Įvadas

Doktrina ir Sandoros yra dieviškų apreiškimų ir įkvėptų pareiškimų, duotų kurti ir tvarkyti Dievo karalystę žemėje paskutinėmis dienomis, rinkinys. Nors dauguma skyrių skirti Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariams, šios žinios, įspėjimai ir paraginimai yra visos žmonijos labui ir kviečia visus žmones visur įsiklausyti į Viešpaties Jėzaus Kristaus balsą, kalbantį jiems dėl jų laikinosios gerovės ir nesibaigiančio išgelbėjimo.

Dauguma šio rinkinio apreiškimų gauti per Džozefą Smitą jaunesnįjį – pirmąjį Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios pranašą ir prezidentą. Kiti paskelbti per kai kuriuos jo darbo prezidentūroje tęsėjus (žr. 135, 136 ir 138 skyrių įvadus bei 1 OP ir 2 OP).

Doktrinos ir Sandorų knyga yra viena iš Bažnyčios patvirtintų Raštų greta šventosios Biblijos, Mormono Knygos ir Brangiojo Perlo. Tačiau Doktrina ir Sandoros yra unikali, kadangi ji nėra senovinio dokumento vertimas, bet yra šiuolaikinės kilmės ir duota Dievo per jo išrinktuosius pranašus atnaujinti jo šventą darbą ir įkurti Dievo karalystę žemėje šiomis dienomis. Apreiškimuose skaitytojas girdi švelnų, bet tvirtą Viešpaties Jėzaus Kristaus balsą, vėl kalbantį laikų pilnatvės evangelijos laikotarpiu; ir joje pradedamas darbas yra pasiruošimas jo antrajam atėjimui, išpildant ir patvirtinant visų šventųjų pranašų nuo pasaulio pradžios žodžius.

Džozefas Smitas jaunesnysis gimė 1805 m. gruodžio mėn. 23 d. Šerone, Vindzoro apygardoje, Vermonto valstijoje. Vaikystėje jis su savo šeima persikėlė į Mančesterį, Niujorko valstijos vakaruose. Būtent gyvendamas šalia Mančesterio, 1820 m. pavasarį, būdamas keturiolikos metų amžiaus, jis patyrė savo pirmąjį regėjimą, kuriame jį aplankė pats Dievas, Amžinasis Tėvas, ir jo Sūnus Jėzus Kristus. Šiame regėjime jam buvo pasakyta, kad Jėzaus Kristaus tikrosios Bažnyčios, kuri buvo įkurta Naujojo Testamento laikais ir kuri teikė evangelijos pilnatvę, jau nebėra žemėje. Po to buvo kiti dieviški apsireiškimai, kuriuose jį mokė daugelis angelų; jam buvo parodyta, kad Dievas jam skyrė atlikti ypatingą darbą žemėje ir kad per jį į žemę bus sugrąžinta Jėzaus Kristaus Bažnyčia.

Laikui bėgant Džozefas Smitas su dieviška pagalba galėjo išversti ir išleisti Mormono Knygą. Tuo metu jį ir Oliverį Kauderį 1829 m. gegužės mėn. Jonas Krikštytojas įšventino į Aarono kunigystę (žr. DS 13), ir netrukus po to senovės apaštalai Petras, Jokūbas ir Jonas įšventino juos taip pat į Melchizedeko kunigystę (žr. DS 27:12). Po to buvo kiti įšventinimai, kurių metu Mozė, Elija ir Elijas bei daug senovės pranašų suteikė jiems kunigystės raktus (žr. DS 110; 128:18, 21). Šie įšventinimai iš tikrųjų buvo dieviško įgaliojimo sugrąžinimas žmogui žemėje. 1830 m. balandžio 6 d., vadovaujamas iš dangaus, pranašas Džozefas Smitas organizavo Bažnyčią, ir taip tikroji Jėzaus Kristaus Bažnyčia vėl veikia tarp žmonių kaip organizacija, įgaliota mokyti evangelijos ir atlikti išgelbėjimo apeigas (žr. Brangusis Perlas, Džozefo Smito istorija, 1:1–75 ir DS 20).

Šie šventi apreiškimai buvo gauti kaip atsakymai į maldas sunkią valandą ir išplaukė iš realių gyvenimo situacijų, susijusių su realiais žmonėmis. Pranašas ir jo bendražygiai ieškojo dieviško vadovavimo, ir šie apreiškimai patvirtina, kad jie jį gavo. Apreiškimuose skaitytojas mato Jėzaus Kristaus evangelijos sugrąžinimą ir atskleidimą bei laikų pilnatvės evangelijos laikotarpio įvedimą. Taip pat šiuose apreiškimuose parodyti Bažnyčios kėlimasis į vakarus iš Niujorko ir Pensilvanijos į Ohajo, Misūrio, Ilinojaus valstijas ir pagaliau į vakarų Amerikos Didijį baseiną bei didžiulės šventųjų pastangos siekiant pastatyti Sionę žemėje dabartiniais laikais.

Keletas pirmųjų skyrių aprašo dalykus, susijusius su Mormono Knygos vertimu ir išleidimu (žr. 3, 5, 10, 17 ir 19 skyrius). Kai kurie tolimesni skyriai atspindi kaip pranašas Džozefas Smitas darė įkvėptą Biblijos vertimą, kurio metu buvo gauta daug didžių doktrininių skyrių (pvz., žr. 37, 45, 73, 76, 77, 86, 91 ir 132 skyrius, kurių kiekvienas tiesiogiai susijęs su Biblijos vertimu).

