„Pokalbis su Izabele apie sandoras“, Draugas, 2024 m. gegužė, p. 40–41.
Pokalbis su Izabele apie sandoras
Izabelė yra iš Alachuelos, Kosta Rikos. Uždavėme jai keletą klausimų apie tai, ką jai reiškia laikytis savo krikšto sandorų.
Papasakok apie save.
Man 13 metų. Mėgstu žaisti futbolą, gaminti maistą, siūti, plaukioti ir tarnauti kitiems. Mano svajonė būti veterinare, nes man patinka padėti gyvūnams. Mano mėgstamas patiekalas yra spagečiai ir pica, o mėgstamiausia spalva – purpurinė.
Kaip laikaisi savo krikšto sandorų?
Kiekvieną savaitę atgailauju ir priimu sakramentą. Savo Merginų organizacijos klasėje turiu pašaukimą ir stengiuosi jį rimtai vykdyti. Taip pat sandorų laikausi tarnaudama kitiems.
Ką darai, kad tarnautum kitiems?
Man patinka padėti savo šeimai. Aš dažnai žaidžiu su savo trejų metukų pussesere Lina, kai tėvai dirba. Man patinka padėti savo seneliams, kai jiems reikia mano pagalbos. Aš taip pat padedu savo bendraklasei ruoštis prancūzų kalbos egzaminui mokykloje.
Papasakok daugiau apie savo pašaukimą.
Esu pirmoji patarėja savo Merginų organizacijos klasėje. Į mano pareigas įeina tarnavimas merginoms. Tai reiškia pagalbą joms, kad ir ko joms reikėtų. Einu į pamokas ir renginius ir stengiuosi draugauti su kitomis merginomis iš savo klasės, kurios neateina.
Ką patartum kam nors, kas gavo savo pirmąjį pašaukimą?
Pasakyčiau jiems, kad jiems nereikia jaudintis. Pašaukimas tėra tik būdas, kaip galima prisidėti prie Dangiškojo Tėvo darbo. Geriausias būdas padėti kitiems – jūsų pavyzdys!
Vivijan Mineker iliustracijos