1 Ir vėl, kadangi man, Almai, Dievo buvo įsakyta pasiimti Amuleką ir išeiti bei vėl pamokslauti šitiems žmonėms, kitaip sakant, žmonėms, kurie buvo Amoniho mieste, buvo taip, jog man pradėjus jiems pamokslauti, jie ėmė ginčytis su manimi, sakydami:

2 Kas tu toks? Ar manai, kad patikėsime vieno vyro liudijimu, net jei jis mums pamokslautų, kad žemė praeis?

3 Dabar, jie nesuprato žodžių, kuriuos kalbėjo; nes jie nežinojo, kad žemė praeis.

4 Ir jie taip pat sakė: Mes netikėsime tavo žodžiais, net jei pranašautum, kad šis didis miestas bus sunaikintas per vieną dieną.

5 Dabar, jie nežinojo, kad Dievas gali padaryti tokius nuostabius darbus, nes jie buvo kietaširdžiai ir kietasprandžiai žmonės.

6 Ir jie sakė: Kas per vienas yra tas Dievas, kad tarp šitų žmonių siunčia tik vieną įgaliotą vyrą skelbti jiems tiesą apie tokius didžius ir nuostabius dalykus?

7 Ir jie žengė į priekį, kad sučiuptų mane; bet štai jie to nepadarė. Ir aš drąsiai stovėjau, kad skelbčiau jiems, taip, aš drąsiai liudijau jiems, sakydamas:

8 Štai, o jūs, nelaba ir iškrypusi karta, kaipgi jūs pamiršote savo tėvų tradiciją; taip, kaip greitai jūs užmiršote Dievo įsakymus.

9 Argi neatsimenate, kad mūsų tėvas Lehis buvo išvestas iš Jeruzalės Dievo ranka? Argi neatsimenate, kad jie visi buvo jo vedami per tyrus?

10 Ir argi jūs taip greitai užmiršote, kiek daug kartų jis išvadavo mūsų tėvus iš jų priešų rankų ir apsaugojo juos nuo sunaikinimo būtent jų pačių brolių rankomis?

11 Taip, ir jei ne jo neprilygstama jėga, gailestingumas ir didis kantrumas mums, mes neišvengiamai būtume iškirsti nuo žemės veido daug anksčiau šio laikmečio ir galbūt paskirti begalinės nelaimės ir vargo būsenai.

12 Štai dabar sakau jums, kad jis įsako jums atgailauti; ir jei neatgailaujate, jokiu būdu negalite paveldėti Dievo karalystės. Bet štai tai dar ne viskas – jis įsakė jums atgailauti, arba jis visiškai išnaikins jus nuo žemės veido; taip, jis aplankys jus pyktyje, ir savo nuožmaus pykčio jis nenugręš.

13 Štai argi neatsimenate žodžių, kuriuos jis pasakė Lehiui, sakydamas: Kiek laikysitės mano įsakymų, tiek klestėsite žemėje? Ir dar pasakyta: Kiek nesilaikysite mano įsakymų, tiek būsite atkertami nuo Viešpaties akivaizdos.

14 Dabar, norėčiau, kad atmintumėt, jog kadangi lamanitai nesilaikė Dievo įsakymų, jie buvo atkirsti nuo Viešpaties akivaizdos. Dabar mes matome, kad Viešpaties žodis pasitvirtino šituo atžvilgiu, ir lamanitai buvo iškirsti iš jo akivaizdos nuo savo prasižengimų šioje žemėje pradžios.

15 Tačiau, sakau jums, kad teismo dieną jiems bus pakenčiamiau negu jums, jei pasiliksite savo nuodėmėse, taip, ir netgi šiame gyvenime jiems bus pakenčiamiau negu jums, jei neatgailausite.

16 Nes yra daug pažadų, kurie ištiesti lamanitams; nes tai dėl savo tėvų tradicijų jie liko nežinojimo būsenoje; todėl Viešpats bus gailestingas jiems ir pratęs jų egzistavimą šioje žemėje.

17 Ir tam tikrame laikmetyje jie bus atvesti patikėti jo žodžiu ir sužinoti apie jų tėvų tradicijų klaidingumą; ir daugelis iš jų bus išgelbėti, nes Viešpats bus gailestingas visiems, kurie šaukiasi jo vardo.

18 Bet štai sakau jums, kad jei užsispirsite savo nelabume, tai jūsų dienos šioje žemėje nebus pratęstos, nes lamanitai bus pasiųsti ant jūsų; ir jei neatgailausite, jie ateis tuo metu, kai nesitikėsite, ir būsite aplankyti visišku sunaikinimu; ir tai bus dėl Viešpaties nuožmaus pykčio.

