85 Skyrius
Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Kirtlande, Ohajo valst., 1832 m. lapkričio 27 d. (History of the Church, 1:298–299). Šis skyrius yra ištrauka iš pranašo laiško V. V. Felpsui, kuris gyveno Independense, Misūrio valstijoje. Jis buvo parašytas kaip atsakymas į klausimus apie tuos šventuosius, kurie persikėlė į Sionę, bet negavo savo paveldo pagal Bažnyčioje nustatytą tvarką.
1–5 Paveldai Sionėje turi būti gaunami per pašventimą; 6–12 Vienas galingas ir stiprus duos šventiesiems jų paveldą Sionėje.
1 Tai yra Viešpaties paskirto raštininko pareiga vesti istoriją ir bendrą bažnyčios metraštį apie viską, kas vyksta Sionėje, ir apie visus tuos, kurie pašvenčia turtą ir teisėtai gauna paveldus iš vyskupo;
2 ir taip pat apie jų gyvenimo būdą, jų tikėjimą ir darbus; ir taip pat apie atsimetėlius, kurie atsimeta po to, kai gauna savo paveldus.
3 Tai prieštarauja Dievo valiai ir įsakymui, kad vardai tų, kurie negauna savo paveldo pašventimu, pagal jo įstatymą, kurį jis davė, kad apmokestintų savo liaudį dešimtine, idant paruoštų juos keršto ir sudeginimo dienai, būtų surašyti kartu su Dievo žmonėmis.
4 Nė jų genealogija neturi būti vedama ar laikoma ten, kur galėtų būti surasta kokiuose nors bažnyčios metraščiuose ar istorijoje.
5 Nei jų vardai, nei jų tėvų vardai, nei jų vaikų vardai nebus užrašyti Dievo įstatymo knygoje, – sako Pulkų Viešpats.
6 Taip, taip sako ramus tylus balsas, kurio kuždesys veria kiaurai ir persmelkia viską, ir pasireikšdamas dažnai priverčia mano kaulus drebėti, sakydamas:
7 Ir bus taip, kad aš, Viešpats Dievas, siųsiu vieną galingą ir stiprų, laikantį rankoje galios skeptrą, apsigaubusį šviesa, lyg drabužiu, kurio burna ištars žodžius, amžinus žodžius; tuo tarpu jo vidus bus tiesos versmė, kad sutvarkytų Dievo namus ir kad sklypais paskirstytų paveldus šventųjų, kurių vardai, o taip pat jų tėvų ir jų vaikų vardai, bus surašyti Dievo įstatymo knygoje;
8 tuo tarpu tas vyras, kurį Dievas pašaukė ir paskyrė, kuris ištiesia ranką, kad prilaikytų Dievo skrynią, kris nuo mirties strėlės, lyg medis, nutrenktas ryškios žaibo strėlės.
9 Ir visi tie, kurie neįrašyti į atminimo knygą, tą dieną neras paveldo, bet bus sukapoti gabalais, ir jiems bus paskirta dalis tarp netikinčiųjų, kur aimanos ir dantų griežimas.
10 Tai sakau ne nuo savęs; todėl, kaip Viešpats kalba, taip jis ir įvykdys.
11 Ir tie, kurie priklauso aukštajai kunigystei, kurių vardai nėra įrašyti įstatymo knygoje, arba kurie žinomi kaip atsimetę arba iškirsti iš bažnyčios, lygiai kaip ir priklausantys žemesniajai kunigystei arba nariai, tą dieną neras paveldo tarp Aukščiausiojo šventųjų;
12 todėl su jais bus pasielgta taip, kaip su kunigo vaikais, kaip užrašyta Ezros antrame skyriuje, šešiasdešimt pirmoje ir antroje eilutėse.