39:18

Šaunūs Jėzaus liudytojai

2021 m. SI Pasaulinė dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems

Vyresnysis Geritas V. Gongas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo

2021 m. sausio 10 d.

Brangūs broliai ir seserys, štai jums gražus palinkėjimas naujiems metams, kuris giedamas ispaniškai: „Pasaulis džiūgauja viltim, užgimusia su naujos dienos šviesa!“¹

Gavę teigiamus COVID-19 testo rezultatus mudu su seserimi Gong nustebome ir susirūpinome. Dėkojame jums už jūsų žinutes ir maldas, kad visiškai pasveiktume. Nors ir buvome izoliacijoje, tačiau nepasijutome izoliuoti. Dabar mudu su seserimi Gong dar labiau meldžiamės už visus, kenčiančius šios pandemijos sunkumus.

Pasaulyje yra apie 1.47 milijardo 18–30 metų suaugusiųjų. Mūsų Bažnyčiai priklausantys18–30 metų suaugusieji gyvena 6 žemynuose esančiose maždaug 180 šalių ir teritorijų. Mormono Knygą skaitote daugiau nei 114 kalbų.

Mums su seserimi Gong labai patiko su jumis susitikti Reksberge, Aidahe; Manause, Brazilijoje; Bogotoje, Kolumbijoje, ir kitur plačiame pasaulyje;² visuose žemynuose ir įvairiausiomis aplinkybėmis.

Ar žinote, kad dabar turime Aliaskos „North Pole“ (liet. Šiaurės ašigalio) kuolą?

Šiandien susirinkome technologijų pagalba. Meldžiu, kad Šventoji Dvasia mus suvienytų tikėjime, paliestų mūsų širdis ir atvertų jums kelią šiais nelengvais laikais.

Brangūs broliai ir seserys, Dievas yra gyvas. Prašau, ateikite ir pajuskite Jo meilę ir Jo galią auginti ir keisti. Te apglėbia Jis jus saugančiomis rankomis³ su užtikrinimu, kad esate pakankamai geri. Jūs turite didžiulį dievišką potancialą, kurį galite kasdien plėtoti.

Šiandien pasidalysiu trimis mane įkvėpusiais kvietimais: 1) gilinti asmeninį ryšį su Dievu, 2) keisti ateitį dabar ir 3) tapti geresne savęs versija. Meldžiu, kad visi šie kvietimai sustiprintų jūsų tikėjimą ir artintų jus prie Dievo ir jus supančių žmonių, kad taip eidami Jo sandoros keliu atrastumėte nuolatinį džiaugsmą.

Pirmasis kvietimas. Su visa įtraukiančia meile Dangiškasis Tėvas pažada: „Nurimkite ir žinokite, kad aš esu Dievas.“⁴

Nors užaugau didmiestyje, tačiau mėgstu išvykas į kalnus. Ten su draugais kartu laisvai tyrinėdami gamtą ištisą dieną kopiame į kalnus, po atviru dangumi nakvojame šalia laukinių ežerų, klausydamiesi naktinio vėjo dainavimo.

Mudu su seserimi Gong neseniai lankėmės vienoje tamsioje ir gražioje vietoje, kad galėtume matyti Paukščių taką. Jis matėsi beveik taip pat ryškiai, kaip ir šioje nuotraukoje.

Paukščių takas yra apipintas įvairiais mitais, stebuklais ir slėpiniais. Kiniškai Paukščių takas reiškia „Tian He“ (liet. „dangaus upė“). Baltarusių, estų ir suomių kalbomis jis reiškia „paukščių taką“. Kai kur Paukščių takas vadinamas „keliu į Santjagą“. Čerokių kalboje jis vadinamas „keliu, kuriuo nubėgo šuo“; hebrajiškai jis reiškia „šviesos upė“.⁵

„Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę. […] Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.“⁶ Dievas yra žinantis, galingas ir geras. Pati Jo kūrinijos esmė, rafinuotumas ir harmonija liudija apie kiekvienam iš mūsų skirtą Jo beribę meilę ir laimės planą. Alma liudija: „Viskas rodo, jog yra Dievas; taip, būtent žemė ir viskas, kas yra ant jos veido, taip, ir jos judėjimas, taip, ir taip pat visos planetos, kurios juda savo įprastiniu keliu, liudija, jog yra aukščiausiasis Kūrėjas.“⁷

Kad stabtelėtume ir „nusiramintume“, turime dėti sąmoningas pastangas. O kad „žino[tume], jog [Dievas yra] Dievas“⁸, reikia dvasinio atvirumo ir nuolankumo. Kartais stabtelėdami ties mažiau reikšmingais dalykais lengviau atrandame svarbesnių dalykų.

