2022
Jėzus Kristus mums teikia viltį
2022 m. rugsėjis


„Jėzus Kristus mums teikia viltį“, Jaunimo stiprybės vardan, 2022 m. rugsėjis.

Jėzus Kristus mums teikia viltį

Jei tarnausime kitiems, Jėzus Kristus suteiks vilties, kad mūsų gyvenime viskas susitvarkys.

Paveikslėlis
vaikinai stumia karutį

Vaikinai iš Kusko, Peru, kartu tarnauja.

Šis gyvenimas kupinas išbandymų. Tikriausiai keletą jų jau esate patyrę. Daugybė veiksnių kelia įtampą, nuogąstavimus, baimę ir nerimą. Kai tai patiriame, esame linkę užsisklęsti savyje ir pirmiausia rūpintis savimi ir savo poreikiais. Manome, kad galėsime išspręsti savo problemas, jei skirsime laiko ir energijos bandydami viską „ištaisyti“.

Tačiau Jėzus Kristus mums parodė geresnį kelią. Jis mokė: „Kas stengsis išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas ją praras, tas atgaivins ją“ (Luko 17:33). Greičiausias būdas atrasti viltį patiriant išbandymus – atsigręžti į Gelbėtoją, sekti Jo pavyzdžiu ir tarnauti kitiems.

Paveikslėlis
Jėzus Kristus išgydo vyrą Betezdoje

Išgydymas Betezdoje, aut. Garis Smitas

Gelbėtojo gyvenimas buvo tobulas meilės ir geranoriškumo pavyzdys. Jis visuomet pamiršdavo Save kitų labui. Kiekvieną savo gyvenimo dieną Jis nesavanaudiškai darbavosi ir neapsiribodavo konkrečiu laikotarpiu.

Jei, kaip Gelbėtojas, savo širdis atgręšime į kitus, tai užtikrinu jus, kad rasime begalę galimybių tyliai ir geranoriškai padėti žmonėms, kuriems mūsų reikia.

Tai padės mums geriau pažinti Gelbėtoją ir atrasti sau ramybę žemėje, taip pat išsiugdyti didesnę tikrąją meilę kitiems. Kai, sekdami Gelbėtojo pavyzdžiu, aukosite savo gyvenimą, kad padėtumėte kitiems, Jis padės jums.

Paveikslėlis
vaikinai kelia molio plytas

Kasdieniai angelai

Dažnai Gelbėtojas į mūsų gyvenimą nukreipia kitus žmones, kad padėtų mums atrasti ramybę ir paguodą, kurios mums reikia išbandymų metu. Šie palaimintieji mums atrodo tarsi angelai, atsiųsti iš dangaus, nes jie tikrai tokie yra.

Mano šeima ir aš esame asmeniškai patyrę paguodos ir ramybės jausmus, kuriuos gali sužadinti šiuolaikinės angelų kareivijos. Norėčiau prisiminti vieną tokį atvejį. 2003 metais iš savo gimtosios Brazilijos atsikraustėme į Jutą Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tą žiemą mus užklupo tokia stipri pūga, kokios Juta nebuvo mačiusi jau kelerius metus. Nieko panašaus savo gyvenime nebuvome matę, nes užaugome tarp palmių ir paplūdimių. Mūsų namai buvo įsikūrę ant vienos kalvos šlaito, per kurį driekėsi labai ilgas šaligatvis.

Kai pradėjo snigti, mano žmona drąsiai ėmėsi valyti įvažiavimą ir šaligatvį. Negalėjau padėti, nes prieš kelias dienas paslydau ant ledo ir susilaužiau riešą. Tas nelaimingas įvykis baigėsi rankos operacija ir turėjau nešioti didelį gipsą.

Pradėjusi valyti sniegą mano brangi žmona neturėjo jokio supratimo, kad baigusi valyti vieną įvažiavimo pusę ji turėjo į kitą pusę nukreipti sniego valytuvo metiklį. Tad jai pradėjus valyti kitą pusę, metiklis sniegą metė būtent ten, kur jau išvalė. Pirmyn ir atgal – ji valė bergždžiai. Visiška betvarkė!

