2010 m. birželio mėn. Pirmosios prezidentūros žinia
Kanarėlės su pilkomis dėmėmis ant sparnų
Beveik prieš 60 metų, man pradėjus tarnauti vyskupu, mano apylinkėje pasimirė našlė Ketlin Mak Ky. Tarp jos daiktų buvo trys kanarėlės. Dvi, tobulai geltonos, turėjo būti atiduotos velionės draugėms. Trečiosios, vardu Bilis, geltona sparnų spalva buvo „sugadinta“ pilkų dėmių. Sesuo Mak Ky buvo palikusi man žinutę: „Ar jūsų šeima negalėtų priimti jo į savo namus? Jis ne pats gražiausias, bet gieda gražiausiai.“
Sesuo Mak Ky pati buvo labai panaši į savo kanarėlę su pilkomis dėmėmis ant sparnų. Ji nebuvo palaiminta grožiu, nei apdovanota mokėjimu bendrauti, nei vaikais. Bet jos giedojimas padėjo kitiems džiaugsmingiau nešti savo naštas ir geriau vykdyti savo užduotis.
Pasaulis pilnas kanarėlių su pilkomis dėmėmis ant sparnų. Liūdna yra tai, kad labai nedaugelis iš jų yra išmokę giedoti. Kai kurie jauni žmonės nežino, kas jie yra, kuo jie gali būti ar net kuo nori būti; jie tenori būti kažkas. Kiti, palinkę nuo amžiaus, nuo rūpesčių naštos ar apimti abejonių, gyvena žymiai prasčiau nei galėtų.
Kad gyventume puikiai, turime išsiugdyti sugebėjimą drąsiai sutikti sunkumus, nenusiminti dėl nesėkmių ir nuolankiai priimti pergales. Jūs paklausite: „Kaip galime tai pasiekti?“ Atsakau: „Per tikrą suvokimą, kas iš tikrųjų esame!“ Esame gyvojo Dievo sūnūs ir dukterys, sukurti pagal Jo atvaizdą. Pagalvokite apie tai: sukurti pagal Dievo atvaizdą. Jei nuoširdžiai tuo patikėsime, naujai pajusime vidinę stiprybę ir galią.
Mūsų pasaulyje moralinis grožis, lyginant su išoriniu grožiu ar žavesiu, dažnai laikomas antraeiliu. Bet iš senovės tebeaidi Viešpaties žodis pranašui Samueliui: „Dievas ne taip mato, kaip žmogus; žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį.“ (1 Samuelio 16:7.)
Kai Gelbėtojas ieškojo tikėjimo vyro, Jis rinkosi jį ne iš gausybės žmonių, teisių savo akyse, reguliariai besilankančių sinagogoje. Jis pašaukė jį iš Kafarnaumo žvejų. Abejojantis, neišsilavinęs, ūmus Simonas tapo Petru, tikėjimo apaštalu. Geltonai kanarėlei su pilkomis dėmėmis ant sparnų buvo suteiktas visiškas Mokytojo pasitikėjimas ir ištikima meilė.
Kai Gelbėtojas rinkosi uolų ir galingą misionierių, Jis rado jį ne tarp savo šalininkų, bet tarp savo priešų. Persekiotojas Saulius tapo misionieriumi Pauliumi.
Išpirkėjas rinkosi netobulus žmones mokyti tobulumo kelio. Taip Jis darė tada. Taip Jis tebedaro ir dabar – renkasi geltonas kanarėles su pilkomis dėmėmis ant sparnų. Jis šaukia jus ir mane tarnauti Jam čia, žemėje. Mūsų pasišventimas turi būti visiškas. O jei, nepaisant visų pastangų, suklupsime, maldaukime: „Gelbėk, padėk, Didysis Kūrėjau, mums iš tamsybės vėl kopti aukštyn.“1
Meldžiu, kad sektume Galilėjiečio pavyzdžiu, kuris bendravo su vargšais, pažemintais, prislėgtais ir kenčiančiais. Tegul, tai darant, iš mūsų širdžių liejasi nuoširdi giesmė.
© 2010 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Išspausdinta Lietuvoje. Originalas anglų kalba patvirtintas 6/09. Vertimas patvirtintas 6/09. First Presidency Message, June 2010 vertimas. Lithuanian. 09366 156
Kaip mokyti pagal šią žinią
Mokant dažnai naudinga, kad mokiniai pasižiūrėtų ar pasiklausytų kažką konkretaus. (Žr. Teaching, No Greater Call [1999], 55). Kad padėtumėte šeimos nariams suprasti prezidento Monsono žinią, pagalvokite, ar nevertėtų paprašyti jų papasakoti apie tai, ką jie išmoko kartu skaitydami šią žinią. Leiskite kiekvienam išsakyti savo nuomonę apie tai, kokia mintis straipsnyje yra svarbiausia. Užbaikite savo liudijimu apie Prezidento Monsono žinią.
Dievo žodžio, apreikšto per Jo pranašus, mokymas gali galingai veikti mūsų mokomų žmonių gyvenimus (žr. Teaching, No Greater Call, 50). Prezidentas Monsonas sako, kad žinojime, jog esame Dievo vaikai, glūdi stiprybė ir galia. Perskaitę straipsnį, paprašykite šeimos narius išsakyti, kas jiems padeda prisiminti, kas jie yra.