Jaunimas
Viskas, ką galiu duoti
Aš nerimavau, kaip užmokėsiu už tai, ką norėjau daryti vasarą: už kursus, praktinius užsiėmimus, vasaros stovyklas ir taip toliau. Maniau, apsiverksiu. Tada prisiminiau viską, ko mane mokė apie pasitikėjimą ir tikėjimą Viešpačiu. Nusprendžiau patikėti šią situaciją Viešpačiui ir pasitikėti, kad jei tai Jo valia, Jis parūpins išeitį.
Netrukus po to, mano mama rado neišgrynintą čekį iš darbo, kuriame dirbau anksčiau tais metais. Be to jau kitą dieną paštu gavau nedidelį piniginį prizą už varžybose laimėtą antrąją vietą. Tai man buvo didis liudijimas, kad Dievas yra gyvas, mane myli, globoja ir pasirūpins manimi.
Mane taip užplūdo dėkingumas ir meilė mano Dangiškajam Tėvui ir Gelbėtojui, jog maniau, kad sprogsiu! Troškau išreikšti savo dėkingumą, pašlovinti Dievą geriausiai, kaip tik galėjau, ir dalintis tuo jausmu. Kiti yra tai padarę sukurdami dainą, eilėraštį ar paveikslą, bet aš jaučiausi nepajėgi padaryti nė vieno iš tų dalykų. Suvokiau, kad vienintelis dalykas, kurį galiu duoti ir kuris deramai pašlovintų Dievą, yra mano gyvenimas – būti pavyzdžiu tikintiesiems (žr. 1 Timotiejui 4:12), pašvęsti savo gyvenimą Kristui. Tai yra viskas, ko Jis prašo, ir tai yra viskas, ką aš galiu duoti.