Mėnesinė Jaunimo stiprybės vardan žinia, 2024 m. gruodis

Prakartėlė

Deividas A. Edvardsas

Bažnyčios žurnalai

Daugiau sužinokite apie šią garsią Kalėdų kompoziciją ir kaip ji padeda mums sutelkti dėmesį į Gelbėtoją.

Karolinos Vibert iliustracijos.

Betliejus

Betliejus hebrajų kalba reiškia „duonos namai“. Jis kartais vadinamas Dovydo, iš kurio palikuonių, pagal pranašystę, kils Mesijas, miestu (žr. Jeremijo 23:5; Jono 7:42). Betliejuje Samuelis patepė Dovydą karaliumi (žr. 1 Samuelio 16:1–13). Buvo išpranašauta, kad ten gims Mesijas (žr. Michėjo 5:2).

„Koks gražus sutapimas, kad [Jėzus Kristus] – „gyvenimo duona“ – kilo iš „duonos namų“.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas, “In This Holy Land,” Liahona, Feb. 1991, 13.

Užeiga

Graikiškas žodis užeiga gali reikšti bet kokią nakvynės vietą, įskaitant svečių kambarį. Marija „paguldė [kūdikėlį Kristų] ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje“ (Luko 2:7). (Džozefo Smito vertime parašyta „užeigose“.) „Nebuvo vietos“ gali reikšti, kad jiems buvo atsakyta arba kad nė vienoje vietoje, kur jie galėjo apsistoti, nebuvo vietos gimdyti kūdikį. Kad ir kaip ten buvo, jie nuėjo ten, kur buvo ėdžios.

Ėdžios

Ėdžios yra pakelta dėžė arba lovys, kuriame laikomas pašaras gyvuliams. Senovės Judėjoje jos dažniausiai buvo akmeninės. Užeigos turėjo centrinius kiemus su ėdžiomis, o daugelyje namų ėdžios taip pat buvo didelėje pagrindinėje patalpoje, kad ten būtų galima per naktį laikyti gyvulius.

Vystyklai

Mamos jau tūkstančius metų naujagimius suvysto (įvynioja į antklodę ar audinį). Mamos įsčias palikusius ir todėl šoką patyrusius naujagimius vystyklai ramina ir guodžia. Marijos naudoto vystyklo audinyje galbūt buvo išsiuvinėtas ypatingas unikalus šeimos ženklas.

Marija ir Juozapas

Jiedu buvo geri ir dori žmonės ir Dovydo palikuonys. Prieš Gelbėtojo gimimą kiekvieną iš jų aplankė angelas (žr. Mato 1:18–25; Luko 1:26–38). Jiedu keliavo 100–140 km į Betliejų. Jiems keliaujant Marija buvo nėščia.

Piemenys

Netoli Betliejaus piemenys ganė avis. Pasak kai kurių mokslininkų, šalia miesto buvo leidžiama auginti tik tas avis, kurios bus aukojamos šventykloje. Taigi, šie piemenys galbūt ganė avis, simbolizavusias Jėzaus Kristaus auką už mus (žr. Mozės 5:6–7). Jie paliko savo kaimenes, kad pamatytų Mesiją, kurio apmokančioji auka panaikins gyvulių aukojimą.

Kūdikėlis Kristus

Jėzus Kristus yra pagrindinė prakartėlės – ir mūsų gyvenimo – figūra.

„Viliuosi, kad per šias Kalėdas rasite laiko prisėsti kelioms ramioms akimirkoms ir leisitės sušildomi ir nuraminami Gelbėtojo Dvasios. […] Tyliai pasėdėkite su tuo mažutėliu ir dvasiškai sustiprėkite. […] Tebūna tai poilsio, atgaivos, nusiraminimo ir atsinaujinimo akimirka.

Per šias Kalėdas Dievas tesuteikia jums šį palaiminimą, ir drauge su manimi liudykite apie Gelbėtoją Jėzų Kristų – Jo esminę įtaką mūsų gyvenimui, visos žmonijos gyvenimui ir pačiai egzistencijai.“

Vyresnysis Todas D. Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, “Be at Peace,” Liahona, Dec. 2015, 37.

© 2024 Intellectual Reserve, Inc. All rights reserved. Išspausdinta JAV. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/19. Vertimas patvirtintas 6/19. Monthly For the Strength of Youth Message, December 2024 vertimas. Lithuanian. 19346 156

Išnašos

1. Joseph Smith Translation, Luke 2:7 (in Luke 2:7, footnote b).

2. Žr. Andy Mickelson, „An Improbable Inn: Texts and Tradition Surrounding Luke 2:7“, Studia Antiqua vol. 14, no. 1 (May 2015).

3. Žr. Andy Mickelson, „An Improbable Inn“.

4. Žr. Russell M. Nelson, “The Peace and Joy of Knowing the Savior Lives,” Liahona, Dec. 2011, 19–20.

5. Žr. Alfred Edersheim, The Life and Times of Jesus the Messiah, 8th ed. (1907), 1:186.