2013 m. rugpjūčio mėn. Pirmosios Prezidentūros žinia
Atpažink, atmink ir dėkok
Dievas prašo, kad dėkotume Jam už visus iš Jo gaunamus palaiminimus. Nesunkiai mūsų padėkos maldos gali tapti mechaniškos, dažnai monotoniškai kartojame tuos pačius žodžius, be noro išreikšti savo padėką kaip širdies dovaną Dievui. Kad galėtume jausti tikrą dėkingumą už tai, ką Dievas yra davęs mums, turime „dėkoti Dvasia“ (DS 46:32).
Kaip galime prisiminti bent dalį viso to, ką Dievas yra mums davęs? Apaštalas Jonas užrašė, ko Gelbėtojas mus mokė apie atminimo dovaną, kylančią iš Šventosios Dvasios dovanos: „O Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“ (Jono 14:26).
Šventoji Dvasia primena tai, ko mus mokė Dievas. Vienas iš Dievo mokymo būdų yra Jo palaiminimai; taigi, jei pasirinksime naudoti tikėjimą, Šventoji Dvasia primins mums Dievo geradarystes.
Tai galite šiandien išbandyti melsdamiesi. Galite vadovautis įsakymu „visame kame dėkosi Viešpačiui, savo Dievui“ (DS 59:7).
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas (1899–1994) priminė, kad malda suteikia progą tai padaryti. Jis sakė: „Pranašas Džozefas kartą sakė, kad viena didžiausių nuodėmių, dėl kurios pastarųjų dienų šventieji galės būti kaltinami, yra nedėkingumo nuodėmė. Numanau, jog daugelis iš mūsų nelaikė to rimta nuodėme. Melsdamiesi Viešpačiui ir kreipdamiesi į Jį esame labiau linkę prašyti daugiau palaiminimų. Bet kartais jaučiu, kad daugiau savo maldų turime skirti dėkingumui ir padėkoms už jau gautus palaiminimus išreikšti. Esame gavę tiek daug palaiminimų.“1
Šiandien galite tai patirti per Šventosios Dvasios dovaną. Savo maldą galite pradėti dėkodami. Galite pradėti skaičiuoti savo palaiminimus ir tada trumpam sustoti. Jei panaudosite tikėjimą, turėdami Šventosios Dvasios dovaną, pamatysite, kad į jūsų protą plūsta prisiminimai apie kitus palaiminimus. Jei imsite reikšti dėkingumą už kiekvieną iš jų, jūsų malda gali trukti šiek tiek ilgiau nei įprastai. Užplūs prisiminimai ir dėkingumas.
Tą patį galite išbandyti rašydami savo dienoraštį. Šventoji Dvasia padėjo žmonėms tai daryti nuo laiko pradžios. Prisimenate, kad Mozės knygoje parašyta: „Ir buvo vedama atminimo knyga, kurioje buvo rašoma Adomo kalba, nes visiems, kurie tik šaukėsi Dievo, buvo duota rašyti įkvėpimo dvasia“ (Mozės 6:5).
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas (1895–1985) šį įkvėpto rašymo procesą apibūdino taip: „Tie, kurie rašo atminimo knygą, tikriausiai prisimena Viešpatį savo kasdieniame gyvenime. Dienoraštis yra būdas suskaičiuoti savo palaiminimus ir palikti šių palaiminimų aprašymą savo ainijai.“2
Pradėję rašyti, galite savęs paklausti: „Kaip Dievas palaimino mane ir mano mylimus žmones?“ Jei tai darysite pakankamai dažnai ir su tikėjimu, pamatysite, kad prisimenate palaiminimus. Ir kartais prisiminsite dovanas, kurių tą dieną buvote nepastebėję, – tada suprasite, jog tai Dievas padeda jums gyventi.
Meldžiu, kad nuolat su tikėjimu stengtumėtės atpažinti, atminti ir dėkoti už tai, ką mūsų Dangiškasis Tėvas ir Gelbėtojas padarė ir daro, kad parūpintų mums būdą sugrįžti pas Juos.
© 2013 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Išspausdinta Lietuvoje. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/12. Vertimas patvirtintas 6/12. First Presidency Message, August 2013 vertimas. Lithuanian. 10668 156
Kaip mokyti pagal šią žinią
Šia žinia prezidentas Airingas kviečia mus savo maldose atminti Dangiškojo Tėvo gerumą. Su tais, kuriuos mokote, aptarkite, kaip dėkingumo malda gali padėti jums atpažinti Dievo ranką savo gyvenime. Pagalvokite, ar nevertėtų su tais, kuriuos mokote, atsiklaupti maldai ir kalbančiam maldą patarti reikšti tik padėkas.
Dėkingumo svarbą taip pat galite studijuoti skaitydami ne tik prezidento Airingo minėtas eilutes, bet dar ir šias: Psalmyno 100; Mozijo 2:19–22; Almos 26:8; 34:38; Doktrinos ir Sandorų 59:21; 78:19; 136:28.