127 Skyrius
Pranašo Džozefo Smito laiškas pastarųjų dienų šventiesiems Navū mieste, Ilinojaus valst., kuriame išdėstyti nurodymai dėl krikšto už mirusiuosius, datuotas Navū, 1842 m. rugsėjo 1 d. (History of the Church, 5:142–144).
1–4 Džozefas Smitas džiaugiasi persekiojimais ir priespauda; 5–12 Turi būti vedami krikštų už mirusiuosius aprašai.
1 Kadangi Viešpats apreiškė man, kad mano priešai tiek Misūrio, tiek ir šitoje valstijoje vėl persekioja mane; ir kadangi jie mane persekioja be priežasties ir iš jų pusės nėra nė menkiausio šešėlio ar atspalvio teisingumo, arba teisės, imtis teisinių veiksmų prieš mane; ir kadangi jų pretenzijos pagrįstos juodžiausiu melu, aš pamaniau, kad man būtų tikslinga ir išmintinga trumpam palikti šią vietą dėl savo paties ir šių žmonių saugumo. Norėčiau pasakyti visiems, su kuriais turiu reikalų, kad savo reikalus aš palikau įgaliotiniams ir raštininkams, kurie atliks visus reikalus greitai ir deramai ir pasirūpins, kad tinkamu metu visos mano skolos būtų apmokėtos, perleidžiant turtą ar kitaip, kaip pareikalaus konkretus atvejis ar leis aplinkybės. Kai sužinosiu, kad audra visiškai išsikvėpė, vėl sugrįšiu pas jus.
2 O kas dėl pavojų, per kuriuos esu pašauktas pereiti, jie man atrodo tik nereikšmingas dalykas, kadangi žmogaus pavydas ir rūstybė buvo mano įprasta dalia visas mano gyvenimo dienas; ir to priežastis būtų neaiški, jeigu ne tai, kad aš buvau paskirtas prieš pasaulio įkūrimą kažkokiam geram ar blogam tikslui, kaip jūs tai pasirinksite pavadinti. Spręskite patys. Dievas žino visa tai, ar jis geras ar blogas. Bet, kaip ten bebūtų, aš papratęs plaukioti giliame vandenyje. Visa tai man tapo antrąja prigimtimi; ir aš linkęs kaip Paulius džiaugtis priespauda; nes iki šios dienos mano tėvų Dievas išgelbėjo mane iš jų visų ir gelbės toliau; nes štai, aš triumfuosiu virš visų savo priešų, nes Viešpats Dievas tai pasakė.
3 Todėl visi šventieji tedžiūgauja ir būna nepaprastai linksmi; nes Izraelio Dievas yra jų Dievas ir jis atseikės teisingą atlygį kaip atpildą ant visų prispaudėjų galvų.
4 Ir dar, iš tiesų taip sako Viešpats: Tegul mano šventyklos darbas ir visi darbai, kuriuos jums paskyriau, bus tęsiami ir nesustos; ir tegul jūsų stropumas ir ištvermė, ir kantrybė, ir jūsų darbai bus padvigubinti, ir jūs jokiu būdu neprarasite savo atlygio, – sako Pulkų Viešpats. Ir jeigu jie jus persekioja, tai taip jie persekiojo ir pranašus bei teisius vyrus, buvusius prieš jus. Už visa tai yra atlygis danguje.
5 Ir dar, duodu jums žodį dėl krikšto už jūsų mirusiuosius.
6 Iš tiesų taip sako Viešpats jums dėl jūsų mirusiųjų: Kai kas nors iš jūsų krikštijasi už savo mirusiuosius, tegul ten būna registratorius, ir tegul jūsų krikštus jis mato savo akimis; tegul jis girdi savo ausimis, kad galėtų tikrai paliudyti, – sako Viešpats;
7 kad apie visa, ką užrašote, būtų užrašyta ir danguje; kad visa, ką tik surišate žemėje, būtų surišta danguje; kad visa, ką tik atrišate žemėje, būtų atrišta ir danguje;
8 nes aš netrukus sugrąžinsiu žemėn daug ką, kas susiję su kunigyste, – sako Pulkų Viešpats.
9 Ir dar, tegul visi užrašai būna vedami tvarkingai, kad būtų sudėti į mano šventosios šventyklos archyvus, idant būtų prisimenami iš kartos į kartą, – sako Pulkų Viešpats.
10 Aš noriu pasakyti visiems šventiesiems, kad nepaprastai troškau kitą šabą pasisakyti jiems iš sakyklos apie krikštą už mirusiuosius. Bet kadangi tai padaryti – ne mano galioje, tai aš laikas nuo laiko parašysiu Viešpaties žodį apie tai, kaip ir apie daugelį kitų dalykų, ir nusiųsiu tai jums paštu.
11 Dabar, šiuokart, dėl laiko stokos aš baigiu savo laišką; nes priešas nesnaudžia ir, kaip sakė Gelbėtojas, ateina šio pasaulio kunigaikštis, bet manyje jis nieko neturi.
12 Štai, aš meldžiu Dievą, kad visi jūs būtumėte išgelbėti. Ir aš pasirašau kaip jūsų tarnas Viešpatyje, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios pranašas ir regėtojas.
Džozefas Smitas