2016 m. VASARIO mėn. Pirmosios Prezidentūros žinia
Saugiai nusileiskime turbulencijos sąlygomis
Neseniai mudu su žmona Hariete stebėjome didingų lėktuvų nusileidimą. Buvo vėjuota diena, ir besileidžiančius lėktuvus plakė stiprūs vėjo šuorai, dėl kurių kiekvienas besileidžiantis lėktuvas nukrypdavo nuo kurso ir trukčiojo.
Mums stebint šias gamtos ir lėktuvų grumtynes, prisiminiau savo skraidymo mokyklą ir ten išmoktus principus, kurių vėliau mokiau kitus pilotus.
„Turbulencijos metu nesigalynėkite su valdymu, – sakydavau jiems. – Likite ramūs; nereaguokite per stipriai. Žvilgsnį sutelkite į centrinę nusileidimo tako liniją. Jei nukrypote nuo norimo kurso, pasitaisykite greitai, bet atsargiai. Pasitikėkite savo lėktuvo galimybėmis. Tęskite, kol perskrisite turbulenciją.“
Patyrę pilotai supranta, kad jie negali visada kontroliuoti aplinkybių. Jie negali išjungti turbulencijos. Jie negali sulaikyti lietaus ar sniego. Jie negali sustabdyti vėjo ar pakeisti jo krypties.
Bet jie taip pat supranta, kad negalima išsigąsti turbulencijos ar stiprių vėjų, o ypač tapti jų paralyžiuotiems. Kad saugiai nusileistume nepalankiomis sąlygomis, reikia likti teisingame kelyje ir laikytis jo kaip galima geriausiai.
Stebėdamas vieną po kito nusileidžiančius lėktuvus ir prisimindamas principus, kuriuos išmokau pats būdamas pilotas, pagalvojau, ar negalime šių principų pritaikyti savo kasdieniniam gyvenimui.
Negalime visada kontroliuoti audrų, kurias gyvenimas atneša į mūsų kelią. Kartais reikalai tiesiog nesiklosto taip, kaip mes norėtume. Galime pasijusti mėtomi ir vėtomi nusivylimo, abejonės, baimės, liūdesio ar streso turbulencijos.
Tokiais atvejais lengva pakliūti į tų nepageidaujamų įvykių sūkurį ir leisti sunkumams užvaldyti mūsų mintis. Yra pagunda dėmesį sutelkti į patiriamus sunkumus, užuot jį sutelkus į Gelbėtoją ir liudijimą apie tiesą.
Bet tai nėra geriausias būdas keliauti per gyvenimo iššūkius.
Taip, kaip patyręs pilotas savo dėmesį sutelkia ne į audrą, o į centrinę nusileidimo tako liniją ir teisingą ratų kontakto vietą, taip ir mes savo dėmesį turėtume sutelkti į savo tikėjimo centrą – Gelbėtoją, Jo Evangeliją, mūsų Dangiškojo Tėvo planą ir į savo galutinį tikslą – saugiai pasiekti savo dangiškuosius namus. Turėtume pasitikėti Dievu ir savo pastangas sutelkti tam, kad išliktume mokinystės kelyje. Savo žvilgsnį, širdį ir mintis turėtume sutelkti į tokį gyvenimą, kokį žinome turį gyventi.
Tikėjimo ir pasitikėjimo Dangiškuoju Tėvu parodymas per džiugų Jo įsakymų vykdymą atneš mums laimę ir šlovę. Ir jei liksime kelyje, mes įveiksime bet kokią turbulenciją, – kad ir kokia stipri ji atrodytų, – ir saugiai sugrįšime į savo dangiškus namus.
Ar dangus aplink mus giedras, ar pilnas grėsmingų debesų, kaip Jėzaus Kristaus mokiniai, mes pirmiausia ieškome Dievo karalystės ir jo teisumo, žinodami, kad jei tai darysime, visa kita, ko mums reikia, bus parūpinta. (žr. Mato 6:33).
Kokia svarbi gyvenimo pamoka!
Kuo daugiau galvosime apie savo sunkumus, vargus, abejones ir baimes, tuo sunkesnė gali tapti padėtis. Kuo labiau susitelksime į savo galutinį tikslą ir mokinystės kelio teikiamą džiaugsmą – mylėti Dievą, tarnauti savo artimui, – tuo didesnė tikimybė, kad mums pavyks įveikti sunkumų ir turbulencijos laikotarpius.
Brangūs draugai, kad ir kaip baisiai kauktų aplink mus mirtingojo gyvenimo vėjai, Jėzaus Kristaus evangelija visada siūlo geriausią taką saugiai nusileisti mūsų Dangiškojo Tėvo karalystėje.
© 2016 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Išspausdinta Lietuvoje. Tekstas anglų kalba patvirtintas: 6/15. Vertimas patvirtintas: 6/15. First Presidency Message, February 2016 vertimas. Lithuanian. 12862 156