Kad Dievas yra Dievas, geriausiai sužinosite pastebėdami Jo atspaudus kūrinijoje, skirtoje linksminti širdį. Mes giedame:

„Už grožybę žemės mūs,
už grožybę iš dangaus,
meilę, kur apgaubia mus
nuo pirmų dienų žmogaus.

Viešpatie, už visa tai

Tau dėkojam nuoširdžiai.“⁹

Kitas būdas sužinoti apie Dievą yra pastebėti, koks kupinas gerumo ir prasmės yra dieviškas ryšys, pasireiškiantis švelnumu, ramybe, susitaikymu, atleidimu, pasiaukojimu.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas neseniai pastebėjo, kad mus gali praturtinti dailė, literatūra ir muzika.¹⁰ Gali ir mokslas, jei žvelgiama su tikėjimu.

Štai du gerai žinomi nakties dangaus vaizdai.

Moksle naudojama nuotrauka: ši Hablo teleskopu daryta nuotrauka mums primena, kaip matė didieji pranašai Mozė ir Abraomas, kad Dievas sukūrė galaktiką po galaktikos, be skaičiaus, net ten, kur naktinis dangus atrodo tuščias.

Dailės kūrinys: Vincentas van Gogas aliejiniais dažais drobėje nutapė Žvaigždėtą naktį, kaip ji atrodo prieš pat saulėtekį. Astronomiškai paskaičiavus nustatyta, kad šiame 1889-ųjų birželį V. van Gogo nutapytame paveiksle pavaizduota rytinė žvaigždė yra Veneros planeta. Didis menas įkvepia Dievo gerumą pamatyti nauju būdu.

Dievo gerumas gali praturtinti mūsų sielas. Šių laikų triukšmingas, griozdiškas ir užterštas pasaulis trukdo „nurimti“ ir „žino[ti], kad [Dievas yra] Dievas.“¹¹ Virtuvės gartraukio triukšmo neįvertiname tol, kol jo neišjungiame. Paviršutiniškumas, miražai, apgaulingi pasaulietinių idėjų labirintai trikdo ir glumina. Baimė praleisti kažką svarbaus (angl. FOMO) – nebe naujiena, nors vis dar esame „prilipę“ prie savo išmaniųjų prietaisų. Yra manančių, kad daugybė vienu metu atliekamų darbų didina savivertę ar svarbą.

Savo į tobulos instagraminės nuotraukos rėmus įspraustu gyvenimu dalijamės Instagram‘e, nors puikiai žinome, kad gyvenimas anaiptol toks nėra. Jaudinamės, kaip naujieji filtrai, kurie irgi nėra nei tikri, nei tikroviški, paveiks „svaipus“ ar „dvigubus bakstelėjimus“.

Dokumentiniame filme Socialinė dilema technologijų žinovai perspėja: „Jei nemokate už produktą, tai produktu tampate patys.“ Kai kurie ekspertai jau baiminasi, kad socialinės medijos netikėtai kenkia visuomenei ir asmeninei gerovei. Jie nuogąstauja, kad socialinių medijų algoritmai, sukurti optimizuoti internetinį naudojimąsi, dalijimąsi bei apmokestinimą per reklamas, taip pat skatina įtarumą, susiskaldymą ir depresiją.¹² O daugiausiai pasako tai, kad tie patys technologijų milžinai savo šeimas saugo nuo pernelyg dažno buvimo socialinėse medijose.

Nurimti ir apmąstyti nereiškia būti vienišam. Leonardas da Vinčis sakė:, „Kol esi vienas, priklausai tik sau“¹³ Stabtelėdamas apsivalau protiškai ir dvasiškai. Taip dėkingumas ir jo dvynys nuolankumas gali atverti mano dvasines akis bei ausis ir leisti visur aplink save pastebėti Jo dosnios gausos ženklus.

Vienas hebrajų kalbos žinovas aiškino, kad žodis nurimkite gali reikšti „paleiskite“. Frazė žinokite, kad aš esu Dievas gali būti verčiama kaip „pripažinti Jo gelbstinčią galią savo gyvenime“.¹⁴ Kitaip tariant, frazė „nurimkite ir žinokite, kad aš esu Dievas“ reiškia leisti, kad mūsų gyvenime nugalėtų Dievas.¹⁵

Prezidentas Nelsonas sakė: „Niekas taip neatveria dangaus, kaip padidėjusio tyrumo, tikslaus paklusnumo, nuoširdaus prašymo, kasdienio sotinimosi Kristaus žodžiais Mormono Knygoje derinys ir reguliarus laikas, skiriamas šventyklos ir šeimos istorijos darbui“¹⁶ – toks yra sandoros kelias į nuolatinį džiaugsmą.

