Pirmosios Prezidentūros žinia, 2015 m. vasaris
Liudijimas ir atsivertimas
Liudijimo apie tiesą gavimas skiriasi nuo tikro atsivertimo. Pavyzdžiui, didis apaštalas Petras liudijo Gelbėtojui žinąs, kad Jėzus yra Dievo Sūnus.
„[Jėzus] vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“
Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“
Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje“ (Mato 16:15–17).
Tačiau vėlesniame paliepime Viešpats Petrui ir mums nurodė, kaip galime tapti tikrai atsivertę ir tokie išlikti visą gyvenimą. Jėzus taip sakė: „O tu sutvirtėjęs stiprink savo brolius!“ (Luko 22:32.)
Jėzus mokė Petrą, kad po to, kai gaunamas liudijimas, dar turi įvykti didi permaina, kad būtų galima galvoti, jausti ir elgtis kaip tikriems Jėzaus Kristaus mokiniams. Tai galinga permaina, kurios visi siekiame. Patyrę tokią permainą, turime ją išlaikyti iki mūsų mirtingo išbandymo pabaigos (žr. Almos 5:13–14).
Iš patirties ir stebėdami kitus sužinome, kad negana patirti kelias įsimintinas dvasinės galios akimirkas. Petras išsigynė pažįstąs Gelbėtoją net po to, kai gavo Dvasios liudijimą, kad Jėzus yra Kristus. Trys Mormono Knygos liudytojai gavo tiesioginį liudijimą, kad Mormono Knyga yra Dievo žodis, tačiau vėliau jų pasiryžimas palaikyti Džozefą Smitą kaip Viešpaties Bažnyčios pranašą susvyravo.
Širdyje turime patirti permainą, kuri aprašyta Almos knygoje: „Ir jie visi skelbė žmonėms tą patį: kad jų širdys pakeistos; tad jie daugiau nebenori daryti pikta“ (Almos 19:33; taip pat žr. Mozijo 5:2).
Viešpats mokė, kad mūsų širdys nusigręš nuo savanaudiškų rūpesčių ir atsigręš į tarnystę, kuria bus pakylėti žmonės, einantys link amžinojo gyvenimo, jei tikrai atsiversime į Jo Evangeliją. Kad įgytume tokį atsivertimą, galime melstis ir tikėdami stengtis per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą tapti naujais kūriniais.
Galime pradėti maldoje paprašydami tikėjimo atgailauti dėl savanaudiškumo ir melsti paslaugumo dovanos, kad kitų reikmes iškeltume virš savųjų. Galime melsti galios atsikratyti išdidumo ir pavydo.
Malda bus svarbiausias elementas gaunant meilės Dievo žodžiui ir meilės Kristui dovaną (žr. Moronio 7:47–48). Šiedu dalykai yra neatsiejami. Mes pamilsime Dievo žodį tuomet, kai jį skaitysime, apmąstysime ir melsimės dėl jo. Viešpats jį įdeda į mūsų širdis. Pajutę tokią meilę, pradėsime vis labiau mylėti Viešpatį. Tada pradėsime mylėti žmones, o to reikia, kad stiprintume tuos, kuriuos Dievas atveda į mūsų kelią.
Pavyzdžiui, galime melsti, kad suvoktume, kuriuos žmones pagal Viešpaties norą turėtų mokyti Jo misionieriai. Nuolatiniai misionieriai gali tikėdami melstis, kad padedami Dvasios žinotų, ko mokyti ir apie ką liudyti. Jie gali tikėdami melsti, kad Viešpats padėtų pajusti Jo meilę visiems sutiktiesiems. Misionieriai visų sutiktųjų neatves į krikšto vandenis ir Šventosios Dvasios dovanos suteikimo apeigas. Tačiau Šventoji Dvasia gali būti jų asmeninė palydovė. Tada, dėl tarnystės ir su Šventosios Dvasios pagalba, jų širdys pasikeis.
Ta permaina bus atnaujinama kaskart, kai jie ir mes gyvensime nesavanaudiškai ir tikėdami stiprinsime kitus Jėzaus Kristaus Evangelija. Atsivertimas bus ne vienkartinis nutikimas arba kažkas, kas tęsis tik tam tikrą gyvenimo etapą, o nenutrūkstamas procesas. Gyvenimas taps vis šviesesnis, kol virs tobula diena, kai vėl pamatysime Gelbėtoją ir suvoksime, kad tapome kaip Jis. Viešpats tokią kelionę apibūdina šitaip: „Tai, kas iš Dievo, yra šviesa; ir tas, kuris gauna šviesą ir pasilieka Dieve, gauna daugiau šviesos; ir ta šviesa švinta vis šviesyn ir šviesyn iki tobulos dienos“ (DS 50:24).
Pažadu, kad šis palaiminimas pasiekiamas kiekvienam iš mūsų.
© 2015 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Išspausdinta Lietuvoje. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/14. Vertimas patvirtintas 6/14. First Presidency Message, February 2015 vertimas. Lithuanian. 12582 156
Kaip mokyti pagal šią žinią
Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokydamas, kad atsivertimas yra nenutrūkstamas procesas, o ne vienkartinis nutikimas, rėmėsi palyginimu apie marinuotą agurką: „Eilutė po eilutės, pamokymas po pamokymo, palaipsniui ir beveik nepastebimai mūsų motyvai, mūsų mintys, mūsų žodžiai ir mūsų poelgiai ima gretintis su Dievo valia“ („Jūs turite užgimti iš naujo“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Palyginimą apie marinuotą agurką galite aptarti su tais, kuriuos mokote. Ką galime daryti, kad laipsniškame atsivertimo procese, kurį apibūdino prezidentas Airingas ir vyresnysis Bednaris, pastoviai judėtume į priekį?