17. Išėjimas į Vakarus

Buvo planuojama evakuaciją iš Navū, Ilinojaus valst., pradėti kovo–balandžio mėnesiais, bet dėl gaujos grąsinimų prezidentas Jangas nurodė šventųjų išėjimą per Misisipės upę pradėti 1846 m. vasario 4 d. Prezidentas Jangas pasiliko atlikti šventųjų apdovanojimus ir neišvyko iš Navū iki vasario vidurio.

Reikšmingi įvykiai. Prieš savo mirtį pranašas Džozefas Smitas pranašavo: „Kai kurie iš jūsų gyvens, kad eitų ir padėtų įsikurti, ir statytų miestus, ir matytų, kaip šventieji tampa galinga tauta Uoliniuose kalnuose“. 1846 m., nuo vasario iki rugsėjo, iš Navū išvyko beveik 12 000 šventųjų. Po to, kai šventieji paliko Vinter Kvotersą ir vėliau kitas vietas, jie buvo suorganizuoti į vadų vadovaujamas dešimtis, penkiasdešimtis ir šimtines (DS 136:3). 1846 m. rugsėjį maždaug 800 vyrų gauja, ginkluota šešiomis patrankomis, apgulė Navū. Po kelių kovos dienų išlikę šventieji buvo priversti pasiduoti, kad išgelbėtų savo gyvybes ir gautų galimybę persikelti per upę. Nuo penkių iki šešių šimtų vyrų, moterų ir vaikų persikėlė per upę ir apsistojo ant upės kranto. Prezidentas Brigamas Jangas pasiuntė gelbėtojų komandas su atsargomis, kad evakuotų tuos „vargšus šventuosius“.