Kai stabtelėję imame ieškoti su tikėjimu, pakeičiame savąją perspektyvą. Būdamas jaunu misionieriumi Australijoje, vyresnysis Marionas G. Romnis (vėliau buvęs apaštalu ir Pirmosios Prezidentūros nariu) vieną pasiruošimo dieną apmąstė Doktrinos ir Sandorų 76 skyrių.

„Baigęs skaityti nustebo, kad jau naktis. […] Jis pažvelgė aukštyn į dangų, kuriame neįprastai didingai švytėjo Pietų kryžius ir kitos žvaigždės. Jam besistebint atrodė, kad Dvasia jį nunešė kažkur už jų, kur galėjo pamatyti tai, apie ką skaitė. Stebuklingu būdu jam buvo duota žinoti, kad tai yra ne pasakos, o pačiõs giliausios prasmės realijos.“¹⁷ Jo biografijoje rašoma: „Nuo tada jis įgijo amžinąją perspektyvą.“¹⁸

Amžinoji perspektyva gali mus įtvirtinti šiandien. Kaip išpranašauta, „viskas bus sąmyšyje“.¹⁹ Viešpats pasakė, kad Jo balsas girdisi žemės drebėjimuose, vėtrose, maruose, bloškiančių save už savo ribų jūrų bangose.²⁰ Tokiais laikais vieni gėrį vadina blogiu, o blogį gėriu;²¹ kiti sako: „Valgyk, gerk ir linksminkis; […] nes rytoj mirsime.“²² Tačiau dvasinė šviesa ir tiesa iš mūsų tarpo išveja tamsą.²³

Viešpats patikina: „Nutilk, nusiramink.“²⁴ „Stovė[kime] ramūs, visiškai tikri, kad pamatysime Dievo išgelbėjimą ir kad jo ranka bus apreikšta.“²⁵ Broliai ir seserys, prašau, „nurimkite ir žinokite, kad [Dievas yra] Dievas“²⁶.

Na, o dabar antrasis kvietimas – puoselėkite tokius santykius, kurie jau dabar keistų ateitį.

Neseniai buvau dėkingas galėdamas padėkoti žmogui, kurio anksčiau nebuvau sutikęs, tačiau kuris pakeitė mano gyvenimą.

Jos vardas yra Melba Ouks (ne prezidento Dalino H. Oukso giminaitė).

Būdama 21-erių ji ištekėjo ir gyveno San Matėjuje, Kalifornijoje. Melba ir septyniolikmetė nauja atsivertusioji, vardu Džina, tapo draugėmis.

Džina vienintelė savo šeimoje prisijungė prie Bažnyčios ir lankė toli nuo namų esančią mokyklą. Kai kas iš jos šeimos pagalvojo, kad persikrausčiusi į naują vietą Džina pamirš apie Bažnyčią.

Tačiau nežymiais ir paprastais būdais Melba ir kiti palaikė Džiną. Kai Džina baigė mokyklą, Melba buvo su ja. Melba Ouks vis dar turėjo kvietimą į Džinos vestuves.

Džina įsimylėjo ir vedė nuostabų vyrą vardu Valteris. Tiesą sakant, jie tuokėsi tris kartus – kinų vestuvėse, amerikietiškoje ceremonijoje ir šventoje šventykloje, kurioje buvo užantspauduoti laikui ir amžinybei. Kai jiedu susipažino, Valteris jau turėjo stiprų krikščionišką liudijimą, tačiau Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios dar nepažinojo. Taigi, Džina ir kiti mokė jį apie sugrąžintąją Evangeliją. Jis tapo ištikimu Bažnyčios nariu ir kuolo patriarchu.

Turbūt jau numanote, kad ištekėdama už Valterio Gongo Džina tapo Džina Gong – mano brangiąja mama. Dabar mano mamai 94-eri. Melbai Ouks – 98-eri. Draugės Evangelijoje jos jau yra 77-erius metus.

Neseniai sužinojau, kad sesuo Melba Ouks gyvena Sent Džordže, Jutoje. Paskambinau jai ir padėkojau, kad ji pakeitė ne tik mano paties, bet ir visos mano šeimos ateitį. Padėdama Džinai Gong, kai ši dar tebuvo nauja ir netvirta atsivertusioji, Melba Ouks palaimino keturias Gongų šeimos kartas šioje uždangos pusėje ir 34 Gongų šeimos kartas kitoje uždangos pusėje, nusidriekusias iki pat pirmosios Dragon Gongų kartos, gimusios dar 837 mūsų eros metais.

