„Viešpaties armijos pilotas“, Jaunimo stiprybės vardan, 2024 m. sausis.
Viešpaties armijos pilotas
Lamaras F. iš Rytų Midlandso, Anglijos, turi didelių tikslų, dėl kurių jis gali aukštai skrajoti, net kai būna sunku.
Nuotraukas pateikė Satomi Folket
„Kiek save prisimenu, norėjau skraidyti lėktuvais“, – sako 17-metis Lamaras F. Kai draugas, su kuriuo dalyvaudavo vežimėlių lenktynėse, papasakojo jam apie britų labdaros organizaciją, padedančią žmonėms su negalia išmokti skraidyti, Lamaras nekantravo tai išbandyti.
Svajonės iki dangaus
Jis užsiregistravo dviejose labdaros programose. Viena iš jų – „Junior Aspiring Pilots Program“ (JAPP) – sukurta būtent jaunimui nuo 12 iki 18 metų. Šios programos ir kitos savarankiškos pamokos jį vienu žingsniu priartina prie didelio tikslo – gauti privataus piloto licenciją.
Dažniausiai jį įkvepia jo šeima. Lamaro tėtis globėjas buvo pirmas žmogus, kuris sudomino jį skrydžiais, kasmet veždamas į aviacijos šou. Vėliau, kai, sulaukusį ketverių metų, jį įsivaikino kita šeima, Lamaro susidomėjimas aviacija ir toliau augo, nes jis matė, kaip jo įtėvis siekė piloto licencijos. „Jis mane įkvepia, man stengiantis tapti pilotu“, – sako Lamaras. Dabar Lamaro tėtis gali skraidyti su juo vienmotoriais penkiaviečiais lėktuvais, kuriais Lamaras mokosi skristi.
Lamaro tėvai (nuotraukoje šalia jo iš abiejų pusių) yra vieni didžiausių jo rėmėjų.
Per pirmąjį skrydį tikru lėktuvu Lamaras nerimavo, kad tik ko nors nepamirštų. „Prieš kildamas greitai tyliai pasimeldžiau ir man viskas buvo gerai“, – sako jis. Dabar, kai jam sunku ką nors prisiminti ore, tos trumpos, tylios maldos padeda jam padaryti tai, ką reikia. Net kai jo tėtis nesėdi galinėje sėdynėje, Lamaras žino, kad jo Dangiškasis Tėvas visada su juo.
Viešpaties armija
Skrydžiai ne vienintelis dalykas, dėl kurio Lamaro nuotaika išlieka puiki. „Man visada labai patiko britų kariuomenė – pradedant karūnavimu, baigiant laidotuvėmis“, – sako jis.
„Dėl savo negalių pats negaliu tarnauti kariuomenėje“, – sako Lamaras. Tačiau vienas iš jo buvusių Vaikinų organizacijos vadovų, buvęs karys, padrąsino Lamarą. „Jis visada man primindavo, kad neprivalau tarnauti pasaulietinėje kariuomenėje, nes jau tarnauju Viešpaties armijoje, – sako Lamaras. – Būdamas Viešpaties armijoje jaučiu, kad nesvarbu, kokie sunkumai mane užklumpa gyvenime, nesvarbu, ką kiti man daro, Jėzus Kristus yra su manimi.“
Brolis Beilisas, Lamaro Vaikinų organizacijos vadovas, įkvėpė jį prisijungti prie „Viešpaties armijos“.
Specialiųjų poreikių koledže, kurį lanko, Lamaras bando padėti kitiems bendraamžiams prisijungti prie Viešpaties armijos dalydamasis su jais Evangelija. „Dažnai mane ignoruoja, – sako jis, – bet kartais susidomi. Dėl kai kurių mano dabartinių poreikių artimiausiu metu tarnauti nuolatinėje misijoje negalėsiu. Bet manau taip: man nereikia vardo kortelės, kad galėčiau būti misionieriumi.“
Kadangi jo apylinkėje mažai jaunimo, dauguma Lamaro draugų nėra Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai. Dėl to ne visada būna lengva mokykloje, ypač kai yra, kaip sako Lamaras, „neįsivaizduojama daugybė“ pagundų. „Daug mokinių kalba apie netinkamus dalykus ir klausosi netinkamos muzikos. Dažniausiai, kai kas nors panašaus nutinka, aš tiesiog pasitraukiu ir einu į kitą patalpą, kur tai nevyksta.“
Išlikite stiprūs
Kai užklumpa pagundos arba kai kitiems tampa neįdomu klausytis apie Evangeliją, Lamaras deramai įvertina savo mėgstamą Raštų eilutę: „Bet aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui“ (Jozuės 24:15).
„Ši Raštų ištrauka padėjo man ir toliau tvirtai tikėti Jėzumi Kristumi“, – sako jis. Tai ypač svarbu Lamarui jo paties šeimoje. Kai Lamarui buvo 10 metų, jo tėvas nustojo lankytis bažnyčioje. „Tuomet buvau jaunesnis, todėl iki galo nesupratau, – sako jis. – Bandžiau jį įtikinti sugrįžti. Bet supratau, kad esmė ne tai. Reikia suteikti laiko.“
Lamaras vis dar palaiko artimus santykius su savo tėčiu ir rodo jam meilę įprastais būdais, pavyzdžiui, pasakodamas, kas nutiko bažnyčioje, ar leisdamas laiką su juo. „Jis visada mane mokė, kad turiu išlikti stiprus, kad ir ką tektų patirti. Bet kuriam jaunuoliui, kurio šeimos nariai nėra aktyvūs Bažnyčioje, jis pataria: „Išlik stiprus. Laikykis savo tikėjimo. Nepasiduok, kad ir kas nutiktų.“
Ieškokite Kristaus, kai būna sunku
Lamaras Kristuje drąsos atrado ir kitais asmeniškais būdais. „Kartais mane kankina gana didelis nerimas, – sako Lamaras. – Manau, kad svarbiausias asmuo, suteikiantis man drąsos eiti pirmyn, yra pats Jėzus Kristus. Jis tiek daug iškentėjo, bet vis dėlto tęsė savo misiją.“
Kai Lamarui ypač nesiseka, jis dažnai įsivaizduoja, kad Gelbėtojas jį padrąsina, sakydamas: „Gali tai padaryti. Gali įveikti bet ką.“
Jis taip pat semiasi jėgų iš mamos ir tėčio, draugų ir kitų jam artimų žmonių. „Buvo laikas, kai manęs vos nenuvedė klystkeliu“, – sako Lamaras. Tačiau dėl geros paramos sistemos jis sugebėjo pakeisti kryptį ir sustiprinti savo liudijimą apie Kristų.
„Vis dar ugdau savo liudijimą, – sako jis. – Nuostabu būti Viešpaties armijoje ir Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje. Tai man labai patinka.“
Jo kelionėje gali būti pakilimų ir nuosmukių, bet Lamaras žino, dėl ko jis gali aukštai skrajoti. „Nesvarbu, kokius išbandymus ar problemas tektų įveikti, Dangiškasis Tėvas bus šalia jūsų, nes Jis jumis rūpinasi ir jus myli.“