Kadangi per ilgai užsibuvo šaltyje, susirgo abiejų ausų uždegimu ir du mėnesius buvo beveik visiškai kurčia. Tuo pat metu mano 16-metis sūnus, važinėdamasis rogutėmis, susižeidė nugarą ir turėjo gulėti lovoje ir sveikti. Tokia tad buvo mūsų trijulė: vienas negalėjo pakilti iš lovos, kita kurčia, o trečias su gipsu – ir mes visi šalome.

Esu tikras, kad kaimynams atrodėme labai įdomiai. Vieną iš tų ankstyvų šaltų rytų, apie 5 valandą, pabudau nuo sniego valytuvo garso po langu. Pažvelgęs į lauką, pamačiau savo kaimyną iš kitos gatvės pusės, brolį Bleiną Viljamsą. Pats būdamas beveik 70-ties metų jis paliko savo šiltus ir patogius namus, patylomis atėjo ir ėmė valyti mūsų įvažiavimą bei šaligatvį; jis žinojo, kad patys to negalėjome padaryti.

Paveikslėlis
sniego valytuvas

„Getty Images“ nuotrauka

Mūsų namuose pasirodė kitas draugas, brolis Danielius Almeida, kad nuvežtų mane į Solt Leik Sitį darbo reikalais, nes pats su savo labai nepatogiu gipsu vairuoti negalėjau. Kiekvieną rytą jie atvykdavo pas mane, rodydami savo meilę tokiais paprastais gerumo veiksmais, kol mano šeima pasveiko ir vėl galėjome viską daryti patys.

Tą šaltą 2003 m. žiemą mums buvo atsiųsti šie angeliški broliai. Tie du broliai pasekė mūsų Gelbėtojo pavyzdžiu, nes apie mūsų poreikius pagalvojo pirmiau nei apie savuosius.

Gelbėtojas mums teikia ramybę

Tarnavimas kitiems mums suteikia aukštesnę ir šventesnę perspektyvą. Jei tarnausime kitiems, Jėzus Kristus suteiks vilties, kad mūsų gyvenime viskas susitvarkys.

Nukreipę savo širdis į kitus, kaip tai darė Gelbėtojas, turėsime begalę galimybių tyliai ir geranoriškai padėti žmonėms, kuriems mūsų reikia. Gyvendami taip, kaip gyveno Gelbėtojas, taip pat galėsime išsiugdyti didesnę Kristaus meilę kitiems. Tai padės mums atrasti daugiau meilės, ramybės, šviesos ir naujų jėgų.

Paveikslėlis
seserys

Gelbėtojas mus kviečia ieškoti Jo kiekviena mintimi ir sekti paskui Jį. Už tai mums pažadama, kad galėsime vaikščioti Jo šviesoje ir kad Jo vedimas neleis tamsai veikti mūsų gyvenime. Kai aukosite savo gyvenimą dėl Jo, Jis padės jums atrasti save.

Paveikslėlis
berniukai mokykloje

„Getty Images“ nuotrauka

Visada gręžkitės į Kristų

Iškilmingai liudiju, kad Jėzus prisikėlė iš numirusių ir yra gyvas. Liudiju jums, kad per savo begalinį Apmokėjimą Gelbėtojas mums parūpino kelią įveikti mirtį tiek fiziškai, tiek dvasiškai.

Be to, Jis mums taip pat siūlo paguodą ir patikinimą sunkiais laikais. Užtikrinu jus, kad, jei pasitikėsime Jėzumi Kristumi ir Jo dieviškąja apmokančiąja auka, ištverdami tikėjimu iki galo, mėgausimės pažadais savo mylimo Dangiškojo Tėvo, kuris daro viską, kas Jo galioje, kad padėtų mums vieną dieną sugrįžti Jo akivaizdon.

Spausdinti