2011 m. vasario mėn. Pirmosios Prezidentūros žinia
Koks didis bus jūsų džiaugsmas
Nedaugelis gyvenimo džiaugsmų yra malonesni ir ilgiau trunkantys už tą, kurį patiriame suvokę, kad padėjome kitiems į širdį priimti sugrąžintąją Jėzaus Kristaus Evangeliją. Šį džiaugsmą gali patirti kiekvienas Bažnyčios narys. Pasikrikštydami pažadėjome „būti Dievo liudytojai visada ir visame, ir visur, kur bebūtume, net iki mirties, kad būtume išpirkti Dievo ir priskaičiuoti prie tų, iš pirmojo prisikėlimo, kad turėtume amžinąjį gyvenimą“ (žr. Mozijo 18:9).
Visi nariai priima dalį Bažnyčiai duoto pavedimo nešti Jėzaus Kristaus Evangeliją viso pasaulio žmonėms, kur ir kiek ilgai jie begyventų. Viešpats tai aiškiai pasakė: „Štai, aš išsiunčiu jus liudyti ir įspėti žmonių; ir kiekvienas įspėtas žmogus turi įspėti savo artimą.“ (DS 88:81.) Nuolatiniams misionieriams pavesta mokyti tuos, kurie dar nėra Bažnyčios nariai. Bažnyčios nariams pavesta rasti tuos, kuriuos Viešpats paruošė misionierių pamokoms.
Turime panaudoti tikėjimą, kad Viešpats mūsų aplinkinius paruošė mokymui. Jis juos pažįsta ir žino, kada jie yra pasiruošę. Šventosios Dvasios galia Jis gali mus nuvesti pas juos ir duoti žodžius, kuriais pakviestume juos mokytis. Pažadas, kurį Viešpats davė misionieriui 1832 m., taip pat yra pažadas, kurį Jis duoda mums, pavesdamas surasti žmones, pasiruošusius priimti misionierių mokymą: „Aš siųsiu jam Guodėją, kuris jį mokys tiesos ir kelio, kuriuo jis turės eiti; ir kiek jis ištikimas, tiek aš vėl jį karūnuosiu pėdais.“ (DS 79:2–3.)
Ištikimam misionieriui duotas pažadas apie didį džiaugsmą taip pat tenka ir mums, kaip ištikimiems nariams, pašventusiems savo širdis misionieriškam darbui:
„Ir dabar, jeigu jūsų džiaugsmas bus didis su viena siela, kurią atvedėte pas mane į mano Tėvo karalystę, koks didis bus jūsų džiaugsmas, jei atvesite pas mane daugelį sielų!
Štai priešais jus mano evangelija ir mano uola, ir mano išgelbėjimas.
Prašykite Tėvą mano vardu, tikrai tikėdami, kad gausite, ir jūs turėsite Šventąją Dvasią, apreiškiančią visa, kas reikalinga žmonių vaikams.“ (DS 18:16–18.)
Davęs Šventąją Dvasią, kad padėtų mums atpažinti ir pakviesti tuos, kurie pasiruošę mokytis, Viešpats dar pašaukė ir apmokė vadovus, kad šie vestų mus. Laiške, datuotame 2002 m. vasario 28 d., Pirmoji Prezidentūra padidino vyskupų ir apylinkių atsakomybę už misionierišką darbą.1 Kunigystės vykdomasis komitetas, padedamas apylinkės ar skyriaus tarybos, sudaro padalinio misionieriško darbo planą. Tame plane patariama, kaip nariai gali surasti misionierių mokymui pasiruošusius žmones. Vienas narys pašaukiamas tarnauti apylinkės ar skyriaus misijos vadovu. Šis misijos vadovas artimai bendrauja su nuolatiniais misionieriais ir jų besidominčiaisiais.
Yra daug būdų, kaip geriau įvykdyti savo asmeninį įsipareigojimą padėti surasti žmones, kuriuos misionieriai galėtų mokyti. Paprasčiausias būdas bus geriausias.
Melskitės, kad jus vestų Šventoji Dvasia. Pasikalbėkite su vietiniais vadovais ir misionieriais, prašydami jų patarimų ir pažadėdami jiems savo pagalbą. Padrąsinkite tuos, kurie kartu su jumis dalyvauja šiame darbe. Ir viskuo, ką sakote ir darote, liudykite, kad Jėzus yra Kristus ir kad Dievas atsako į maldas.
Liudiju, kad Šventoji Dvasia ves jus pas tuos, kurie ieško tiesos, jei melsite ir sieksite šio vedimo. Iš patirties žinau, kad jūsų džiaugsmas su tais, kurie pasirinko priimti Evangeliją į savo širdis ir išliks ištikimi, bus ilgalaikis.
© 2011 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Išspausdinta Lietuvoje. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/10. Vertimas patvirtintas 6/10. First Presidency Message, February 2011 vertimas. Lithuanian. 09762 156
Kaip mokyti pagal šią žinią
-
Vadovėlyje Teaching, No Greater Call patariama, kad paskatintume tuos, kuriuos mokome, užsibrėžti tikslus, padėsiančius jiems gyventi pagal išmoktus principus (žr. p. 159). Su mokoma šeima apsvarstykite prezidento Airingo minėtus misionieriško darbo palaiminimus ir, jei įkvėps Dvasia, pakvieskite šeimą užsibrėžti dalinimosi Evangelija tikslus.
-
Apsvarstykite, ar nevertėtų su šeima paieškoti idėjų, kaip galima skelbti Evangeliją, prisimenant prezidento Airingo patarimą, kad „paprasčiausias būdas bus geriausias“. Apie tai, kaip veiksmingai drauge ieškoti idėjų, skaitykite Teaching, No Greater Call, p. 160.