Liūdna, tačiau kiti draugai iš mano mamos pusės jau nebe Bažnyčioje. Viena išėjo dėl keleto ją dėl jos rasės atstūmusių Bažnyčios narių. Kita atitolo, nes teko rinktis tarp draugų Bažnyčioje ir draugų ne Bažnyčioje. Trečia pasidavė pasaulio spaudimui, sukėlusiam abejonių dėl Bažnyčios mokymų. Jūs, be abejo, šiandien susiduriate su dar didesniais iššūkiais.

Esu amžinai dėkingas Melbai Ouks ir visiems, kurie padėjo mano mamai, kai ji dar buvo naujokė Evangelijoje. Esu dėkingas ir savo mamai. Ji yra nepajudinama tikėjime ir ištikima liudijime. Ji su mano tėčiu apsisprendė priklausyti tikrajai Dievo Bažnyčiai. Ir jiems tai pavyko, nepaisant visuomenės spaudimo ir kai kurių Bažnyčios narių išankstinio rasistinio nusistatymo.

Broliai ir seserys, visų mūsų tarpe yra džinų gong ir melbų ouks – mūsų bute, darbovietėje, apylinkėje ar skyriuje, įvairiuose mūsų draugų ir pažįstamų ratuose. Niekas nenori būti eiliniu projektu. Visi ieškome bendravimo ir progų būti kuo nors naudingi. Mums visiems reikia saugios vietos, kurioje galėtume ieškoti ir klausti, mokytis ir gyventi pagal Evangelijos doktrinas ir Bažnyčios kultūrą. Norime, kad į mus žvelgtų kaip į suaugusius, ir norime būti atsakingi ir naudingi kaip suaugusieji.

Norime, kad Bažnyčia būtų vieta, kurioje neteisiame vieni kitų ir atgailaujame, jei kas nors jaučia, kad juos skaudžiai teisiame. Mūsų Meksikos Gvadalacharos šventyklos matrona sako, kad šventoji šventykla ją įkvepia „mažiau teisti ir daugiau mylėti“. Ji teisi. Prašau, ateikite tokie, kokie esate. Mums jūsų reikia. Kai tapsime atjaučiantys, įtraukiantys ir kviesime tai daryti kitus, mūsų evangelijos bendruomenė taps atviresnė, suprantamesnė ir patrauklesnė. Tam tikra prasme visi tapsime naujais atsivertusiaisiais, sugrįžtančiais nariais, naujais atsikrausčiusiaisiais, besistengiančiais gyventi teisingai.

Susipriešinusiose visuomenėse Jėzaus Kristaus mokiniai gali mokyti apie bendrą dieviškumą ir žmogiškumą, reikšmingesnį už bet kokius skirtumus. Vis tamsėjančiais ir kartais net klaustrofobiškais laikais tikintieji spinduliuoja Jo šviesą ir išlaisvinančią tiesą. O dvasinės sausros apimtose žemėse²⁷ mes iškilmingai liudijame, kad Jis yra gyvasis vanduo ir gyvenimo duona.

Išdžiuvusiame pasaulyje, ištroškusiame šypsenos, išalkusiame pasisveikinimo galime naujai perbraižyti asmenines komforto linijas. Sėskitės šalia to, kuris sėdi vienas. Įtraukite jį, pasakykite komplimentą, padrąsinkite tiek asmeniškai, tiek internetu. Nedarykite skubotų išvadų. Įsiklausykite, eikite ir būkite kartu. Patarnaukite su savalaike dvasine žinute ar Raštų eilute. Pastebėkite ašarą ar šypseną. Visada melskitės.

Šiandien padedate man. Rytoj padėsiu jums. Turime rūpintis vienas kitu. Taip elgiasi draugai ir šeima Evangelijoje.

Žinau, kad daug jūsų esate vieninteliai nariai arba vieninteliai aktyvūs nariai savo šeimoje. Esate šaunūs ir ištikimi, tačiau dažnai būna sunku. Prašau, tvirtai įsikabinkite geležinės lazdos – arba, kaip pasakė vienas jaunas suaugusysis Manause, Brazilijoje, – „palieskite plieną“. Apsispręskite būti pastovūs ir nepajudinami – stipria savo genealogijos grandimi. Tai daryti verta.