19 Nes jis neleis jums, kad gyventumėte savo nedorybėse, idant sunaikintumėte jo žmones. Sakau jums: ne; jis greičiau leis, kad lamanitai sunaikintų visus jo žmones, kurie vadinami Nefio žmonėmis, jei atsitiktų taip, kad jie įpultų į nuodėmes ir prasižengimus po to, kai Viešpats, jų Dievas, davė jiems tiek daug šviesos ir pažinimo;

20 taip, po to, kai jie buvo tokia didžiai Viešpaties globojama liaudis; taip, po to, kai buvo globojama labiau už bet kurią kitą tautą, giminę, liežuvį ar liaudį, po to, kai viskas buvo atskleista jiems pagal jų troškimus ir jų tikėjimą, ir maldas, apie tai, kas buvo ir kas yra, ir kas bus;

21 aplankyti Dievo Dvasios; kalbėję su angelais ir girdėję jiems kalbantį Viešpaties balsą; ir turėdami pranašystės dvasią ir apreiškimo dvasią, ir taip pat daug dovanų: kalbėjimo liežuviais dovaną ir pamokslavimo dovaną, ir Šventosios Dvasios dovaną, ir vertimo dovaną;

22 taip, ir po to, kai buvo Dievo išgelbėti iš Jeruzalės žemės Viešpaties ranka; išgelbėti nuo bado ir nuo ligų, ir visokių įvairių rūšių negalių; ir sustiprinti mūšyje, idant nebūtų sunaikinti; vėl ir vėl išvedami iš vergijos ir saugomi bei apsaugomi iki dabar; ir Viešpats jiems davė sėkmę, kol jie visko praturtėjo.

23 Ir dabar, štai sakau jums, kad jei šie žmonės, kurie gavo tiek daug palaiminimų iš Viešpaties rankos, prasižengtų priešingai jų turimai šviesai ir žinojimui, sakau jums, kad jei būtų taip, jog jie įpultų į prasižengimą, tai lamanitams būtų žymiai pakenčiamiau negu jiems.

24 Nes štai, Viešpaties pažadai ištiesti lamanitams, bet ne jums, jeigu prasižengiate; nes argi Viešpats aiškiai nepažadėjo ir tvirtai nepareiškė, kad jei maištausite prieš jį, tai būsite visiškai išnaikinti nuo žemės veido?

25 Ir dabar, tam, kad nebūtumėte sunaikinti, Viešpats pasiuntė savo angelą aplankyti daugelį jo žmonių, skelbiantį jiems, kad jie turi eiti ir karštai šaukti šitiems žmonėms, sakydami: Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė.

26 Ir nedaugeliui dienų praėjus, Dievo Sūnus ateis savo šlovėje; ir jo šlovė bus šlovė Tėvo Viengimio, pilno malonės, teisybės ir tiesos, pilno kantrybės, gailestingumo ir didžio kantrumo, greito išgirsti savo žmonių šauksmus ir atsakyti į jų maldas.

27 Ir štai jis ateina išpirkti tuos, kurie krikštysis atgailai, per tikėjimą jo vardu.

28 Todėl paruoškite Viešpaties kelią, nes priartėjo laikas, kada visi žmonės pjaus atlyginimą už savo darbus pagal tai, kokie jie buvo, – jei buvo teisūs, jie pjaus savo sielų išgelbėjimą sulig Jėzaus Kristaus galia ir išlaisvinimu; ir jei jie buvo pikti, jie pjaus savo sielų pasmerkimą sulig velnio galia ir nelaisve.

29 Dabar štai tai yra angelo balsas, šaukiantis šitiems žmonėms.

30 Ir dabar, mylimi mano broliai, nes jūs esate mano broliai ir turite būti mylimi, ir turite nešti darbus, atitinkančius atgailą, matydami, kad jūsų širdys buvo didžiai užkietintos prieš Dievo žodį, ir matydami, kad esate paklydę ir nupuolę žmonės.

31 Dabar buvo taip, kad man, Almai, pasakius šituos žodžius, štai žmonės pyko ant manęs, kad pasakiau jiems, jog jie kietaširdžiai ir kietasprandžiai žmonės.

32 Ir taip pat, kadangi pasakiau jiems, kad jie buvo paklydę ir nupuolę žmonės, jie pyko ant manęs ir kėsinosi mane sučiupti, idant galėtų įmesti į kalėjimą.

33 Bet buvo taip, kad Viešpats neleido jiems tuo metu manęs suimti ir įmesti į kalėjimą.

34 Ir buvo taip, kad Amulekas išėjo į priekį ir atsistojo, ir taip pat pradėjo jiems pamokslauti. Ir dabar, ne visi Amuleko žodžiai užrašyti, tačiau dalis jo žodžių užrašyta šitoje knygoje.