„Dievo meilė, labiausiai džiuginanti sielą“, Jaunimo stiprybės vardan, 2021 m. lapkritis.
Šeštadienio popietinė sesija
Dievo meilė, labiausiai džiuginanti sielą
Ištraukos
Dievo meilę galime įsivaizduoti kaip šviesą, sklindančią nuo gyvybės medžio, plačiai išsiliejančią ant visos žemės į žmonių vaikų širdis. Dievo šviesa ir meilė persmelkia visą Jo kūriniją.
Kartais klaidingai manome, kad Dievo meilę galime jausti tik po to, kai laikėmės geležinės lazdos ir paragavome vaisiaus. Tačiau Dievo meilę jaučia ne tik tie, kurie ateina prie medžio, – ji yra ta jėga, kuri mus skatina artintis prie to medžio. […]
Dievo meilę rodo ne mūsų gyvenimo aplinkybės, o Jo buvimas mūsų gyvenime. Pažįstame Jo meilę, kai gauname jėgų, pranokstančių mūsų jėgas, kai Jo Dvasia suteikia ramybę, paguodą ir atsakymus. Kartais gali būti sunku jausti Jo meilę. Galime melstis, kad mūsų akys būtų atvertos ir pamatytume Jo ranką savo gyvenime, o Jo meilę Jo kūrinijos grožyje.
Mąstydami apie Gelbėtojo gyvenimą ir Jo begalinį Apmokėjimą pradedame suprasti Jo meilę mums. […]
Liudiju, kad mūsų Viešpats ir Gelbėtojas tikrai mirė dėl kiekvieno iš mūsų. Taip Jis parodė begalinę meilę mums ir Savo Tėvui. […]
Atverkime savo širdį, kad pajustume tyrą Dievo meilę, kurią Jis jaučia mums, o tada skleiskime Jo meilę per visa, ką darome ir kas esame.