Nesvarbu, ar esame pirmoji karta Bažnyčioje, ar šeštoji – svarbu, kad būtume šaunūs Jėzaus Kristaus liudytojai. Prašau, pasodinkite, puoselėkite ir apsaugokite tą brangią tikėjimo sėklytę. Leiskite, kad ji tvirtai įsišaknytų ir sužydėtų jumyse ir jūsų amžinojoje šeimoje.

Prašau, būkite kaip Melba Ouks ar Džina Gong – jau šiandien pradėkite puoselėti tokius santykius, kurie keistų ateitį 1-erius, 5-erius ar net 77-erius metus.

Ir taip ateiname prie trečiojo kvietimo: tapkite geresne savo versija išvien darbuodamiesi su pjūties Viešpačiu ir šalia Jo.

Jei mokysimės stropiai ir su tikėjimu darbuotis, tai pjūties Viešpats, remdamasis pjūties įstatymu, galės mus laiminti tiek, kad „džiaugsi[m]ės savo darbų vaisiais“.²⁸ O jei dirbsime daug ir išmaniai, atsivers galimybės. Tai, ką kiti vadina sėkme, mes vadiname palaiminimais. Mes žinome, kad nuolanki malda ir nuoširdus atkaklumas, kartu paėmus, Jo laiku ir Jo būdu daro stebuklus.

Naujajame Testamente esančiame Laiške galatams pjūties įstatymas apibūdinamas taip: „Ką žmogus sėja, tą ir pjaus“²⁹. Tad „nepavarkime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime!“ ³⁰ Kitaip tariant, pjauname tai, ką pasėjome, – už gėrį bus atlyginta gėriu, panašiai kaip su teisumu, teisingumu ir gailestingumu.³¹

London ir Lukas Brokbenkai, ištikimi sugrįžę misionieriai, kurie neseniai buvo užantspauduoti šventojoje šventykloje, pasakoja, kad apie pjūties įstatymą augdami sužinojo iš savo šeimų darbuodamiesi darže.

[Vaizdo įrašo pradžia]

London. Keldavomės dar prieš gaidžiams pragystant ir kai dar ne taip karšta. Stengdavomės išravėti kuo daugiau piktžolių, pasodinti kuo daugiau augalų, juos patręšti ir mulčiuoti – tiesiog, kad viskas užderėtų savo laiku.

Noriu pasakyti, kad visiems patinka raškyti vaisius – ir raškant juos ragauti. Bet, mano manymu, sunkiausias būdavo piktžolių ravėjimas, nes reikėdavo klūpėti ant žemės, pasirėmus rankomis. Po kurio laiko jas imdavo skaudėti. Rankos pajuosdavo. Nuo ravėjimo pažaliuodavo pirštai.

Vyresnysis Gongas. Štai kodėl yra angliškas posakis „turi žalią nykštį“.

London. Taip, žmonės manydavo, kad dėl to, jog gerai auga augalai; tačiau tai dėl to, kad reikėdavo ravėti piktžoles.

Lukas. London pasakojo apie tai, kokius įprastus darbus reikėdavo daryti, kad daržas užderėtų. Na žinote, reikia tręšti ir sodinti. Nereikia tikėtis, kad darže apsilankius tik kartą per savaitę jis taip ims ir užderės.

[Vaizdo įrašo pabaiga]

Vyresnysis Gongas. London ir Luko pasiteiravau apie Gelbėtoją – mūsų tikrąjį dvasiškai maitinantį vynmedį.³²

[Vaizdo įrašo pradžia]

London. Augindami sodinukus mes juos tręšiame tam, kad jie turėtų pakankamai maistinių medžiagų, reikalingų augimui. Panašiai ir su mūsų liudijimu – negalime jo išlaikyti remdamiesi kokiu nors vienu dvasiniu patyrimu. Mums reikia jį nuolat atnaujinti per naujus patyrimus. Tikrai gražu prisiminti dvasinius patyrimus ir juos apmąstyti, tačiau mums reikia juos nuolat atnaujinti.

Lukas. Visu 100 procentų galime pasitikėti tik Gelbėtoju. Mano manymu, tikrasis vynmedis Jis yra todėl, kad galime Juo visuomet pasitikėti. Ir jei kaip įmanydami stengsimės savo valią suderinti su Jo valia, tai Jis bus mumyse, o mes būsime Jame.

