1 Ir buvo taip, kad po dvejų metų tas Abinadis atėjo pas juos persirengęs, todėl jie neatpažino jo, ir pradėjo jiems pranašauti, sakydamas: Taip Viešpats įsakė man, sakydamas: Abinadi, eik ir pranašauk šitiems mano žmonėms, nes jie užkietino savo širdis prieš mano žodžius; jie neatgailavo dėl savo piktų darbų; todėl aš aplankysiu juos savo pyktyje, taip, savo nuožmiame pyktyje aplankysiu juos jų nedorybėse ir bjaurumuose.

2 Taip, vargas šitai kartai! Ir Viešpats tarė man: Ištiesk savo ranką ir pranašauk, sakydamas: Taip sako Viešpats: bus taip, kad ši karta dėl savo nedorybių bus nuvesta į vergiją ir mušama per veidą; taip, ir bus žmonių varoma ir žudoma; ir padangių maitvanagiai, ir šunys, taip, ir laukiniai žvėrys ris jų kūnus.

3 Ir bus taip, kad karaliaus Nojaus gyvybė bus verta tiek, kiek vertas apdaras karštoje krosnyje; nes jis pažins, kad aš esu Viešpats.

4 Ir bus, kad aš ištiksiu šituos savo žmones skaudžiais suspaudimais, taip, badu ir maru; ir padarysiu, kad jie aimanuos per visą dieną.

5 Taip, ir padarysiu, kad ant jų nugaros būtų užmesta našta; ir jie bus varomi kaip nebylus asilas.

6 Ir bus, kad pasiųsiu krušą ant jų, ir ji sutriuškins juos; ir jie taip pat bus ištikti rytų vėjo; taip pat ir vabzdžiai vargins jų žemę bei ris jų grūdus.

7 Ir jie bus ištikti didžio maro – ir visa tai aš padarysiu dėl jų nedorybių ir bjaurumų.

8 Ir bus, kad jeigu jie neatgailaus, aš visiškai išnaikinsiu juos nuo žemės veido; tačiau po savęs jie paliks metraštį, ir aš išsaugosiu tai kitoms tautoms, kurios apgyvens šią žemę; taip, netgi tai aš padarysiu, kad atskleisčiau šitos liaudies bjaurumus kitoms tautoms. Ir daug ką Abinadis pranašavo prieš šitą liaudį.

9 Ir buvo taip, kad jie supyko ant jo; ir sučiupo jį, ir nugabeno surištą pas karalių, ir sakė karaliui: Štai, atvedėme pas tave vyrą, kuris pranašavo blogį apie tavo žmones, ir sakė, kad Dievas sunaikins juos.

10 Ir jis taip pat pranašavo blogį apie tavo gyvybę ir sakė, kad tavo gyvybė bus kaip apdaras ugnies krosnyje.

11 Ir dar jis sakė, jog tu būsi kaip stiebas, būtent kaip sausas lauko stiebas, per kurį perbėgo žvėrys ir sutrypė kojomis.

12 Ir dar jis sakė, jog tu būsi kaip usnies žiedai, kurie, jai visiškai subrendus, pučiant vėjui, gainiojami po žemės veidą. Ir jis apsimeta, kad tai kalbėjo Viešpats. Ir jis sako, kad visa tai ištiks tave, jei neatgailausi, ir tai dėl tavo nedorybių.

13 Ir dabar, o karaliau, kokį gi didelį blogį padarei tu, arba kokias gi dideles nuodėmes padarė tavo žmonės, kad būtume pasmerkti Dievo arba teisiami šito vyro?

14 Ir dabar, o karaliau, štai, mes be kaltės, ir tu, o karaliau, nesi nusidėjęs; todėl šis vyras melavo apie tave ir pranašavo bergždžiai.

15 Ir štai, mes esame stiprūs, mes nepateksime į vergiją ir nebūsime mūsų priešų paimti nelaisvėn; taip, o tu klestėjai žemėje ir klestėsi.

16 Štai, čia tas vyras, atiduodame jį į tavo rankas; tu gali pasielgti su juo, kaip tau atrodo tinkama.

