1 Dabar buvo taip, kad šeštaisiais teisėjų valdžios Nefio žmonėms metais Zarahemlos žemėje nebuvo nei kovų, nei karų.

2 Bet žmonės buvo prislėgti, taip, didžiai prislėgti dėl netekties savo brolių ir taip pat savo kaimenių ir bandų, ir taip pat savo pasėlių, kurie buvo ištrypti kojomis ir sunaikinti lamanitų.

3 Ir tokie dideli buvo jų suspaudimai, kad kiekviena siela turėjo priežastį gedėti; ir jie tikėjo, kad tai buvo Dievo teismai, siųsti jiems dėl jų nelabumo ir bjaurumų; todėl jie buvo pažadinti prisiminti savo pareigą.

4 Ir jie pradėjo labiau tvirtinti bažnyčią; taip, ir daugybė buvo pakrikštyta Sidono vandenyse ir priimta į Dievo bažnyčią; taip, jie buvo pakrikštyti ranka Almos, kuris savo tėvo Almos ranka buvo pašvęstas aukštuoju kunigu bažnyčios žmonėms.

5 Ir buvo taip, kad septintaisiais teisėjų valdžios metais su Dievo bažnyčia susivienijo ir priėmė krikštą apie trys tūkstančiai penki šimtai sielų. Ir taip pasibaigė septintieji teisėjų valdžios Nefio žmonėms metai; ir visą tą laiką buvo nuolatinė taika.

6 Ir buvo taip, kad aštuntaisiais teisėjų valdžios metais bažnyčios žmonės ėmė darytis išdidūs dėl savo nepaprastų turtų ir savo gražių šilkų, ir savo plonų suktų siūlų drobių, ir dėl savo kaimenių ir bandų daugybės, ir savo aukso, ir savo sidabro, ir visokių vertingų daiktų, kuriuos jie įsigijo savo darbštumu; ir dėl viso to jie aukštinosi dėl savo akių išdidumo, nes pradėjo dėvėti labai prabangius drabužius.

7 Dabar, tai sukėlė daug sielvarto Almai, taip, ir daugeliui žmonių, kuriuos Alma buvo pašventęs mokytojais ir kunigais, ir bažnyčios vyresniaisiais; taip, daug kas iš jų buvo karčiai nuliūdę dėl nelabumo, kuris, kaip jie matė, pradėjo rastis tarp jų žmonių.

8 Nes jie su didžiu liūdesiu stebėjo ir matė, kad bažnyčios žmonės ėmė aukštintis dėl savo akių išdidumo ir širdimis prisirišti prie turtų bei tuščių pasaulio dalykų, tad pradėjo niekinti vienas kitą ir pradėjo persekioti tuos, kurie netikėjo pagal jų valią ir pageidavimą.

9 Taigi šitais aštuntaisiais teisėjų valdžios metais pradėjo rastis dideli nesutarimai tarp bažnyčios žmonių; taip, buvo pavydai ir nesutarimas, ir piktumas, ir persekiojimai, ir išdidumas, netgi viršijantys išdidumą tų, kurie nepriklausė Dievo bažnyčiai.

10 Ir taip pasibaigė aštuntieji teisėjų valdžios metai; ir bažnyčios nelabumas buvo didelė suklupimo kliūtis tiems, kurie nepriklausė bažnyčiai; ir taip bažnyčios vystymasis pradėjo silpti.

11 Ir buvo taip, kad devintųjų metų pradžioje Alma pamatė bažnyčios nelabumą ir taip pat pamatė, kad bažnyčios pavyzdys pradėjo vesti tuos, kurie buvo netikintys, nuo vienos nedorybės prie kitos, tuo užtraukdamas tos liaudies sunaikinimą.

12 Taip, jis pamatė didelę nelygybę tarp žmonių; vieni aukštinosi savo išdidumu, nekentė kitų, atsukdavo nugarą beturčiams ir nuogiems bei tiems, kurie buvo alkani, ir tiems, kurie buvo ištroškę, ir tiems, kurie buvo ligoti ir prislėgti.

13 Dabar, tai buvo pagrindinė žmonių aimanų priežastis; tuo tarpu kiti nusižemindavo, pagelbėdavo tiems, kuriems reikėjo pagalbos, kaip antai: suteikdavo iš savo turto vargšams ir beturčiams, pamaitindavo alkanus ir kęsdavo visokius suspaudimus dėlei Kristaus, kuris ateis sulig pranašystės dvasia;

14 žvelgė ateitin į tą dieną ir tokiu būdu išlaikė savo nuodėmių atleidimą; buvo pripildyti didžio džiaugsmo dėl mirusiųjų prikėlimo, pagal Jėzaus Kristaus valią ir galią, ir išlaisvinimą iš mirties pančių.

15 Ir dabar buvo taip, kad Alma, pamatęs nuolankių Dievo sekėjų suspaudimus ir persekiojimus, kuriuos jiems užkrovė likusieji jo žmonės, ir matydamas visą jų nelygybę, pradėjo labai sielvartauti; nepaisant to, Viešpaties Dvasia jo neapleido.

16 Ir jis išrinko išmintingą vyrą iš bažnyčios vyresniųjų tarpo ir, remdamasis liaudies balsu, suteikė jam galią vykdyti įstatymus pagal duotus įstatymus ir taikyti juos pagal žmonių nelabumą ir nusikaltimus.

17 Dabar, šito vyro vardas buvo Nefihas, ir jis buvo paskirtas vyriausiuoju teisėju; ir atsisėdo teismo krasėje teisti ir valdyti liaudį.

18 Dabar, Alma nesuteikė jam aukštojo bažnyčios kunigo pareigybės, bet pasiliko aukštojo kunigo pareigybę sau; bet Nefihui jis atidavė teismo krasę.

19 Ir tai jis padarė, kad pats galėtų išeiti tarp savo žmonių, arba tarp Nefio žmonių, kad galėtų jiems skelbti Dievo žodį, idant paragintų juos prisiminti savo pareigą, ir kad Dievo žodžiu sugriautų visą išdidumą ir klastą, ir visus nesutarimus, kurie buvo tarp jo žmonių, nematydamas jokio kito būdo pataisyti juos, kaip tik veikti grynu liudijimu prieš juos.

20 Taigi, teisėjų valdžios Nefio žmonėms devintųjų metų pradžioje Alma užleido teismo krasę Nefihui ir visiškai apsiribojo šventosios Dievo tvarkos aukštąja kunigyste, žodžio liudijimui pagal apreiškimo ir pranašystės dvasią.