Jaromo knyga

1 Dabar štai, aš, Jaromas, rašau keletą žodžių pagal savo tėvo Enoso įsakymą, kad būtų vedama mūsų genealogija.

2 O kadangi šitos plokštelės mažos ir kadangi tai užrašyta norint padėti mūsų broliams lamanitams, todėl būtinai turiu nors truputį parašyti; bet aš nerašysiu savo pranašysčių ir savo apreiškimų. Nes ką gi galiu parašyti daugiau negu mano tėvai yra užrašę? Nes argi jie neapreiškė išgelbėjimo plano? Aš sakau jums: taip; ir to man pakanka.

3 Štai, reikėtų daug ką padaryti tarp šių žmonių, nes jų širdys kietos ir ausys kurčios, ir protai akli, ir sprandai kieti; nepaisant to, Dievas jiems nepaprastai gailestingas ir kol kas dar nenušlavė jų nuo šios žemės veido.

4 Ir tarp mūsų yra daug tokių, kurie gauna daug apreiškimų, nes ne visi jie kietasprandžiai. Ir visi, kurie nėra kietasprandžiai ir tiki, bendrauja su Šventąja Dvasia, kuri apreiškia žmonių vaikams pagal jų tikėjimą.

5 Ir dabar, štai, du šimtai metų praėjo, ir Nefio žmonės sustiprėjo šalyje. Jie stengėsi laikytis Mozės įstatymo ir pašvęsti šabo dieną Viešpačiui. Ir jie nešventvagiavo ir nepiktžodžiavo. Ir šalies įstatymai buvo nepaprastai griežti.

6 Ir jie plačiai pasklido ant žemės veido. Taip pat ir lamanitai. O šie buvo daug gausesni už nefitus; ir jiems patiko žudyti, ir jie gerdavo žvėrių kraują.

7 Ir buvo taip, kad jie daug kartų ėjo kautis prieš mus, nefitus. Bet mūsų karaliai ir mūsų vadovai tikėjimu į Viešpatį buvo galingi vyrai; ir jie mokė žmones Viešpaties kelių; todėl mes atrėmėme lamanitus ir nušlavėme juos nuo savo žemių, ir pradėjome tvirtinti savo miestus ir visas kitas savo paveldo vietas.

8 Ir mūsų nepaprastai padaugėjo, ir mes pasklidome ant šios žemės veido, ir tapome nepaprastai turtingi aukso ir sidabro, ir vertingų daiktų, ir puikių medžio dirbinių, ir pastatų, ir įrengimų, ir taip pat geležies ir vario, ir skaistvario, ir plieno, gaminome visokius įvairių rūšių įrankius žemei dirbti bei karo ginklus – taip, nusmailintą strėlę ir strėlinę, ir strėlytę, ir ietį, ir visaip ruošėmės karui.

9 Ir taip pasiruošus sutikti lamanitus, jie neįveikė mūsų. Bet buvo patvirtintas Viešpaties žodis, kurį jis kalbėjo mūsų tėvams, sakydamas: Kiek laikysitės mano įsakymų, tiek klestėsite žemėje.

10 Ir buvo taip, kad Viešpaties pranašai grasino Nefio žmonėms pagal Dievo žodį, kad jeigu jie nesilaikys įsakymų, bet įpuls į prasižengimą, jie bus išnaikinti nuo šios žemės veido.

11 Todėl pranašai ir kunigai, ir mokytojai stropiai darbavosi, su didžiausiu kantrumu ragindami žmones būti stropius; mokydami Mozės įstatymo ir prasmės, dėl kurios jis duotas; įtikinėdami juos žvelgti ateitin, laukiant Mesijo, ir taip tikėti jį ateisiant, lyg jis jau būtų atėjęs. Ir šitaip jie juos mokė.

12 Ir buvo taip, kad tai darydami jie saugojo juos nuo sunaikinimo ant šios žemės veido, baksnodami jų širdis žodžiu, nuolat ragindami juos atgailauti.

13 Ir buvo taip, kad praėjo du šimtai trisdešimt aštuoneri metai ir didžiąją šio laiko dalį vyko karai, kovos ir nesutarimai.

14 Ir aš, Jaromas, daugiau nerašau, nes plokštelės yra mažos. Bet štai, mano broliai, jūs galite pasižiūrėti kitose Nefio plokštelėse; nes štai, ant jų išraižyti metraščiai apie mūsų karus, pagal karalių raštus, arba tie, kuriuos jie nurodė parašyti.

15 Ir aš perduodu į savo sūnaus Omnio rankas šias plokšteles, kad jos būtų vedamos pagal mano tėvų įsakymus.