Jaunimas
Žvilgsnis nuo pakilumos
Būdama jauna turėjau daug galimybių Kalifornijos San Diego šventykloje krikštytis už mirusiuosius. Nors tai visada būdavo teigiama patirtis, viena kelionė man ypač įstrigo.
Man buvo 16-ka, o mano jaunesnioji sesutė buvo ką tik sulaukusi 12-kos ir pirmą kartą vyko krikštytis už mirusiuosius. Kadangi jai tai buvo pirmas kartas, nusprendėme po visko pasivaikščioti aplink šventyklą.
Vienoje šventyklos šventoriaus pusėje yra pora apžvalgos aikštelių, todėl nuėjome ten. Kadangi San Diego šventykla pastatyta šalia judraus greitkelio, stovint apžvalgos aikštelėje, apačioje matosi greitkelis.
Stovėdama ant šventyklos pakilumos tądien pamačiau gyvenimą iš naujos perspektyvos. Žiūrėjau žemyn į pasaulį su jo zvimbiančiais automobiliais, knibždančiais prekybos centrais ir apipaišytais kelio ženklais.
Tada man atėjo mintis: „Tu juk nenori dalyvauti tame; juk ne čia gyvenimo prasmė.“ Visada maniau, kad gyvenimo prasmė – sugrįžti gyventi su savo Dangiškuoju Tėvu ir tapti tokia kaip Jis. Žinojau, kad man nereikia pasaulio dalykų šiam tikslui pasiekti.
Atsigręžiau ir pažvelgiau į nuostabią šventyklą. Buvau dėkinga už Evangelijos pažinimą ir jos suteiktą perspektyvą. Žinojau, kad chaotiškame ir klastingame pasaulyje radau vietą, kur galiu stovėti virš viso to.
Tądien šventykloje pasižadėjau savo Dangiškajam Tėvui, kad visada stovėsiu Jo, o ne pasaulio pusėje. Ką pasaulis beprimestų mums, mes galime nugalėti tai laikydamiesi sandorų, kurias sudarome stovėdami šventose vietose (žr. DS 87:8).