17 Ir buvo taip, kad karalius Nojus nurodė įmesti Abinadį į kalėjimą; ir jis įsakė, kad susirinktų kunigai, idant galėtų su jais pasitarti, ką jis turėtų su juo daryti.

18 Ir buvo taip, kad jie sakė karaliui: Atvesk jį čia, kad galėtume jį apklausti; ir karalius įsakė atvesti jį prieš juos.

19 Ir jie pradėjo jį klausinėti, kad galėtų jį sukirsti, kad turėtų kuo jį apkaltinti; bet jis drąsiai jiems atsakinėjo; ir atlaikė visus jų klausimus, taip, jų nuostabai; nes jis atsilaikė prieš juos su visais jų klausimais ir pergalėjo juos su visais jų žodžiais.

20 Ir buvo taip, kad vienas iš jų tarė jam: Ką reiškia šie žodžiai, kurie užrašyti ir kurių mokė mūsų tėvai:

21 Kokios gražios kalnuose kojos to, kuris neša gerą žinią; kuris skelbia taiką; kuris atneša gerą žinią apie gėrį; kuris skelbia išgelbėjimą; kuris sako Sionei: Tavo Dievas viešpatauja.

22 Tavo sargybiniai pakels savo balsą; vienu balsu drauge jie giedos; nes jie savo akimis matys, kada Viešpats sugrąžins Sionę.

23 Pratrūkite džiūgavimu; giedokite drauge, jūs, Jeruzalės griuvėsiai; nes Viešpats paguodė savo žmones, jis išpirko Jeruzalę;

24 Viešpats apnuogino savo šventą ranką visų tautų akyse, ir visi žemės pakraščiai išvys mūsų Dievo išgelbėjimą?

25 Ir dabar Abinadis tarė jiems: Argi jūs, kurie esate kunigai ir apsimetinėjate, kad mokote šituos žmones ir suprantate pranašavimo dvasią, vis dėlto norite sužinoti iš manęs, ką tai reiškia?

26 Sakau jums: vargas jums už tai, kad iškraipote Viešpaties kelius! Nes jei suprantate šituos dalykus, jūs jų nemokėte; todėl jūs iškraipėte Viešpaties kelius.

27 Jūs neatvėrėte savo širdžių supratimui; todėl nebuvote išmintingi. Taigi ko jūs mokote šiuos žmones?

28 Ir jie atsakė: Mes mokome Mozės įstatymo.

29 Ir vėl jis tarė jiems: Jei mokote Mozės įstatymo, kodėl gi jo nevykdote? Kodėl širdimis prisirišote prie turtų? Kodėl paleistuvaujate ir švaistote savo jėgą su pasileidėlėmis, taip, ir tuo pastūmėjate šituos žmones nusidėti, kad Viešpats turi dėl to siųsti mane pranašauti prieš šituos žmones, taip, būtent didį blogį prieš šituos žmones?

30 Argi nežinote, kad kalbu tiesą? Taip, jūs žinote, kad kalbu tiesą; ir turėtumėte drebėti prieš Dievą.

31 Ir bus taip, jog būsite sutriuškinti už savo nedorybes, nes sakėte, kad mokote Mozės įstatymo. Ir ką jūs žinote apie Mozės įstatymą? Ar išgelbėjimas ateina per Mozės įstatymą? Ką pasakysite?

32 Ir jie atsakė ir tarė, kad išgelbėjimas atėjo per Mozės įstatymą.

33 Bet dabar Abinadis tarė jiems: Žinau, kad jei vykdote Dievo įsakymus, jūs būsite išgelbėti; taip, jei vykdote įsakymus, kuriuos Viešpats davė Mozei ant Sinajaus kalno, sakydamas:

34 Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų.

35 Neturėsi jokio kito Dievo prieš mane.

36 Nedarysi sau jokio drožto atvaizdo ar ko nors, panašaus į tai, kas viršuj danguje ar apačioj žemėje.

37 Dabar Abinadis tarė jiems: Ar vykdėte visa tai? Sakau jums: ne, nevykdėte. Ir ar mokėte šituos žmones, kad jie visa tai vykdytų? Sakau jums: ne, nemokėte.