2013 m. vasario mėn. Pirmosios Prezidentūros žinia
Žodis neryžtingam misionieriui
Visais laikais Jėzaus Kristaus mokinių pareiga buvo skelbti Jo Evangeliją pasauliui (žr. Morkaus 16:15–16). Tačiau kartais sunku atverti burną ir kalbėti apie mūsų tikėjimą su aplinkiniais. Vieni Bažnyčios nariai turi prigimtinę dovaną kalbėti su kitais apie religiją. Kiti nesiryžta, sutrinka, varžosi ar net baiminasi tai daryti.
Todėl leiskite pasiūlyti jums keturis dalykus, kuriuos kiekvienas gali padaryti, kad įvykdytų Gelbėtojo pavedimą skelbti Evangeliją „kiekvienam kūriniui“ (DS 58:64).
Būkite šviesa
Man patinka toks šventajam Pranciškui Asyžiečiui priskiriamas posakis: „Visada skelbkite Evangeliją, o jei būtina, naudokite ir žodžius.“1 Šiame posakyje glūdi mintis, kad dažnai galingiausiai pamokslaujama ne žodžiais.
Kai esame dori ir nuolat gyvename pagal savo standartus, žmonės tai pastebi. Kai skleidžiame džiaugsmą ir laimę, jie tai pastebi dar labiau.
Kiekvienas nori būti laimingas. Kai mes, kaip Bažnyčios nariai, skleidžiame Evangelijos šviesą, žmonės gali matyti mūsų laimę ir jausti Dievo meilę, užpildančią ir perpildančią mūsų gyvenimus. Jie nori sužinoti priežastį. Jie nori suprasti mūsų paslaptį.
Tai skatina juos užduoti tokius klausimus: „Kodėl jūs tokie laimingi?“ arba „Kodėl jūs visada taip pozityviai nusiteikę?“ Atsakydami į tokius klausimus turime puikią galimybę pakalbėti apie sugrąžintą Jėzaus Kristaus Evangeliją.
Būkite kalbūs
Pradėti pokalbį apie religiją – ypač su draugais ir mylimais žmonėmis – gali atrodyti nedrąsu ir sunku. Taip neturėtų būti. Jei panaudosime truputį ryžto ir sveikos nuovokos, pasidalinti dvasiniais išgyvenimais arba kalbėti apie Bažnyčios veiklas ar įvykius gali būti lengva ir malonu.
Mano žmona Harietė yra puikus to pavyzdys. Kai gyvenome Vokietijoje, ji rasdavo būdų kaip į pokalbius su draugais ir pažįstamais įterpti su Bažnyčia susijusias temas. Pavyzdžiui, kai kas nors paklausdavo, kaip ji praleido savaitgalį, ji sakydavo: „Šį sekmadienį bažnyčioje patyrėme įspūdingą dalyką! 16-metė mergina pasakė nuostabią kalbą prieš 200 susirinkusiųjų apie tyrą gyvenimą.“ Arba: „Sužinojau apie 90-metę moterį, kuri numezgė daugiau nei 500 antklodžių ir padovanojo jas Bažnyčios humanitarinei programai, kad perduotų stokojantiems žmonėms visame pasaulyje.“
Dažniausiai tai girdintys žmonės nori sužinoti daugiau. Jie užduoda klausimus. Ir tai suteikia galimybių natūraliai, su pasitikėjimu, neįkyriai kalbėti apie Evangeliją.
Mūsų laikais, atsiradus internetui ir socialinei žiniasklaidai, kalbėti apie tai yra lengviau nei bet kada anksčiau. Mums tereikia paprasčiausio ryžto tai daryti.
Būkite kupini malonės
Deja, taip lengva nesutikti. Per dažnai ginčijamės, menkiname ir smerkiame. Jei imsime su žmonėmis kalbėti piktai, šiurkščiai ar užgauliai, žinoma, jie tikrai nenorės apie mus sužinoti daugiau. Net neįsivaizduojate, kiek daug žmonių paliko Bažnyčią arba prie jos neprisijungė dėl to, kad kažkas pasakė jiems kažką, kas juos užgavo ar įžeidė.
