2016 m. sausio mėn. Pirmosios Prezidentūros žinia
Kaip padėti savo mylimiesiems tapti laimingiems
Visi norime, kad mūsų mylimieji būtų laimingi ir patirtų kuo mažiau skausmo. Kai Mormono Knygoje skaitome pasakojimus apie laimę – ir skausmą, – mūsų širdys jaudinasi pagalvojus apie mylimus žmones. Štai tikras pasakojimas apie laimės metą:
„Ir buvo taip, kad dėl Dievo meilės, kuri gyvavo žmonių širdyse, nebuvo jokių nesutarimų toje žemėje.
Ir nebuvo jokių pavyduliavimų nei vaidų, nei sambrūzdžių, nei paleistuvysčių, nei melagysčių, nei žmogžudysčių, nei jokio gašlavimo; ir tikrai negalėjo būti laimingesnių žmonių tarp visų žmonių, kuriuos sukūrė Dievo ranka.“
Toliau rašoma:
„Ir kokie jie buvo palaiminti! Nes Viešpats laimino juos visuose jų darbuose; taip, jie buvo laiminami ir klestėjo, kol praėjo šimtas dešimt metų; ir išėjo anapus pirmoji karta po Kristaus, ir visoje šalyje nebuvo jokių nesutarimų“ (4 Nefio 1:15–16, 18).
Mylintys Kristaus mokiniai malda ir darbu siekė tokio palaiminimo kitiems ir sau. Iš Mormono Knygos pasakojimų, o daugelis iš mūsų ir iš asmeninės patirties, žinome, kad laimės dovana yra pasiekiama. Žinome, kad kelias į laimę yra aiškiai pažymėtas. Taip pat žinome, kad išlaikyti laimę nelengva, nebent Dievo meilė gyvuoja mūsų širdyse, kaip tai buvo su nefitais po Gelbėtojo apsilankymo.
Ta meilė nefitų širdyse buvo todėl, kad jie laikėsi meilei tinkamas sąlygas sudarančio įstatymo. Šis dėsnis apibendrintas sakramento maldose, kurios prasideda nuoširdžiu kreipimusi į mūsų mylintį Dangiškąjį Tėvą. Meldžiamės su nuoširdžiu tikėjimu ir gilia meile savo Gelbėtojui. Su tikru ketinimu įsipareigojame priimti Jo vardą, Jį prisiminti ir laikytis visų Jo įsakymų. Galiausiai, panaudojame tikėjimą, kad Šventoji Dvasia, trečiasis Dievybės narys, visada būtų su mumis ir liudytų mūsų širdims apie Tėvą ir Jo Mylimąjį Sūnų. (Žr. DS 20:77, 79.)
Per bendrystę su Šventąja Dvasia mūsų širdys gali pasikeisti taip, kad trokštume mūsų Dangiškojo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus meilės ir mielai ją priimtume. Įgyti Dievo meilę širdyje galime labai paprastai – leisti tam meilės jausmui laisvai veikti joje. Pavyzdžiui, kas nors gali pasirinkti rečiau melstis Dangiškajam Tėvui arba nemokėti visos dešimtinės, arba liautis sotintis Dievo žodžiu, arba nepaisyti vargšo ir beturčio.
Bet kuris pasirinkimas nesilaikyti Viešpaties įsakymų gali išvaryti Dvasią iš mūsų širdies. Dėl šios netekties laimė blanksta.
Laimė, kurios trokštame savo mylimiesiems, priklauso nuo jų pasirinkimų Kad ir kaip mylėtume savo vaiką ar besidomintįjį, ar draugą, mes negalime jų priversti laikytis įsakymų, kad būtų verti Šventosios Dvasios, kuri paliestų ir pakeistų jų širdį.
Taigi, geriausiai galime padėti darydami tai, kas padės mūsų mylimiesiems stebėti savo pasirinkimus. Alma tai padarė duodamas patarimą, kurį ir mes galime duoti:
„[…] kad nusižemintumėte priešais Viešpatį ir šauktumėtės jo švento vardo, ir nuolat budėtumėte ir melstumėtės, kad nebūtumėte gundomi labiau negu galite pakelti, ir todėl būtumėt vedami Šventosios Dvasios, tapdami nuolankūs, romūs, paklusnūs, kantrūs, pilni meilės ir didžio kantrumo;
tikėdami Viešpatį; vildamiesi, kad gausite amžinąjį gyvenimą; visuomet turėdami Dievo meilę savo širdyse, kad galėtumėte būti iškelti paskutiniąją dieną ir įeiti į jo atilsį“ (Almos 13:28–29).
Meldžiu, kad jūsų mylimieji priimtų įkvėptą kvietimą pasirinkti kelią, vedantį į nesibaigiančią laimę.
© 2016 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Išspausdinta Lietuvoje. Tekstas anglų kalba patvirtintas: 6/15. Vertimas patvirtintas: 6/15. First Presidency Message, January 2016 vertimas. Lithuanian. 12861 156
Kaip mokyti pagal šią žinią
Prezidentas Airingas moko, kad laimė, kurią patiriame gyvenime, priklauso nuo mūsų sprendimų. Aptardami šią žinią, apsvarstykite dalykus, kuriuos, pasak prezidento Airingo, galime pasirinkti daryti (pavyzdžiui, melstis, dirbti, naudoti tikėjimą, pasišvęsti su tikru ketinimu), kad ateitume į laimės kelią. Galite pakviesti savo mokomus žmones užsirašyti du ar tris veiksmus, kuriuos jie norėtų daryti, kad lengviau rastų „kelią, vedantį į nesibaigiančią laimę“.