išgelbėtas, – tik Kristumi ir per jį. Štai, jis yra pasaulio gyvybė ir šviesa. Štai, jis yra tiesos ir teisumo žodis.

10 Ir dabar, kaip tu pradėjai mokyti žodžio, lygiai taip norėčiau, kad mokytum toliau; ir norėčiau, kad visame kame būtum stropus ir susivaldantis.

11 Žiūrėk, kad nepasikeltum į puikybę; taip, žiūrėk, kad nesigirtum nei savo išmintimi, nei savo didele jėga.

12 Naudok drąsą, bet ne valdingumą; ir taip pat žiūrėk, kad pažabotum visas savo aistras, idant galėtum būti pripildytas meilės; žiūrėk, kad susilaikytum nuo dykinėjimo.

13 Nesimelsk kaip zoramininkai, nes tu matei, jog jie meldžiasi, kad juos girdėtų žmonės ir girtų už jų išmintį.

14 Nesakyk: O Dieve, aš dėkoju tau, kad mes geresni už savo brolius; bet geriau sakyk: O Viešpatie, atleisk mano nevertumą ir su gailesčiu prisimink mano brolius, – taip, visada pripažink savo nevertumą prieš Dievą.

15 Ir tegul Viešpats palaimina tavo sielą ir priima tave paskutiniąją dieną į savo karalystę atsisėsti ramybėje. Dabar eik, mano sūnau, ir mokyk žodžio šituos žmones. Būk rimtas. Viso labo, mano sūnau.