1 Ir buvo taip, kad baigęs kalbėti savo žmonėms – nes jis kalbėjo jiems daug dalykų ir tik keletą iš jų aš užrašiau šioje knygoje – karalius Limhis pasakė savo žmonėms viską apie jų brolius, gyvenančius Zarahemlos žemėje.

2 Ir jis nurodė, kad Amonas stotų priešais minią ir papasakotų jiems viską, kas atsitiko jų broliams nuo to laiko, kada Zenifas išėjo iš tos žemės, iki to laiko, kada jis pats atėjo iš tos žemės.

3 Ir jis taip pat persakė jiems paskutinius žodžius, kurių karalius Benjaminas mokė juos, ir paaiškino juos karaliaus Limhio žmonėms taip, kad jie galėtų suprasti visus žodžius, kuriuos jis kalbėjo.

4 Ir buvo taip, kad po to, kai jis visa tai padarė, karalius Limhis paleido minią ir nurodė sugrįžti kiekvienam į savo namus.

5 Ir buvo taip, jog jis nurodė atnešti priešais Amoną plokšteles, kuriose buvo metraštis apie jo žmones nuo to laiko, kada jie paliko Zarahemlos žemę, kad jis jas perskaitytų.

6 Dabar, kai tik Amonas perskaitė metraštį, karalius jo pasiteiravo, ar jis gali versti kalbas, ir Amonas atsakė jam, kad negali.

7 Ir karalius tarė jam: Būdamas nuliūdęs dėl savo žmonių suspaudimų, nurodžiau, kad keturiasdešimt trys iš mano žmonių leistųsi kelionėn į tyrus, kad surastų Zarahemlos žemę, idant galėtume kreiptis į savo brolius, kad išvaduotų mus iš vergijos.

8 Ir jie buvo pasiklydę tyruose daugelį dienų, tačiau jie buvo stropūs ir, nors nerado Zarahemlos žemės, bet sugrįžo į šią žemę, keliavę žemėje tarp daugelio vandenų, atradę žemę, padengtą žmonių ir gyvulių kaulais ir taip pat padengtą visokių pastatų griuvėsiais, atradę žemę, kuri buvusi apgyventa žmonių, gausių kaip Izraelio pulkai.

9 Ir paliudijimui, kad tai, ką jie pasakojo, yra tiesa, jie atnešė dvidešimt keturias plokšteles, pilnas raižinių, ir jos yra iš gryno aukso.

10 Ir štai, jie taip pat atnešė antkrūtinius, kurie yra dideli, ir jie yra iš skaistvario bei vario ir puikiai išsilaikę.

11 Ir dar, jie atnešė kalavijų, kurių rankenos suirusios ir kurių geležtės suėstos rūdžių; ir šalyje nėra nė vieno, kas galėtų versti kalbą, kitaip sakant, raižinius, esančius ant plokštelių. Todėl sakiau tau: Ar tu gali išversti?

12 Ir sakau tau vėl: Ar žinai ką nors, kas galėtų išversti? Nes aš trokštu, kad šie metraščiai būtų išversti į mūsų kalbą; nes galbūt jie suteiks mums žinių apie likusius iš liaudies, kuri buvo sunaikinta, iš kur atėjo šie metraščiai; arba galbūt jie suteiks mums žinių apie pačius žmones, kurie buvo sunaikinti; ir aš trokštu žinoti jų sunaikinimo priežastį.

13 Dabar Amonas tarė jam: Aš galiu užtikrintai pasakyti tau, o karaliau, apie vyrą, kuris gali išversti metraščius; nes jis turi tai, su kuo gali pažiūrėti ir išversti visus senovinius metraščius; ir tai Dievo dovana. Ir tie dalykai vadinami vertikliais, ir joks žmogus negali žiūrėti per juos, jeigu jam neįsakyta, kad nežiūrėtų ten, kur nevalia, ir nepražūtų. Ir kiekvienas, kuriam įsakyta pro juos žiūrėti, vadinamas regėtoju.

14 Ir štai, žmonių, kurie yra Zarahemlos žemėje, karalius yra tas vyras, kuriam įsakyta daryti tai ir kuris turi šią didžią dovaną iš Dievo.

15 Ir karalius pasakė, kad regėtojas pranoksta pranašą.

16 Ir Amonas tarė, kad regėtojas yra apreiškėjas ir taip pat pranašas; ir didesnės dovanos joks žmogus negali turėti, nebent jis turėtų Dievo galią, ko negali joks žmogus; tačiau žmogus gali turėti didžią galią, duotą jam Dievo.

17 Bet regėtojas gali žinoti apie tai, kas buvo, ir taip pat apie tai, kas įvyks, ir per juos viskas bus apreikšta, arba, tiksliau tai, kas yra slapta, bus atskleista ir paslėpti dalykai išeis į šviesą, ir tai, kas nežinoma, jų dėka bus padaryta žinoma, ir taip pat jų dėka bus padaryta žinoma tai, kas kitaip negalėtų būti žinoma.

18 Taip Dievas parūpino priemones, kad žmogus per tikėjimą galėtų daryti galingus stebuklus; todėl jis tampa didžiai naudingu savo aplinkiniams.

19 Ir dabar, kada Amonas baigė kalbėti šiuos žodžius, karalius nepaprastai džiūgavo ir dėkojo Dievui, sakydamas: Be abejonės, didis slėpinys yra šiose plokštelėse ir šie vertikliai, be abejonės, buvo paruošti tam, kad visi tokie slėpiniai būtų atskleisti žmonių vaikams.

20 O kokie nuostabūs Viešpaties darbai ir kaip ilgai jis yra kantrus savo žmonėms, taip, ir koks aklas ir neprieinamas žmonių vaikų supratimas; nes jie nenori siekti išminties ir nenori, kad ji valdytų juos!

21 Taip, jie kaip laukinė kaimenė, kuri bėga nuo ganytojo ir pakrinka, ir yra vejami ir suryjami miško žvėrių.