Vien tik Lilijana

Mikaela Vilkins

(Paremta tikra istorija)

Lilijana nenorėjo būti vienintelė Merginų organizacijos klasėje.

Šiandien buvo paskutinė Lilijanos diena Pradinukų organizacijoje. Lilijana pasiilgs kitų pradinukų. Ten jie buvo tik trise: dvi jaunesnės mergaitės ir jos mažasis brolis Maiklas.

„Kaip jautiesi pereidama į Merginų organizaciją?“ – paklausė jos pradinukų mokytoja.

„Nekantriai laukiu, kol eisiu į pamokas su vyresnėmis mergaitėmis!“ – tarė Lilijana.

„Džiaugiuosi, kad nekantrauji, – pasakė jos mokytoja. – Kas dar bus Merginų organizacijoje su tavimi?“

Lilijana pagalvojo apie vyresnes mergaites apylinkėje. Samer ir Kouva neseniai baigė vidurinę mokyklą. O Melvinos šeima išsikraustė kitur. Pala. Lieka… vien tik Lillijana.

Kokios bus merginų pamokos? Vien tik mokytoja ir ji? Atrodo, nejauku ir vieniša. Galvodama apie tai Lilijana jaudinosi. Ji paniuro. Nenorėjo būti vienintelė Merginų organizacijoje.

Visą likusią dienos dalį Lilijana galvojo apie tai, kad bus vienintelė mergina. Per pietus ji tik stumdė maistą savo lėkštėje, bet nevalgė. Ji skaitė nerišliai, kai atėjo jos eilė šeimai studijuojant Raštus.

Mama padėjo Raštus. „Kas nutiko?“ – paklausė ji.

Lilijana atsiduso. „Būsiu vienintelė Merginų organizacijoje!“

Mama persėdo arčiau. Ir apkabino Lilijaną. „Tai nebus lengva, – pasakė ji. – Kaip galime tau padėti?“

Lilijana akimirkai susimąstė. „Gal galėtume melstis, kad kita mergina atsikraustytų į apylinkę. Ir gal tėtis galėtų suteikti man palaiminimą?“

Tėtis nusišypsojo. „Tai tikrai puikios mintys.“

Šeima suklaupė melstis. „Dangiškasis Tėve, – pradėjo Lilijana, – džiaugiuosi pereidama į Merginų organizaciją. Nenoriu būti viena, tačiau, jei tai Tavo valia, tai viskas gerai. Padėk man suprasti, ką galiu daryti, kad pasijausčiau geriau. Ir jei nori įkvėpti šeimą su mano amžiaus mergina persikelti į mūsų apylinkę, tai taip pat būtų nuostabu.“

Po maldos tėtis uždėjo rankas jai ant galvos. „Laiminu tave, kad jaustumeisi rami pereidama į Merginų organizaciją, – pasakė jis. – Dangiškasis Tėvas laimins tave, kai prašysi Jo pagalbos.“

Lilijana pasijuto rami. Ji vis dar tiksliai nežinojo, ką galėtų padaryti, kad būtų lengviau pereiti į Merginų organizaciją. Tačiau taip pat žinojo, kad Dangiškasis Tėvas padės jai.

Sekmadienį Lilijana vis dar truputį jaudinosi. Tačiau prisiminė ramybę, kurią pajuto po tėčio suteikto palaiminimo. Ji žinojo, kad jai viskas bus gerai.

Per sakramento susirinkimą vyskupas pranešė, kad sesuo Barns bus naujoji Merginų organizacijos prezidentė. Sesuo Barns atsistojo, kai buvo ištartas jos vardas. Lilijana jos gerai nepažinojo, tačiau ji atrodė draugiška.

Mama pasakojo, kad kai buvo Lilijanos amžiaus, Merginų organizacijos vadovė tapo jos geriausia drauge. Gal Lilijana ir sesuo Barns galėtų būti draugės! Tai buvo atsakymas į jos maldą.

Po sakramento susirinkimo Lilijana nuėjo į savo naują klasę. Koridoriuje stovėjo vyresnė mergaitė.

„Labas, – tarė Lilijana. – Ar tu lankaisi mūsų apylinkėje?“

Mergaitė papurtė galvą: „Ne. Mūsų šeima ką tik atsikraustė čia.“

Lilijana nusišypsojo: „Sveika atvykus į mūsų apylinkę. Tai mano pirmoji diena Merginų organizacijoje.“ Judvi nuėjo atsisėsti į klasę. „Beje, mano vardas Lilijana.“

„Negali būti! – tarė nauja mergaitė. – Mano vardas irgi Lilijana!“

Lilijana nusijuokė. Dangiškasis Tėvas ir vėl atsakė į jos maldą! Galbūt Merginų organizacijoje nebus taip vieniša.

Ši istorija nutiko Australijoje.

Sju Teodoro iliustracijos