London. Myliu Gelbėtoją ir turiu stiprų liudijimą apie Jį ir tai, ką Jis padarė dėl mūsų. Jis tikrai yra geriausias draugas, tas, kuris mūsų niekada nepaliks vienų. Visi juk pažįstame tokių draugų, kurie mus daugiau ar mažiau netikėtai paliko vienus. Kad ir kaip ten būtų – tai nesmagu. Tačiau kaip nuostabu žinoti, kad Gelbėtojas to niekada nepadarys, kad Jis visuomet bus su mumis ir kad Jis yra šalia, kad paguostų ir padėtų, kai mums to reikia.

[Vaizdo įrašo pabaiga]

Vyresnysis Gongas: Ačiū jums, London ir Lukai. London, Lukas ir aš kalbėjomės apie pjūties įstatymo teisingumo ir gailestingumo aspektus. Ką pasėjame, tą ir pjauname. Tačiau į mūsų pastangas Dievas dar įpina gailestingumą. Apaštalas Paulius sako: „Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino.“³³. Duodamas prieaugį Dievas atveria dangaus langus ir išlieja tiek palaiminimų, kad nėra pakankamai vietos jiems sutalpinti.³⁴ Žvelgiant dvasinėmis akimis, švelnūs Viešpaties pasigailėjimai dažnai žymiai viršija mūsų pačių nuveiktus darbus.

Kartais gyvenimas atrodo neteisingas ir nesąžiningas, sunkus, tamsus ir vienišas. Puoselėję teisius troškimus ir dėję uolias pastangas galime pagalvoti, kad padarėme viską, ko buvome prašomi. Tačiau reikalai susiklostė kitaip, nei tikėjomės. Tai sunku priimti. Galime nusivilti, būti nepatenkinti, gal net supykę. Kai tai nutinka, prašau, atminkite, kad mums nesuvokiamu būdu „Žmogaus Sūnus nusileido žemiau viso to“³⁵. Jis tai supranta, nes Pats tai patyrė.³⁶ Gelbėtojas sako: „Aš įrašiau tave į savo rankos delną.“³⁷ Jis pažada: „Visa tai suteiks tau patirties ir išeis tau į gera.“³⁸

Viešpaties laukiame su nekantrumu, o kartais nerimastingai. Jo pažadai yra tikri: „Tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų. Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails.“³⁹ „Vakare ateina verksmas, o rytą – džiūgavimas.“⁴⁰ Žemėje nėra tokio sielvarto, kurio dangus išgydyt nepajėgs.41

Savo laiku ir būdu Dievas ištaisys neteisybę, sielvartą, nusivylimą. Ryžtingiesiems ir nuolankiesiems Jo Evangelija yra tarsi antros ir trečios – netgi iki septyniasdešimt septynių – galimybių Evangelija.⁴² Besilaikantieji Dievo įsakymų yra ir bus „laiminami visais dalykais“⁴³.

Šiomis dienomis, kuomet visur daugybė kančių ir humanitarinių poreikių, jaučiame įtikinamą priežastį ir dievišką tikslą pasiūlyti krikščioniškąją tarnystę. Meilė Dievui ir artimui mums reiškia sandorinę progą ir sandorinę atsakomybę. Neseniai atlikta Bažnyčios apklausa rodo, kad jauni suaugusieji randa ir reaguoja į neatidėliotinus humanitarinius poreikius Europoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Karibuose, Azijoje, Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, Ramiajame vandenyne ir beveik visame pasaulyje. Pavyzdžiui, jūs ir jūsų draugai:

siuvate kaukes;
palaikote moterų prieglobsčio centrus;
prisidedate prie stichinių nelaimių padarinių šalinimo;
rūpinatės vaikų mityba;
stiprinate vietines bendruomenes ir
Dovanojate maistą maisto bankams.⁴⁴

Per šią COVID pandemiją mūsų nariai, draugai ir Bažnyčia organizavo didžiausią visų laikų humanitarinį atsaką, susidedantį iš 1031 reagavimo į COVID-19 projektų 151 šalyje. Tie, kuriems reikia pagalbos, gavo daugiau kaip 28,4 milijono asmeninių apsaugos priemonių (AAP), 3,5 milijono maisto davinių, 1,8 milijono higienos rinkinių ir 1,07 milijono vienetų medicinos įrangos bei reikmenų.

Naujausiais duomenimis, iš mūsų Bažnyčios vyskupų sandėlių daugiau nei 700 sunkvežimių su maistu ir kitais būtinais dalykais „nuo ūkio iki stalo“ 1,6 mln. mylių nukeliavo į 380 maisto bankų, benamių prieglaudų ir labdaros agentūrų. Paklausiau, kas yra įprastame 18-račiame sunkvežimyje. Įprastas 18-ratis sunkvežimis gabena 3264 skardines jautienos ar kalakutienos; 7488 skardines kukurūzų, šparaginių pupelių ar pjaustytų pomidorų; 6528 skardines troškinio, sriubos ar čili; ir 792 stiklainius mūsų garsaus – ir mano mėgstamiausio – Bažnyčios pagaminto žemės riešutų sviesto, kupino maistingų medžiagų, energijos ir geranoriškumo.

