1 Ir buvo taip, kad penkiasdešimt ketvirtaisiais metais buvo daug nesutarimų bažnyčioje, ir tarp žmonių taip pat buvo nesantaika, kad net buvo didelis kraujo praliejimas.

2 Ir maištaujančioji dalis buvo išžudyta ir išvyta iš šalies, ir jie nuėjo pas lamanitų karalių.

3 Ir buvo taip, kad jie stengėsi sukurstyti lamanitus kariauti su nefitais; bet štai, lamanitai nepaprastai bijojo, tad jie nenorėjo klausyti tų atskalūnų žodžių.

4 Bet buvo taip, kad penkiasdešimt šeštaisiais teisėjų valdžios metais buvo atskalūnų, kurie išėjo iš nefitų pas lamanitus; ir jiems su tais kitais pavyko sukurstyti juos pykčiui prieš nefitus; ir visi jie tais metais ruošėsi karui.

5 Ir penkiasdešimt septintaisiais metais jie atėjo prieš nefitus kautis, ir jie pradėjo mirties darbą; taip, tiek, kad penkiasdešimt aštuntaisiais teisėjų valdžios metais jiems pavyko užvaldyti Zarahemlos žemę; taip, taip pat ir visas žemes, net iki žemės, kuri buvo prie Dosniosios žemės.

6 O nefitai ir Moroniho armijos buvo nuvytos net į Dosniąją žemę.

7 Ir ten jie įsitvirtino prieš lamanitus, nuo vakarinės jūros netgi iki rytinės; tai buvo dienos kelionė nefitui, einant ta linija, kurioje jie įsitvirtino ir išdėstė savo armijas šiaurinei šaliai ginti.

8 Ir taip tie nefitų atskalūnai, padedami gausios lamanitų armijos, užgrobė visas nefitų valdas, kurios buvo pietinėje žemėje. Ir visa tai buvo padaryta penkiasdešimt aštuntaisiais bei devintaisiais teisėjų valdžios metais.

9 Ir buvo taip, kad šešiasdešimtaisiais teisėjų valdžios metais Moronihui su savo armijomis pavyko paimti daug šalies dalių; taip, jie atgavo daug miestų, kurie buvo patekę į lamanitų rankas.

10 Ir buvo taip, kad šešiasdešimt pirmaisiais teisėjų valdžios metais jiems pavyko atgauti net pusę savo valdų.

11 Dabar, ši didelė nefitų netektis ir didelė žūtis tarp jų nebūtų įvykusi, jei ne nelabumas ir bjaurumas, buvę tarp jų; taip, ir tai buvo taip pat tarp tų, kurie skelbėsi priklausą Dievo bažnyčiai.

12 Ir tai buvo dėl jų širdžių išdidumo, dėl jų nepaprastų turtų, taip, tai buvo dėl to, kad jie engė vargšą, sulaikydami savo maistą nuo alkano, sulaikydami savo drabužį nuo nuogo ir mušdami savo nuolankius brolius per skruostus, išjuokdami tai, kas šventa, neigdami pranašystės ir apreiškimo dvasią, žudydami, plėšdami, meluodami, vogdami, svetimaudami, keldami didelius vaidus, perbėgdami į Nefio žemę pas lamanitus.

13 Ir dėl šito didelio jų nelabumo ir gyrimosi savo jėga jie buvo palikti su savo pačių jėga; todėl jie neklestėjo, bet buvo suspausti ir ištikti, ir vejami lamanitų, kol neteko beveik visų savo žemių.

14 Bet štai, Moronihas skelbė daugelį dalykų žmonėms dėl jų nedorybės, ir taip pat Nefis ir Lehis, kurie buvo Helamano sūnūs, skelbė daugelį dalykų žmonėms, taip, ir pranašavo jiems daugelį dalykų apie jų nedorybes ir kas juos ištiks, jeigu jie neatgailaus dėl savo nuodėmių.

15 Ir buvo taip, kad jie atgailavo; ir kiek jie atgailavo, tiek jiems pradėjo sektis.

16 Nes kada Moronihas pamatė, kad jie atgailauja, jis išdrįso vesti juos iš vietovės į vietovę ir iš miesto į miestą, kol jie atgavo netgi pusę savo nuosavybės ir pusę savo žemių.

17 Ir taip pasibaigė šešiasdešimt pirmieji teisėjų valdžios metai.

18 Ir buvo taip, kad šešiasdešimt antraisiais teisėjų valdžios metais Moronihas nebegalėjo iš lamanitų atgauti daugiau valdų.

19 Todėl jie paliko savo ketinimą atgauti likusias savo žemes, nes lamanitų buvo tiek daug, kad nefitams pasidarė neįmanoma įgyti daugiau galios jiems; todėl Moronihas visas savo armijas panaudojo išlaikyti toms dalims, kurias buvo užėmęs.

20 Ir buvo taip, jog dėl lamanitų gausumo nefitai didžiai baiminosi, kad tik nebūtų pergalėti ir sutrypti, ir nužudyti, ir sunaikinti.

21 Taip, jie pradėjo atsiminti Almos pranašystes ir taip pat Mozijo žodžius; ir jie pamatė, kad buvo kietasprandžiai žmonės ir kad niekino Dievo įsakymus;

22 ir kad pakeitė ir sutrypė po kojomis Mozijo įstatymus, arba tai, ką Viešpats jam įsakė duoti žmonėms; ir jie pamatė, kad jų įstatymai tapo sugadinti ir kad jie tapo nelabais žmonėmis, tokiais pat nelabais kaip ir lamanitai.

23 Ir dėl jų nedorybės bažnyčia pradėjo silpti; ir jie pradėjo nebetikėti pranašystės dvasia ir apreiškimo dvasia; ir Dievo teismai žvelgė jiems į veidą.

24 Ir jie pamatė, kad ir jie tapo silpni kaip jų broliai lamanitai ir kad Viešpaties Dvasia daugiau jų nebesaugojo; taip, ji pasitraukė nuo jų, kadangi Viešpaties Dvasia negyvena nešventose šventyklose.

25 Todėl Viešpats nustojo saugoti juos savo stebuklinga ir neprilygstama galia, nes jie nupuolė į netikėjimo ir baisaus nelabumo būseną; ir jie pamatė, kad lamanitai buvo daug gausesni už juos, ir, jeigu jie nesiglaus prie Viešpaties, savo Dievo, jie neišvengiamai žus.

26 Nes štai, jie pamatė, kad lamanitų jėga buvo tokia pat didelė kaip jų jėga, būtent vyras prieš vyrą. Ir taip jie nupuolė į šitą didelį prasižengimą; taigi nedaugeliui metų tepraėjus, dėl savo prasižengimo jie tapo silpni.