„Daugiau laiko su Maksu“, Draugas, 2024 m. kovas, p. 42.
Jūsų istorijos
Daugiau laiko su Maksu
Kartą su šeima, keliais draugais ir savo šunimi Maksu stovyklavau paplūdimyje. Visą dieną maudėmės ir žaidėme. Sutemus stebėjome fejerverkus. Visi fantastiškai praleidome laiką.
Kai baigėsi fejerverkai, pradėjau ieškoti Makso. Tačiau jo niekur nebuvo! Puoliau į paniką ir pradėjau šaukti, kad dingo Maksas. Ašaroms riedant mano skruostais, visi ieškojome jo miške. Jaučiau, kaip tylus balsas paskatino mane melstis. Taip ir padariau. Tačiau mano kūnas buvo suglebęs kaip virtas makaronas – aš labai išsigandau dėl Makso.
Jo neradome, todėl grįžome prie savo palapinės. Mintyse vis dar meldžiausi, tačiau pradėjau prarasti viltį. Verkiau net miegodama.
Po kelių valandų mane pažadino tėvai. Maksas sėdėjo netoli manęs! Mano tėvai išgirdo Makso apykaklės skambaliukus lauke prie mūsų palapinės. Tvirtai jį apkabinau ir tyliai padėkojau Dievui už atsakymą į mano maldas.
Po trejų metų Maksas susižeidė nugarą ir jam labai skaudėjo. Jo negalima buvo išgydyti, todėl turėjome atsisveikinti. Dangiškasis Tėvas paguodė mane ir suteikė man ramybės. Šventoji Dvasia man priminė, kad vos netekome Makso prieš trejus metus, bet Dievas padėjo mums jį surasti. Esu dėkinga, kad Jis suteikė mums daugiau laiko mylėti Maksą.
Žinau, kad Dievas atsako į maldas ir guodžia, kai būna sunku. Jėzaus Kristaus Apmokėjimas skirtas visiems. Esu dėkinga už tai, ką Jėzus Kristus ir Dangiškasis Tėvas padarė dėl mano šeimos ir manęs.
Kamari Brunson iliustracijos