Šiuolaikiniame pasaulyje yra labai daug grubumo. Dėl interneto anonimiškumo yra lengviau nei bet kada pasakyti ką nors užgaulaus ar įžeidžiančio. Argi mes, kaip gerojo Kristaus mokiniai, neturėtume laikytis aukštesnio maloningumo standarto? Raštai moko: „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad žinotumėte, kaip kiekvienam atsakyti“ (Kolosiečiams 4:6).
Man patinka principas, kad mūsų žodžiai turi būti aiškūs, kaip giedras dangus, ir kupini malonės. Ar galite įsivaizduoti, kaip atrodytų mūsų šeimos, apylinkės, tautos ir net pasaulis, jei galėtume pritaikyti šį paprastą principą?
Būkite kupini tikėjimo
Kartais skelbdami Evangeliją pernelyg sureikšminame arba kaltiname save. Svarbu prisiminti, kad Viešpats nesitiki, jog mes atversime žmogų.
Atsivertimas įvyksta ne dėl mūsų žodžių, o dėl Šventosios Dvasios poveikių. Kartais pakanka vienos mūsų liudijimo ar patyrimo frazės, kad dėl Dvasios poveikių kitų širdys imtų minkštėti ar protai imtų suvokti nuostabias tiesas.
Prezidentas Brigamas Jangas (1801–1877) sakė, kad suprato, jog Evangelija yra tikra, vos „pamatęs neiškalbų, tai yra nemokantį viešai kalbėti, žmogų, kuris tesugebėjo pasakyti: „Žinau Šventosios Dvasios galia, kad Mormono Knyga yra tikra, kad Džozefas Smitas yra Viešpaties pranašas.“ Išgirdęs tą nuolankų liudijimą Pezidentas Jangas sakė: „Šventoji Dvasia, sklindanti nuo to žmogaus, apšvietė mano supratimą, ir aš suvokiau šviesą, šlovę ir nemirtingumą.“2
Broliai ir seserys, turėkite tikėjimą. Viešpats gali sustiprinti jūsų sakomus žodžius ir padaryti juos galingus. Dievas neprašo jūsų atversti žmones, o tik atverti savo burnas. Atversti yra ne jūsų darbas – tai klausančiojo ir Šventosios Dvasios darbas.
Kiekvienas narys misionierius
Brangūs mano draugai, šiais laikais yra daugiau galimybių atverti burnas ir pasidalinti su kitais džiaugsminga Jėzaus Kristaus Evangelijos naujiena nei kada nors anksčiau. Kiekvienas, net neryžtingas misionierius, gali dalyvauti šiame didžiame darbe. Kiekvienas galime rasti būdą pritaikyti savo ypatingus sugebėjimus ir pomėgius, kad paremtume šį didį pasaulio pripildymo šviesa ir tiesa darbą. Jei tai darysime, patirsime džiaugsmą, kurį patiria tie, kurie pakankamai ištikimi ir ryžtingi, kad „būtų Dievo liudytojais visada ir visame“ (Mozijo 18:9).
© 2013 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Išspausdinta Lietuvoje. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/12. Vertimas patvirtintas 6/12. First Presidency Message, February 2013 vertimas. Lithuanian. 10662 156
Kaip mokyti pagal šią žinią
Vienas veiksmingas mokymo būdas yra paraginti mokomuosius nusistatyti tikslus, kurie gali padėti gyventi pagal jūsų mokytą principą (žr. Teaching, No Greater Call [1999], p. 159). Pagalvokite, ar nevertėtų tuos, kuriuos mokote, pakviesti su malda nusistatyti tikslą paskelbti Evangeliją, pavyzdžiui, vienam ar daugiau žmonių per mėnesį. Gimdytojai gali aptarti, kaip galėtų padėti mažesni vaikai. Taip pat galite padėti šeimos nariams pasiūlyti idėjų ar suvaidinti, kaip pasidalinti Evangelija eiliniame pokalbyje, ir pagalvoti apie artėjančias Bažnyčios veiklas, į kurias jie galėtų pasikviesti draugą.