Mūsų sunkvežimiai taip pat gabena vaisių, ankštinių daržovių ir pudingų, pagamintų ar apdorotų 19-je mūsų Bažnyčios ūkių, 3 soduose, 4 konservų įmonėse, 1 pieninėje ir 3 gyvulininkystės ūkiuose. Galbūt patys gyvenate bendruomenėje, kurioje mūsų Bažnyčia, bendradarbiaudama su vietinėmis grupėmis, rūpinasi maistu ir kitais būtinais dalykais.

Mums rūpi pasaulinė pagalba maistu ir jo prieinamumo užtikrinimas. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad COVID‘o sukelti sutrikimai dar 130 milijonų asmenų gali pastūmėti link lėtinio badavimo. Nors tai kol kas tik pradžia, tačiau mūsų humanitarinė pagalba yra nuolatinė, reikalinga ir laukiama tokiose pažeidžiamose vietovėse, kaip Somalis, Jemenas, Kongo Demokratinė Respublika, Haitis ir Zimbabvė, taip pat konflikto regionuose Sirijoje, Jemene, Pietų Sudane, Kongo DR ir, be kita ko, Afrikos Sachelio regione.

Alkaniems vaikams reikia maisto. Padedami vieno humanitarinio partnerio išdalijame 30 milijonų maisto davinių moksleiviams devyniose besivystančiose šalyse. Kiekvienas tų davinių susideda iš 482 gyvybę palaikančių kalorijų grūdų, baltymų, daržovių ir vaisių pavidalu.

Kaip matėme, mūsų Bažnyčia teikia pasaulinę humanitarinę paramą, o taip pat dosniai remia Šiaurės ir Pietų Ameriką bei kitas vietoves, kur gyvena daug Bažnyčios narių.

Didelis humanitarinis iššūkis yra pabėgėliai ir savo namus priversti palikti asmenys. Mūsų Bažnyčia yra daugelio pabėgėlių krizių priešakyje. Kartu su savo partneriais Lotynų Amerikoje, Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Viduriniuose Rytuose mes tiekiame maistą, higienos priemones, vandenį ir rūpinamės sanitariniais mazgais, parūpiname komplektų prieglaudoms, drabužių, asmeninių apsaugos priemonių ir teikiame paramą švietimui.

Mes prisitaikome ir patenkiname vietinius poreikius. Mes gerbiame vietinius papročius ir kultūrą. Pavyzdžiui, po pražūtingo 2004 m. cunamio Indonezijoje žuvo arba dingo be žinios 228 000 asmenų. Mūsų surengto pasaulinio Bažnyčios pasninko dėka padėjome atstatyti mečetes, nupirkti siuvimo mašinų, reikalingų tradicinių drabužių siuvimui ir atstatyti namus bei mokyklas. Islamo vadovai mums pasakė: „Mes irgi pasninkaujame, tad pasninko atnašos mums yra ypatingai prasmingos. Jūsų pasninkas ir aukojimasis atspindi jūsų tikėjimą ir meilę Dievui.“

Kadangi esame Jėzaus Kristaus mokiniai, mūsų sandorinė bendrystė su Dievu ir vienų su kitais skatina mus būti gerus ir daryti gera. Kaip jau žinote, mūsų Bažnyčia humanitarinę pagalbą teikia nepaisydama rasės, religinių pažiūrų ar tautybės. Mūsų humanitarinė veikla nėra skirta mūsų įsitikinimams skleisti. Mes bendradarbiaujame tiek su visų denominacijų tikinčiaisiais, tiek ir su netikinčiaisiais. Reaguojame tiek į skubius, tiek ir į ilgalaikius poreikius. Liekame tol, kol mūsų reikia, ir dar ilgai po to, kai išsijungia naujienų kameros. Mes puoselėjame savivertę ir savarankiškumą. Dangiškasis Tėvas laimina mus, kai mes, rodydami savo meilę Dievui, kaip įmanydami stengiamės padėti visur esantiems savo broliams ir seserims, Jo sūnums ir dukterims.

