„Origamio draugės“, Draugas, 2023 m. gegužė, p. 30–31.
Origamio draugės
Kaip Ari ir jos draugės galėtų padėti poniai Franklin?
Ši istorija nutiko JAV.
„Pertrauka!“ – paskelbė Ari mokytoja.
Ari klasės draugai išsirikiavo eiti į lauko žaidimų aikštelę. Bet pati Ari ir jos draugės visada eidavo į biblioteką. Jos mėgo skolintis knygas ir drauge užsiimti rankdarbiais.
Kristina ir Ela jau laukė prie durų. Ari pasiėmė knygą ir šūsnį popieriaus. Tada ji draugių priešakyje nuėjo koridoriumi.
„Tikiuosi, kad Drakono prižiūrėtojo paslaptis sugrąžinta! – pasakė Ari. – Jau kelias savaites laukiu, kada galėsiu ją pasiskolinti.“
Nuėjusios į biblioteką mergaitės pamojavo mokyklos bibliotekininkei poniai Franklin. Ji visada pasitikdavo jas maloniai šypsodamasi. Tačiau šiandien jos šypsena neatrodė linksma.
Padėjusi knygą ant stalo, Ari suraukė antakius. „Ar ir jums pasirodė, kad ponia Franklin liūdna?“
Kristina gūžtelėjo pečiais. „Gal ji buvo tiesiog užsiėmusi.“
„Galbūt.“ Ari atsisėdo ir paėmė popieriaus lapą. Ji atsargiai jį sulenkė ir nykščiu perbraukė lenkimo liniją.
„Ką darysime šiandien?“ – paklausė Ela.
„Gal puslapių žymeklius? – pasakė Ari. – Tai gana paprasta. Aš jums parodysiu.“
Ari mokėsi lankstyti origamius. Tai japoniški meno dirbiniai, daromi iš popieriaus sulankstant skirtingas figūras. Ari mokėjo daryti įvairiausias figūras ir to mokė savo drauges.
Ari parodė Kristinai ir Elai, kaip padaryti kiekvieną lenkimą. Netrukus visos trys turėjo po mažą kvadratinį žymeklį.
„Jis dedamas ant puslapio kampo, štai taip.“ Ari atvertė savo knygą ir užmovė žymeklį ant puslapio kampo.
„Šaunu!“ Kristina paėmė kitą popieriaus lapą. „Noriu pabandyti pati.“
Dirbdamos jos kalbėjo apie perskaitytas knygas ir tai, ką dar norėtų perskaityti. Ari vėl žvilgtelėjo į ponią Franklin. Ji vis dar atrodė šiek tiek liūdna.
Netrukus ponia Franklin sustojo prie jų stalo.
„Labas mergaitės.“ Ji padėjo knygą ant stalo. Tai buvo knyga „Drakono prižiūrėtojo paslaptis“! „Tai tau, Ari. Žinau, kad nori ją perskaityti.“
„Ačiū!“ Ari paėmė ją į rankas.
Ponia Franklin atsiduso: „Šiandien kažkas apiplėšė mano automobilį. Paėmė visas mano knygas ir muziką.“
„Tai siaubinga!“ – tarė Kristina.
Ponia Franklin liūdnai nusišypsojo. „Na, tai tik daiktai. Daiktus galima pakeisti. Džiaugiuosi, kad nenukentėjo žmonės.“
Ari stebėjo nueinančią ponią Franklin.
„Norėčiau, kad galėtume kaip nors padėti“, – tarė Ela.
Ari pažvelgė į origamio žymeklį savo rankoje. „Gal ir galime!“
„Ką turi omenyje!“ – paklausė Kristina.
Ari plačiai nusišypsojo. „Po mokyklos ateikite pas mane namo. Turiu idėją.“
Kitą dieną Ari, Kristina ir Ela kaip visada per pertrauką nuėjo į biblioteką. Bet šį kartą jos atsinešė ne tik knygas. Jos turėjo kai ką ypatingo poniai Franklin.
„Tai padarėme jums!“ Ari padavė poniai Franklin krepšį. „Žinome, kad negalime jums sugrąžinti pavogtų daiktų, bet pagalvojome, kad tai galėtų jus pradžiuginti.“
Ponia Franklin pažvelgė, kas yra krepšyje. Jis buvo pilnas origamių: žymeklių, žuvų, širdelių, drugelių. Ji plačiai nusišypsojo.
„Tai nuostabu! Labai jums ačiū.“ Ji išėmė iš krepšio origamį. Tai buvo mažytės knygelės figūra. „Šį panaudosiu kaip užrašų knygelę savo džiugioms mintims užrašyti!“
Ari irgi nusišypsojo. Ji visada galėtų padaryti ką nors gražaus kitiems – po vieną popierinę figūrą.
Iliustravo Brajenas Martinas