Apreiškimuose pristatomos evangelinės doktrinos, aiškinančios evangeliniai mokymai, aiškinantys tokius fundamentalius klausimus kaip: Dievybės esmė, žmogaus kilmė, Šėtono realumas, mirtingumo prasmė, paklusnumo būtinumas, atgailos reikalingumas, Šventosios Dvasios poveikiai, su išgelbėjimu susiję apeigos ir ritualai, žemės likimas, būsima žmogaus būsena po Prikėlimo ir Teismo, santuokos ryšių amžinumas ir šeimos amžinasis pobūdis. Taip pat per vyskupų, Pirmosios Prezidentūros, Dvylikos Tarybos ir Septyniasdešimties pašaukimą bei kitų pirmininkavimo pareigybių ir kvorumų įsteigimą palaipsniui atskleidžiama Bažnyčios valdymo struktūra. Galiausiai pateiktas liudijimas apie Jėzų Kristų – jo dieviškumą, jo didybę, jo tobulumą, jo meilę ir jo išperkančiąją galią – daro šią knygą didžiai vertingą žmonijos šeimai, vertingesnę už visos žemės turtus.

Kai kurie iš šių apreiškimų buvo išleisti Sionėje (Independense), Misūrio valst., 1833 metais bendru pavadinimu A Book of Commandments for the Government of the Church of Christ (Įsakymų knyga Kristaus Bažnyčiai valdyti). Apie šį leidinį Bažnyčios vyresnieji iškilmingai paliudijo, jog Viešpats paliudijo jų sieloms, kad šie apreiškimai yra tikri. Viešpačiui toliau bendraujant su savo tarnais, po dviejų metų Kirtlande, Ohajo valst., buvo išleistas papildytas rinkinys, pavadintas Doctrine and Covenants of the Church of the Latter Day Saints (Pastarųjų Dienų Šventųjų Bažnyčios Doktrina ir Sandoros). 1835 metais prie šio leidinio buvo pridėtas toks raštiškas Dvylikos Apaštalų liudijimas:

Dvylikos Apaštalų liudijimas
apie Doktrinos ir Sandorų knygos tikrumą

Liudytojų liudijimas apie Viešpaties Įsakymų Knygą, įsakymų, kuriuos jis davė savo Bažnyčiai per Džozefą Smitą jaunesnįjį, šiam tikslui paskirtą Bažnyčios balsu:

Taigi, mes norime paliudyti visam žmonijos pasauliui, kiekvienam kūriniui ant žemės veido, kad Viešpats paliudijo mūsų sieloms per Šventąją Dvasią, išlietą ant mūsų, kad šie įsakymai duoti Dievo įkvėpimu ir yra naudingi visiems žmonėms, ir išties tikri.

Mes tai liudijame pasauliui Viešpaties padedami; ir būtent per Dievo Tėvo ir jo Sūnaus Jėzaus Kristaus malonę mums suteikta ši privilegija liudyti tai pasauliui, dėl ko mes nepaprastai džiūgaujame, visada melsdami Viešpatį, kad žmonių vaikams būtų iš to nauda.

Dvylikos vardai:

Vėlesniuose Doktrinos ir Sandorų leidimuose buvo pridėti papildomi apreiškimai ir kiti užrašytini dalykai, gauti ir priimti kompetentingų Bažnyčios susirinkimų ar konferencijų.

Pradedant 1835 metų leidimu, buvo įtraukta ir septynių teologinių pamokų serija; jos vadinosi Lectures on Faith (Paskaitos apie tikėjimą). Jos buvo paruoštos naudoti pranašų mokykloje, veikusioje Kirtlande, Ohajo valst., nuo 1834 iki 1835 metų. Nors ir naudingos doktrinai ir pamokymui, šios paskaitos buvo išimtos iš Doktrinos ir Sandorų, pradedant 1921 m. leidimu, kadangi jos nebuvo pateiktos arba pristatytos kaip apreiškimai visai Bažnyčiai.

Aišku, kad ankstesniuose angliškuose leidimuose liko kai kurių klaidų, ypač skyrių įvadų istorinėse dalyse. Dėl to šiame leidime, kur atrodė reikalinga, yra padaryta datų ir vietovardžių pataisymų ir taip pat keletas kitų nereikšmingų pataisymų. Šie pakeitimai buvo padaryti tam, kad medžiaga atitiktų istorinius dokumentus. Kitos šio paskutinio leidimo ypatybės yra susijusios su dalinių nuorodų, skyrių įvadų ir skyrių temų apžvalgų patobulinimais. Visa tai padaryta, kad padėtų skaitytojams suprasti Viešpaties žinią, pateiktą Doktrinoje ir Sandorose, bei džiūgauti ja.

Doktrinų ir Sandorų skyrių įvaduose yra nuorodų į History of the Church (Bažnyčios Istoriją). Bažnyčios Istorija yra septynių tomų istorinis aprašymas apie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią nuo 1820 iki 1848 metų. Kadangi šie tomai neišversti ir yra tik anglų kalba, šaltinio nuorodos į Bažnyčios Istoriją šio leidimo Doktrinų ir Sandorų skyrių įvaduose nurodo į šios istorijos angliškus tomus.