Broliai ir seserys, prašau, kad mokydamiesi, augdami, tarnaudami ir stengdamiesi būti šaunūs Jėzaus Kristaus liudytojai būtumėte kantrūs ir supratingi sau. Pernelyg dažnai imame save kritikuoti. Viešpats kviečia būti savimi ir viską daryti „išmintingai ir tvarkingai“. Jis nesitiki, kad bėgsime greičiau, nei leidžia mūsų jėgos, net kai būname stropūs ir uolūs.⁴⁵

Kartais galime pasijusti mažiau reikalingi ar mažiau įsipareigoję, jei Viešpats mūsų nepaprašo „atlikti kokį didelį dalyką“⁴⁶. Tačiau Viešpačiui dažniausiai tereikia, kad leistume savo šviesai skaisčiai šviesti kiekvieną dieną. Atminkite, Jėzus yra tikrasis vynmedis. Jūsų dvasinis augimas ir laimė Jam yra labai brangūs.

Apibendrinsiu. Prasidedant šiems naujiems metams leiskite jus pakviesti pasinaudoti visais šių trijų kvietimų palaiminimais:

Nurimkite ir žinokite, kad Dievas yra Dievas.⁴⁷ Tegul Jo gerumas ir kūrinija įžiebia jūsų vaizduotę, nuramina ir patikina jūsų širdį ir liudija, kad Jis laukia pasiruošęs pagilinti jūsų asmeninį ryšį.
Ateitį keiskite jau dabar. Puoselėdami santykius tarp kuo daugiau kartų būsite dar ilgai laiminami tiek jūs patys, tiek ir jūsų aplinkiniai.
Leiskite, kad pjūties Viešpats padėtų jums tapti geresne savęs versija. Jei Jo vynuogyne darbuosimės išvien su Juo ir šalia Jo, tai pjūties Viešpats padės mums būti dar tobulesniems. Jo palaiminimai teikia pilnatvės džiaugsmą.⁴⁸

Trys papildomi veiksmai jums padės stiprinti tikėjimą ir būti uoliais Jėzaus Kristaus liudytojais:

Būkite verti ir turėkite galiojančią šventyklos rekomendaciją. Prašau, darykite tai net kai šventykla dar ne visiškai atidaryta. Prašau, padarykite tai, net jei pirma turėsite susitvarkyti savo gyvenimą.
Pasikalbėkite su vyskupu ar skyriaus prezidentu – tegul jis sužino, kas jūs toks ir kaip jūs laikotės. Jei šiuo metu neturite jokio bažnytinio pašaukimo, pagalvokite, galbūt turėtumėte pasakyti: „Vyskupe/Skyriaus prezidente, kai Viešpats man turės pašaukimą, būsiu laimingas tarnauti Bažnyčioje“.

Mums visiems reikia sparnų ir šaknų – plataus draugų rato ir socializavimosi, o taip pat ir mažesnio rato, kuriame galėtume reguliariai tarnauti su bendraminčiais ir rūpestingais vadovais, įskaitant raktus turintį vyskupą.
O kol belsitės, prašysite ir ieškosite, prašau, sukurkite tokią atmosferą, kurioje būtų puoselėjamas tikėjimas ir kuri jums padėtų laikytis Dievo įsakymų. Dievo įsakymai, duoti iš meilės, saugo ir laimina. Prašau, gyvenkite vertai, kad Šventoji Dvasia galėtų būti jūsų nuolatinė bendražygė ir padėtų rasti tai, ko jums labiausiai reikia ir ko ieškote. Nesileiskite suvedžiojami pasaulio, kuris pirma pažada, o tada negali savo pažadų įvykdyti.

Brangūs broliai ir seserys, Dievas yra Amžinasis Tėvas. Jo Mylimasis Sūnus yra Gelbėtojas Jėzus Kristus. Amžinosios apeigos, sandoros ir doktrina yra Jo sugrąžintoje Bažnyčioje, pavadintoje Jo vardu – Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje. Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvės sugrąžinimas tęsiasi: nuo pat pranašo Džozefo Smito laikų iki dabartinio prezidento Raselo M. Nelsono. Mormono Knyga ir kiti šventieji Raštai liudija, kaip liudiju ir aš, kad Jėzus yra Kristus.

Brangūs draugai, tešviečia jūsų šviesa!⁴⁹ Ir toliau ištikimai laikykitės sandorų ir būkite uolūs Jėzaus Kristaus liudytojai. Telydi jus gailestingasis Dievas ir telaimina teisumo kupinoje viltyje ir troškimuose. Tegul Jo Evangelija jums teikia sandorinės bendrystės, ramybės ir vietos Jo Bažnyčioje, tai yra mūsų Bažnyčioje. Šventuoju Gelbėtojo Jėzaus Kristaus vardu, amen.