Tave Dievas telydės nuolat
Prezidentas Tomas S. Monsonas
Meldžiu, kad Viešpats laimintų ir saugotų jus, mano broliai ir seserys. Jo žadėtoji ramybė telydi jus dabar ir visada.
Mano broliai ir seserys, kokia šlovinga buvo mūsų konferencija! Žinau, jog su manimi sutiksite, kad girdėtos kalbos buvo įkvepiančios. Viešpaties Dvasia palietė mūsų širdis ir sustiprino mūsų liudijimus apie šį dievišką darbą. Tikiuosi, kad ilgai atsiminsime tai, ką girdėjome per pastarąsias dvi dienas. Raginu jus giliau išstudijuoti žinias, kurios bus išspausdintos kitame Ensign ir Liahona žurnalų numeryje.
Dėkojame visiems, kurie kalbėjo mums ir tiems, kurie sukalbėjo maldas. Muzika taip pat buvo pakylėjanti ir įkvepianti. Mes mylime savo nuostabų Tabernakulio chorą ir taip pat dėkojame visiems kitiems, kurie šioje konferencijoje rūpinosi muzika.
Visi kartu reiškiame savo padėką Merginų organizacijos prezidentūros ir tarybos narėms, kurias vakar atleidome iš jų pareigų. Jos nuostabiai tarnavo ir buvo visiškai pasišventusios.
Pakeldami rankas, šioje konferencijoje palaikėme į naujas pareigas pašauktus brolius ir seseris. Norime, kad visi jie žinotų, jog nekantriai laukiame galimybių kartu su jais tarnauti Mokytojo darbe.
Broliai ir seserys, mes esame pasaulinė Bažnyčia. Mūsų nariai išsibarstę po visą pasaulį. Raginu jus būti gerais savo šalių piliečiais. Būkite geri kaimynai savo bendruomenėse, ištieskite pagalbos ranką tiek esantiems, tiek ir nesantiems mūsų tikėjimo. Būkime tolerantiški, geri ir mylintys tiems, kuriems svetimas mūsų tikėjimas ir mūsų standartai. Gelbėtojas šion žemėn atnešė meilės ir geranoriškumo žinią visiems žmonėms. Visuomet sekime Jo pavyzdžiu.
Meldžiu, kad pastebėtume mus supančių žmonių poreikius. Yra nemažai žmonių, ypač tarp jaunimo, kurie tragiškai pasinėrę į narkotikų, amoralumo, pornografijos ir kitokį liūną. Tarp mūsų yra daug vienišų, tarp jų našlės ir našliai, kuriems taip reikia žmogiškos bendrystės ir dėmesio. Visuomet būkime pasirengę jiems ištiesti pagalbos ranką ir mylinčią širdį.
Gyvename tokiu pasaulio istorijos laikotarpiu, kuriame apstu sunkių išbandymų, bet taip pat ir nuostabių galimybių bei priežasčių džiūgauti. Žinoma, mūsų gyvenime būna laikotarpių, kai patiriame nusivylimų, širdgėlų ir net tragedijų. Tačiau, jeigu pasitikėsime Viešpačiu, Jis padės mums sunkumuose, kad ir kokie jie būtų. Štai kaip psalmininkas mus patikina: „Ašaros gali lietis visą naktį, bet džiaugsmas ateina su aušra.“1
Mano broliai ir seserys, noriu, kad žinotumėte, jog esu be galo dėkingas už Jėzaus Kristaus Evangeliją, šiomis pastarosiomis dienomis sugrąžintą per Pranašą Džozefą Smitą. Ji mūsų laimės raktas. Būkime nuolankūs ir pamaldūs, tikėkime, kad mūsų Dangiškasis Tėvas gali mus vesti ir laiminti gyvenime.
Asmeniškai liudiju: žinau, kad Dievas gyvas, kad Jis girdi nuolankių širdžių maldas. Jo Sūnus, mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas, kiekvienam iš mūsų sako: „Štai aš stoviu prie durų ir beldžiuosi: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu.“2 Tikėkime šiais žodžiais ir pasinaudokime šiuo pažadu.
Baigiantis šiai konferencijai, meldžiu dangaus palaimų kiekvienam iš jūsų. Tegul jūsų namai būna pilni ramybės, darnos, supratingumo ir meilės. Lai jie būna pilni Viešpaties Dvasios. Ugdykite ir puoselėkite savo Evangelijos liudijimus, kad šie jus apsaugotų nuo Šėtono smūgių.
Iki kito mūsų susitikimo po šešių mėnesių! Meldžiu, kad Viešpats laimintų ir saugotų jus, mano broliai ir seserys. Jo žadėtoji ramybė telydi jus dabar ir visada. Ačiū, kad meldžiatės už mane ir už visus visuotinius įgaliotinius. Esame be galo už jus dėkingi. Gelbėtojo ir Išpirkėjo, kuriam tarnaujame, būtent Viešpaties Jėzaus Kristaus, vardu, amen.