Pirmosios Prezidentūros ŽINIA, RUGSĖJIS, 2016
Kas po meilės žodžių?
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas
Antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje
„Mūsų mylimas pranašas Prezidentas Tomas S. Monsonas mokė, kad „meilė yra pati Evangelijos esmė“.1
Meilė yra tokia svarbi, kad Jėzus ją pavadino didžiausiu ir pirmuoju įsakymu ir sakė, kad ja remiasi visas Įstatymas ir pranašų žodžiai.2
Meilė yra pagrindinis viso, ką darome Bažnyčioje, motyvas. Kiekviena programa, kiekvienas susirinkimas, kiekviena veikla, kuriuose dalyvaujame kaip Jėzaus Kristaus mokiniai, turi kilti iš meilės, nes be tikrosios meilės, tyros Kristaus meilės, esame niekas.3
Bet kas po to, kai tai suprantame protu ir širdimi, kai pareiškiame savo meilę Dievui ir savo artimui?
Ar atjautos ir meilės kitiems jausmo pakanka? Ar išsakydami savo meilę Dievui ir artimui įvykdome savo pareigą Dievui?
Palyginimas apie du sūnus
Prie Jeruzalės šventyklos prie Jėzaus prisiartino aukštųjų kunigų bei tautos seniūnų ir norėjo Jį sugauti Jo žodžiais. Bet Gelbėtojas, pasinaudodamas ta situacija, papasakojo jiems tokią istoriją.
„Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jis kreipėsi į pirmąjį, sakydamas: „Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne“. Šis atsakė: „Nenoriu“, – bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti.
Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė: „Einu, viešpatie“, – bet nenuėjo.“
Tada Gelbėtojas atsigręžė į tuos kunigus bei seniūnus ir paklausė: „Katras iš jų įvykdė tėvo valią?“
Jie turėjo pripažinti, kad pirmasis sūnus – tas, kuris sakė nenorįs, bet vėliau atgailavo ir nuėjo padirbėti vynuogyne.4
Gelbėtojas šią istoriją papasakojo norėdamas pabrėžti svarbų principą: tikrai Dievą myli tie, kurie paklūsta Jo įsakymams.
Gal dėl to Jėzus prašė žmonių klausyti ir laikytis fariziejų bei Rašto aiškintojų žodžių, bet nesekti jų pavyzdžiu.5 Šie religijos mokytojai nesielgė pagal tai, ko mokė. Jie mėgo kalbėti apie religiją, bet, deja, nesuvokė jos esmės.
Veiksmai ir mūsų išgelbėjimas
Vienoje paskutinių pamokų savo mokiniams Gelbėtojas kalbėjo apie paskutinį teismą. Nelabieji bus atskirti nuo teisiųjų. Gerieji paveldės amžinąjį gyvenimą; nelabieji bus paskirti amžinajai bausmei.
Kuo skyrėsi šios žmonių grupės?
Išgelbėti buvo tie, kurie savo meilę reiškė darbais. Kurie to nedarė, buvo pasmerkti.6 Tikras atsivertimas į Jėzaus Kristaus Evangeliją, jos vertybes ir principus bus matomas iš mūsų elgesio kasdieniame gyvenime.
Pabaigoje vien pareiškimų apie meilę Dievui ir savo artimui nepakaks, kad būtume išaukštinti. Nes, kaip mokė Jėzus: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: „Viešpatie, Viešpatie!“ – įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano Dangiškojo Tėvo valią.“7
Kas po meilės žodžių?
Atsakymas į klausimą „Kas po meilės žodžių?“ gali būti paprastas ir aiškus. Jei tikrai mylime Gelbėtoją, mes pašvenčiame Jam savo širdis, o tada elgiamės, kaip dera Jo mokiniams. Jei mylime Dievą, stengsimės laikytis Jo įsakymų.8
Jei tikrai mylime savo artimą, mes ištiesime pagalbos ranką vargšams ir beturčiams, ligotiems ir prislėgtiems.9 Nes tikrieji Jėzaus Kristaus mokiniai yra tie, kurie daro šiuos nesavanaudiškus gailestingumo ir tarnavimo darbus10.
Būtent tai turi būti po meilės žodžių.
Tai yra Jėzaus Kristaus Evangelijos esmė.
© 2016 Intellectual Reserve, Inc. Visos teisės saugomos. Išspausdinta Lietuvoje. Tekstas anglų kalba patvirtintas 6/16. Vertimas patvirtintas 6/16. First Presidency Message, September 2016 vertimas. Lithuanian. 12869 156
Kaip mokyti pagal šią žinią
Prezidentas Uchtdorfas tikrais Jėzaus Kristaus mokiniais vadina tuos, kurie savo meilę Jam ir kitiems rodo veiksmais. Jis mus moko, kad „jei tikrai mylime Gelbėtoją, mes pašvenčiame Jam savo širdis, o tada elgiamės, kaip dera Jo mokiniams“. Savo mokomus žmones galite paklausti, kaip meilė yra paskatinusi juos elgtis taip, kaip dera Kristaus mokiniams. Taip pat galite pasidalyti savo patirtimi su jais. Galite pakviesti juos melsti daugiau tikros meilės ir stiprybės veikti iš meilės.