1 Ir dabar, baigęs kalbėti žmonėms, karalius Benjaminas manė esant tinkama surašyti vardus visų tų, kurie sudarė sandorą su Dievu, kad laikysis jo įsakymų.

2 Ir buvo taip, kad, išskyrus mažus vaikus, nebuvo nė vienos sielos, kuri nesudarė sandoros ir nepriėmė Kristaus vardo.

3 Ir be to, buvo taip, kad karalius Benjaminas, baigęs visa tai ir pašventęs savo sūnų Moziją savo žmonių valdovu ir karaliumi, ir davęs jam visus įpareigojimus dėl karalystės, ir taip pat paskyręs kunigus mokyti žmones, kad per tai jie galėtų girdėti ir žinoti Dievo įsakymus, ir raginti juos prisiminti jų duotą priesaiką, jis paleido minią, ir jie sugrįžo, kiekvienas pagal savo šeimas į savo namus.

4 Ir Mozijas pradėjo valdyti vietoje savo tėvo. Ir jis pradėjo valdyti trisdešimtais savo gyvenimo metais, kas iš viso sudarė apie keturis šimtus septyniasdešimt šešerius metus nuo to laiko, kai Lehis paliko Jeruzalę.

5 Ir karalius Benjaminas gyveno dar trejus metus ir mirė.

6 Ir buvo taip, kad karalius Mozijas vaikščiojo Viešpaties keliais ir laikėsi jo potvarkių bei nuostatų, ir vykdė jo įsakymus visame, ką tik jis įsakė jam.

7 Ir karalius Mozijas nurodė žmonėms, kad jie dirbtų žemę. Ir jis pats taip pat dirbo žemę, kad nebūtų našta savo žmonėms, kad jis visame kame galėtų elgtis taip, kaip elgėsi jo tėvas. Ir trejus metus tarp visų jo žmonių nebuvo kovos.