Mūsų „iš visos širdies“, Jaunimo stiprybės vardan, 2022 m. gegužė.
Sekmadienio popietinė sesija
Mūsų „iš visos širdies“
Ištraukos
Būti Jėzaus Kristaus mokiniu nėra tiesiog daryti vieną iš daugelio dalykų, kuriuos darome. Gelbėtojas yra visko, ką darome, varomoji galia. […]
O kaip dėl daugelio užduočių ir pareigų, dėl kurių mūsų gyvenimas toks įtemptas? […]
„Jūsų dangiškasis Tėvas žino, kad viso to jums reikia.
Bet pirma ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ [3 Nefio 13:32–33; taip pat žr. Mato 6:32–33].
Tačiau tai nereiškia, kad bus lengva. Tai reikalauja tiek aukos, tiek ir pasišventimo.
Tai reikalauja, kad vieniems dalykams leistume pasitraukti, o kitiems – augti. […]
Aukotis reiškia ko nors atsisakyti dėl kai ko vertingesnio. […]
Pasišventimas nuo aukos skiriasi bent vienu svarbiu aspektu. Kai ką nors pašvenčiame, nepaliekame to sudegti ant aukuro. Atvirkščiai, panaudojame tai tarnystei Viešpačiui. Mes paskiriame tai Jam ir Jo šventiems tikslams. […]
Kai žvelgiame į savo gyvenimą ir matome šimtus darbų, kuriuos reikia padaryti, jaučiame nepakeliamą naštą. Kai matome vieną – meilę ir tarnystę Dievui bei Jo vaikams šimtais įvairiausių būdų, – tada visus tuos darbus galime atlikti su džiaugsmu.
Štai kaip atnašaujame visą savo sielą: aukodami viską, kas mus sulaiko, o visa kita pašvęsdami Viešpačiui ir Jo tikslams.